Straipsniai

2015 10 21

Sąžininga prekyba – būdas padėti besivystančioms šalims

Priverstinis darbas, vaikų ir moterų išnaudojimas, aplinkos niokojimas, darbas 10 - 12 valandų per parą ir vis tiek persekiojantis nepriteklius, vandens ir maisto trūkumas, neprieinama medicininė priežiūra, svajonės apie mokyklą ir produktai esantys ant mūsų stalo - kava, kakava, bananai, cukranendrių cukrus, šokoladas. Ar kada pagalvojote, kaip visa tai susiję? Ar žinome, kas juos užaugino, pagamino, ar darbininkams buvo sumokėta už jų darbą?

Didžioji dalis kavos, arbatos, taip pat bananų, yra užauginama Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje, didelėse plantacijose, intensyviai išnaudojant tiek aplinką, tiek žmones. Darbo sąlygos jose dažnai sudėtingos ir nesaugios, pavyzdžiui, purškiant pesticidus nenaudojamos nei apsauginės kaukės, nei pirštinės. Tokiomis sąlygomis užauginti vaisiai, daržovės ir iš jų pagaminti produktai neša pelną plantacijų ir cechų savininkams bei visai eilei tarpininkų. Tuo tarpu paprastam augintojui ir gamintojui gaunamo uždarbio dažnai neužtenka net pragyvenimui - jo gaunamas atlygis mažesnis nei šalyje nustatytas minimalus mėnesio atlyginimas. Ypač pažeidžiamos yra moterys ir vaikai. Dauguma jų gauna dar mažesnį atlyginimą nei vyrai, todėl mokykla yra prabangos dalykas.

Visa tai vyksta besivystančiose šalyse. Ir tai tik dalis problemų, kurių sprendimui Europos Sąjunga kasmet tiesiogiai skiria virš 50 milijardų eurų (planuojama, kad 2015 m. bus skirta 58 milijardų eurų, t.y. apie 0.42% bendrųjų nacionalinių pajamų). Nors ES parama besivystančioms šalims yra didžiausia ir laikoma skaidriausia, tačiau ne visada ši parama tiesiogiai pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Todėl stengiamasi įduoti „meškerę", užuot nuolat tiekus „žuvį". „Meškerė" tai Sąžiningos prekybos judėjimas, kuris augintojams ir gamintojams suteikia galimybę patiems kurti savo gerovę, tausoti aplinką, prisiimti atsakomybę, įgauti pasitikėjimo ir galios priimti sprendimus. O šią „meškerę" galime įteikti mes, vartotojai. Juolab, kad dauguma europiečių (85 %) mano, kad padėti žmonėms besivystančiose šalyse svarbu ir 49 % sutiktų mokėti daugiau už maisto ir kitus produktus iš šių šalių (Special Eurobarometer 421, 2015).

Jau daugiau nei 50 metų Sąžiningos prekybos judėjimas siekia atkreipti vartotojų dėmesį į besivystančių šalių augintojų ir gamintojų gyvenimo ir darbo sąlygas. Sąžiningos prekybos judėjimas (angl. Fair trade) skatina rinktis tokias prekes, už kurias jų augintojams ir gamintojams buvo sumokėta sąžininga kaina. Tai reiškia, kad tiekimo grandinėje sumažėja tarpininkų ir ūkininkai gauna ne tik sąžiningą atlygį už savo darbą, bet labai dažnai dar ir priemoką.

Prasidėjęs kaip nedidelė iniciatyva praeito šimtmečio viduryje JAV, dabar Sąžiningos prekybos judėjimas yra plačiai paplitęs ir vienija daugiau nei 1,4 milijonų augintojų ir darbininkų 74 pasaulio šalyse. Šiandien galima rasti apie 30 000 įvairių Sąžiningos prekybos judėjimo ženklu pažymėtų produktų 125 pasaulio šalyse. 2013 m. vien „Fairtrade International" organizacijos duomenimis Sąžiningos prekybos apimtys siekė daugiau nei 5,5 milijardų eurų.

Vis dėlto, iškalbingesnė nei statistika yra geroji ūkininkų ir gamintojų patirtis, kurie be gaunamo sąžiningo atlygio už savo darbą ir produktus, taip pat mokosi verslo pagrindų, veiklų plėtojimo, bendravimo priimant sprendimus, aplinkos tausojimo, informuojami kaip gerinti moterų ir vaikų padėtį bei apmokomi racionaliai naudoti Sąžiningos prekybos priemokas.

Dramblio Kaulo Krante įsikūręs kakavos augintojų kooperatyvas ECOOKIM vienija 23 smulkesnius kooperatyvus - iš viso daugiau nei 12 000 smulkių ūkininkų. Dėl demokratijos principų taikymo priimant svarbius sprendimus kooperatyvas sulaukia vis daugiau norinčiųjų prie jo prisijungti. Balsavimas priimant svarbius sprendimus užtikrina, kad sąžiningos prekybos priemoka panaudojama ten, kur ūkininkams ir bendruomenei atrodo tikslingiausia. Dažniausiai šio kooperatyvo nariai pasisako už tai, kad Sąžiningos prekybos priemoka būtų skirta veiklai plėtoti. Šio kooperatyvo gautos priemokos buvo panaudotos kakavos laikymui skirtų sandėlių statybai, taip pat mokymams apie ūkininkavimo metodus ir kakavos fermentacijos procesų gerinimą. Organizacija taip pat investuoja į žaliavas, trąšas, naujus augalus ir medelynus. Kooperatyvas taip pat pasamdė žemės ūkio techniką, kuris dalijo patarimus ūkininkams ir apmokė lyderius, kad šie galėtų patarti kitiems ūkininkams ir jų bendruomenėms. Priemokos taip pat buvo panaudotos diegiant automatizuotą atsekamumo sistemą, kuri fiksuoja iš kiekvieno ūkio į sandėlį atkeliaujančią produkciją ir padeda nustatyti senstančius ir vis mažiau kakavos užauginančius medžius (bei ūkius), ragindama imtis atitinkamų priemonių. Visi šie pokyčiai lėmė kakavos kokybės pagerėjimą, didesnius pardavimus, padidėjusias pajamas ir viltį, kad ateitis bus geresnė. Investicijos į auginimo ir apdorojimo tobulinimą lėmė, kad kakavos produkcija padidėjo nuo 250 iki 650 kg. iš vieno hektaro.

Kaip teigia kooperatyvo Darnumo vadovė Aminata Bamba, jai smagu, kad žmonės prieina ir pasidžiaugia, kad gyvenimas nors iš lėto, bet gerėja, pavyzdžiui, anksčiau jie miegojo tik ant austo kilimėlio, o dabar jau turi lovą. Gerėjančią gyvenimo kokybę rodo ir tai, kad vis daugiau ūkininkų ir darbininkų į darbą atvyksta motociklu arba dviračiu. Tai yra svarbu, žinant, kad kai kurių iš jų namus ir ūkius skiria 6 km. atstumas.

Be investicijų į gamybą, kooperatyvas dalį lėšų skiria socialiniams projektams, pavyzdžiui, mokykloms, mokymams apie vaikų darbo standartus ir lyčių lygybę. Kooperatyvo vadovai ragina savo darbuotojus vaikus leisti į mokyklą. „Mes jiems sakome, kad jeigu siunčiate savo vaikus į mokyklą, jie gali grįžti į ūkį tuomet, kai baigs mokslus, ir padėti didinti ūkio pajamas geresniu planavimo ir verslo valdymu", - teigia Aminata Bamba.

Dar vienas Sąžiningos prekybos judėjimo įkvėptų pokyčių pavyzdys yra arbatos augintojų kooperatyvas Šri Lankoje. Kooperatyvas Stassen Bio apsisprendė tapti Sąžiningos prekybos judėjimo nariu, nes jo nariai nuolat susidūrė su sudėtingomis darbo sąlygomis plantacijose ir švietimo problemomis. Švietimas yra kiekvieno Šri Lankos piliečio teisė, kuria pasinaudoti buvo ganėtinai sunku, nes artimiausia mokykla įsikūrusi už keleto kilometrų, todėl dėl didelio atstumo ir duobėtų kelių į ją patekti buvo sudėtinga, ypač jaunesniems vaikams.

Problemą sunkino tai, kad viešojo transporto nebuvo, o plantacija pati autobuso įsigyti nepajėgė. Prisijungus prie Sąžiningos prekybos judėjimo, kooperatyvo gaunamos priemokos leido bendruomenei įsigyti mokyklinį autobusą. „Keliai buvo labai blogi ir vaikai negalėjo eiti į mokyklą", - sako Rajaratnam Gnanasekeran, plantacijos vadovas ir priduria: dabar, iš priemokos pinigų, mes įsigijome autobusą ir visi vaikai gali nukeliauti į mokyklą, niekas nelieka namuose. Ryte jie yra paimami nuo savo namų, o vakare autobusu parvežami atgal."

Sąžiningos prekybos priemokų komitetą, sudaro patys darbininkai, ne administracija. Jie patys sprendžia, kaip geriausiai išleisti gautas lėšas. Komitetas yra ta vieta, kurioje visi yra lygūs, kurioje visų idėjos yra išklausomos. Plantacijos vadovo teigimu, tai vieta, kur vyrai ir moterys primą kartą kartu susėdo prie vieno stalo.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Sąžiningos prekybos judėjimas sprendžia daug ir įvairių problemų, bet ne tiesiogiai, o siūlydamas įrankius ir ragindamas sistemos dalyvius pačius priimti sprendimus, įtraukti visus bendruomenės narius, laikytis žmogaus teisių ir gerinti gyvenimo kokybę savo pačių rankomis.

Vartotojai rinkdamiesi Sąžiningos prekybos sistemos ženklu pažymėtus produktus (pvz. pažymėtus Fairtrade ženklu) gali prisidėti prie teigiamų pokyčių besivystančiose šalyse. Lietuvoje manančių, kad mažiau ar daugiau svarbu padėti besivystančių šalių gyventojams, yra 77 % gyventojų, tačiau tik 36 % mano, kad gali prisidėti prie to asmeniškai (Special Eurobarometer 421, 2015). Tiesa, Lietuvoje Sąžiningos prekybos judėjimas po truputį atranda savo nišą. Pamažu mūsų šalies vartotojai tampa vis sąmoningesni, o Sąžiningos prekybos ženklai vis labiau atpažįstami. Tačiau, reikia atsiminti, kad šis judėjimas į Lietuvą atėjo palyginti neseniai (pirmosios viešinimo kampanijos pradėtos tik 2008 m.), todėl Sąžiningo prekybos ženklu pažymėtų produktų pardavimų apimtys auga lėtai. Svarbu įsisąmoninti, kad visi reliai galime prisidėti prie besivystančių šalių gerovės kiekvieną kartą, kai renkamės Sąžiningos prekybos judėjimo narių pagamintą kavą, kakavą, arbatą ir kitus produktus.

Pranešimas yra Lietuvos vartotojų instituto įgyvendinamo projekto „Sąžininga prekyba: informuotumo didinimas" dalis, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Atgal 0