LVI naujienos

2015 10 01

Vartotojai už savo teises turės kovoti patys?

Įžvelgė pamintus vartotojų interesus

Lietuvos vartotojų institutas atkreipė Konkurencijos tarybos dėmesį, jog AB SEB Bankas, AB DNB Bankas ir AB „Citadele" vienu metu mažinamos nemokamai išsiimamų grynųjų pinigų sumos sudarys prielaidas brangti finansinėms paslaugoms, nes apribos vartotojų pasirinkimo galimybes. Tai sukėlė įtarimą, jog bankai galėjo sudaryti draudžiamus susitarimus, taip padarydami žalą vartotojams, konkurentams bei konkurencingai rinkos struktūrai.

Vis dėlto, Konkurencijos tarybos Lietuvos vartotojų instituto kreipimasis neįtikino pradėti tyrimą. Konkurencijos taryba nurodė, kad bankų galimybė riboti vartotojų galimybę naudotis grynaisiais pinigais „ne slaptai" sudarytų susitarimų pagrindu, o vadovaujantis iš anksto viešai paskelbtais konkurentų veiksmais, pašalina Konkurencijos įstatymo pažeidimo galimybę. Tuo tarpu bankai pasielgė taip, kaip jiems naudingiau, argumentuodami, kad stengiasi skatinti elektroninius atsiskaitymus ir kovoti su „šešėline ekonomika".

Tačiau, anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Europos sąjungos šalių patirtis rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nėra efektyvi priemonė kovojant su „šešėline ekonomika". „Šešėlis" atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse nėra mažesnis už jo netaikančiose šalyse. Tai iliustruoja Austrų profesoriaus F. Schneiderio tyrimo duomenys: vidutinis „šešėlinės ekonomikos" dydis atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse 2014 m. buvo 21 proc. nuo BVP. Vidutinis šešėlinės ekonomikos dydis tokių ribojimų neturinčiose šalyse - 17, t. y. 4 proc. punktais žemesnis.

„Lietuvos vartotojams buvo apribotos pasirinkimo galimybės, o tiksliau, apmokestinta viena iš jų, kas sukelia daug nepatogumų ir papildomų kaštų", - teigė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė. - „Nors bankai teigia, kad „nemokamai" išsigryninti pinigus galima prekybos centruose, tai sudaro didelių nepatogumų. Vartotojui reikia ieškoti parduotuvės (beje, ne visos teikia tokias paslaugas), atstovėti eilėje, pirkti pirkinių už mažiausiai 5 eurus ir tuomet jau galima išsigryninti pinigus. Ir bankai teigia, kad tai yra patogu ir nemokama?"

Atsiskaityti kortele gali ne visur

Kaip rodo Lietuvos banko apklausa, vartotojai vis dar pasigenda patogesnio ir platesnio atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis. Dažniausiai galimybės atsiskaityti kortele pasigendama gatvės prekiautojų vietose, turguje, mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose, sveikatos paslaugų įstaigose, viešajame transporte, taip pat valstybės institucijose, renkančiose rinkliavas
Pagal Lietuvos banko statistiką, per 2013 m. mūsų šalies bankai įmokų už paslaugas grynaisiais pinigais įkainius pakėlė vidutiniškai du kartus. Taip pat padidintas ir grynųjų pinigų pasiėmimo bankų padaliniuose įkainis bei pradėtas imti komisinis mokestis už grynųjų įmokėjimą į savo sąskaitą padaliniuose. Tačiau augantys įkainiai nepaskatino šalies gyventojų plačiau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis - operacijos grynaisiais pinigais vis dar sudaro 81 proc. visų nacionalinių mažmeninių atsiskaitymų.

Grynieji patogūs vartotojui dėl keleto priežasčių - tai iš dalies lemia nusistovėję gyventojų įpročiai, be to, jais paprasčiau naudotis, vartotojui lengviau stebėti išleidžiamų pinigų sumas, atsiskaitymas grynaisiais pinigais nieko nekainuoja. Grynieji pinigai apsaugo ir nuo nepatogumų keliaujant užsienyje, nes grynaisiais, priešingai nei kortelėmis, galima atsiskaityti visur.

Vartotojai paliekami vieni?

„Dabartinė situacija ypač atsilieps keliaujančiųjų piniginėms, kadangi keliaujant į užsienį prireikia didesnių grynųjų pinigų sumų, už kurias reikės mokėti papildomai", - pastebi Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė. - „Bankų pasirinkimas diskriminuoti grynųjų pinigų operacijas kelia didelį susirūpinimą vartotojams ir dėl to, kad prieštarauja atsiskaitymo įpročiams."

Įvertinęs situaciją Lietuvos vartotojų institutas ėmėsi iniciatyvos ginti vartotojų teises ir oficialiai kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas pradėti tyrimą dėl galimai suderintų bankų veiksmų. Vieningai dalies bankų padidinti grynųjų pinigų išsiėmimo iš bankomatų įkainiai vartotojams Konkurencijos tarybos buvo įvertinti kaip nepakankami argumentai pradėti tyrimą. Toks sprendimas verčia susimąstyti, ar vartotojai nėra palikti vieni, nes tarnybos, kurios galėtų keisti situaciją, nesiima spręsti jų problemų.

Lietuvos vartotojų institutas gerbia Konkurencijos tarybos nutarimą. Vis dėlto, jam kelia susirūpinimą Konkurencijos tarybos atsisakymas tirti bankų veiksmus vien dėl galimybės, kad bankų veiksmai galėjo būti derinami viešojoje erdvėje viešais išankstiniais pranešimais, o ne slaptai.

Lietuvos vartotojų instituto nuomone, Konkurencijos taryba neatsižvelgė į kitas įtarimus keliančias aplinkybes, tokias kaip SEB ir DNB susitarimas dėl bendradarbiavimo teikiant grynųjų pinigų paslaugas vartotojams, bankų priklausymas tai pačiai Lietuvos bankų asociacijai bei nuo kitų metų Lietuvoje įsigaliosiantis ES Mokėjimo reglamentas Nr. 2015/751, dėl kurio itin sumažės bankų pajamos iš tarpbankinių mokesčių, ir kuris galėjo daryti įtaką bankų sprendimui papildomai apmokestinti grynųjų pinigų išsiėmimą.

Atgal 0

Rašyti komentarą

Įkelkite etiketę

Projektai

  

  

  

     

 

             ESAME NARIAI 

Apklausos

Kokiomis pardavimo skatinimo priemonėms dažniausiai naudojatės?

Balsuoti Archyvas

Nuorodos