Straipsniai

2015 01 19

Medicinos tapatybės vagystės: kaip nesusirgti svetima liga?

Ar galite įsivaizduoti situaciją: vieną dieną sužinote, kad jau senokai sergate liga, apie kurią nesate girdėjęs. Manote, kad taip būna tik filmuose. Ne visai.
 
Medicinos tapatybės vagystes (angl. medical id theft) galima įvardinti kaip vieną iš tapatybės vagystės rūšių. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tapatybės vagystės ypač paplitusios, beveik pusė tapatybės vagysčių yra susiję su medicininiais duomenimis. Šiuo atveju kalbame apie sveikatos ir kitų asmens duomenų panaudojimą nusikalstamais tikslais. Pavyzdžiui, pasinaudojant Jūsų duomenimis, išrašomi receptiniai vaistai, žinoma, ne Jums, o kažkam kitam. Sveikatos, kiti asmens duomenys į tapatybės vagišių rankas gali pakliūti įvairiai: sveikatos įstaigos darbuotojai „nutekina“ informaciją, įsilaužiama į duomenų bazes, kuriose saugoma sveikatos informacija ir kt.
 
Jungtinėse Amerikos Valstijose medicinos tapatybės vagystės vykdomos įvairiai, pavyzdžiui:
Nelegalus ir fiktyvus gydymas. Medicinos tapatybės vagys dažnai yra net gydytojai ir kiti sveikatos sistemos darbuotojai, kurie gerai žino, kaip veikia sveikatos ir sveikatos draudimo sistema. Organizuojamas žiedas nusikaltėlių, kurių tikslas pasinaudojant pacientų duomenimis fiktyviai sukurti netikrą gydymo istoriją, kurios pagalba yra gaunamos nemažos sveikatos draudimo išmokos.
Priklausomybę sukeliančių medžiagų pirkimas. Sveikatos sistemos darbuotojai, turintys prieigą prie pacientų duomenų, gali naudoti juos receptiniams vaistams išrašyti. Į šią veiklą būna įtraukiami ir nesąžiningi vaistininkai ar slaugytojai.
Nemokamas gydymas. Tapatybės vagys, kurie neturi savo sveikatos draudimo, dažnai pasinaudoję kito asmens duomenimis gauna nemokamą gydymą. Vėliau nukentėjusiajam gali brangti sveikatos draudimas. 
 
Medicinos tapatybės vagystė gali sukelti rimtą ir ilgalaikę žalą. Jos atstatymas gali užtrukti metų metus. Ir, žinoma, tai ne tik papildomas stresas. Visų pirma žmogaus sveikatos istorijoje atsiranda netikslių įrašų apie ligas (psichines ir pan.), atliktus tyrimus ir netikrą gydymą. Dėl šių įrašų gali brangti sveikatos draudimas arba jis iš viso gali būti prarastas. Galiausiai, gali kilti rimtų teisinių bėdų. Pavyzdžiui, viena moteris turėjo samdyti advokatą, kad teisme įrodytų, kad nėra narkomanė ir socialinės tarnybos nepagrįstai ketina atimti jos keturis vaikus. Socialinės tarnybos ėmėsi veiksmų, kai gavo informacijos, kad policijos pareigūnų moteriai atlikti narkotinių medžiagų testai buvo teigiami. Šiuo atveju nusikaltėlė žinojo nukentėjusiosios konfidencialią informaciją, kuria pasinaudojo prisistatydama policijos pareigūnams.
 
Panašių problemų gali kilti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) buvo išplatinusi pranešimą, kuriame nurodė, kad gavusi informacijos „iš gydymo įstaigų dėl receptų vaistiniam preparatui tramadoliui klastojimo. Yra tikimybė, kad tokiu būdu klastojami receptai ir kitiems vaistiniams preparatams įsigyti. VVKT nėra įgaliota tikrinti vaistinėms pateiktų receptų teisingumo, tokios galimybės neturi ir vaistinių darbuotojai, todėl prašome visų gydytojų ypač atidžiai saugoti receptų blankus, kad jais negalėtų pasinaudoti kiti.“ Taigi negalime atmesti galimybės, kad kažkas į receptų blankus gali įrašyti ir mūsų asmens duomenis. Vėliau dėl to gali kilti rūpesčių.
 
Dėl receptų klastojimo Lietuvoje būta ir teisminių procesų. Pavyzdžiui, slaugytojai iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad ji be gydytojų žinios pasisavino jų receptų blankus ir išrašė per 300 receptų. Pasak kaltinamosios, receptus ji išrašinėjo tik artimiesiems. Tuo tarpu kitoje byloje, Vilniuje, bendrininkai iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip dešimt vienetų netikrų receptų blankų su ligoninių ir neegzistuojančių gydytojų antspaudais, į kuriuos įrašė datas ir tariamų ligonių pavardes, pagamino keturis netikrus dokumentus tikslu neteisėtai įgyti psichotropinę medžiagą – klonazepamą, kurią, panaudoję netikrą dokumentą, įsigijo vaistinėje ir norėjo parduoti.
 
Su medicinos tapatybės vagystėmis būtina kovoti. Periodiškai domėtis savo medicininiais įrašais, stebėti, ar nebrangsta sveikatos draudimo įmokos. Jei pastebite įrašus apie nebūtą gydymą, reikia kreiptis pagalbos į kompetentingas institucijas.
Atgal 0