Vartotojų švietimas
Vartotojų švietimas

Bendroji produktų sauga

2004 01 21

Informacija apie nesaugius gaminius – į RAPEX duomenų bazę

RAPEX (greito apsikeitimo informacija sistema) Europos Sąjungoje įsteigta 1984 metais. Jos tikslas - keistis informacija apie ES valstybių rinkoje esančius nesaugius gaminius. RAPEX informacinė sistema buvo įteisinta 1992 m. Direktyvoje dėl bendros gaminių saugos. Šios direktyvos priede išdėstyta detali minėtos sistemos veikimo procedūra. Atkreipsime dėmesį, kad RAPEX informacinėje sistemoje nėra keičiamasi informacija apie nesaugias paslaugas.

RAPEX susideda iš dviejų dalių - informacijos apsikeitimo apie nesaugius ne maisto gaminius bei informacijos apsikeitimo apie nesaugius maisto gaminius. ES valstybių kontrolės institucijoms nustačius, kad rinkoje yra nesaugus gaminys, informacija perduodama į Europos Komisijos duomenų bazę. Europos Komisija praneša apie nesaugų gaminį kitoms ES valstybėms, kad prireikus jos galėtų pritaikyti gaminiui, jeigu jis parduodamas tos šalies rinkoje, rinkos ribojimo priemones. Paprastai teikiamą RAPEX sistemai informaciją sudaro nesaugaus gaminio aprašymas, jo nuotrauka, informacija apie gamintoją, importuotoją ir kt. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 7 str. „Informacijos apie nesaugius produktus teikimas" numato, kad informacija apie nustatytus nesaugius gaminius Lietuvos rinkoje, jeigu jie nėra susiję su vietiniu poveikiu ir jei pavojų kelia ne tik Lietuvos Respublikoje, privalo būti pateikta Europos Komisijai. Tačiau šios nuostatos pilnai bus pradėtos taikyti Lietuvai įstojus į ES.

Šiuo metu Lietuvos institucijos yra prisijungusios prie TRAPEX - laikinosios greito apsikeitimo informacija sistemos. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija yra atsakinga už informacijos pateikimą apie nesaugius ne maisto gaminius, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba - už maisto gaminius.

Nesaugus gaminys rinkoje - pagrindas perduoti informaciją RAPEX

Pagrindinis kriterijus, suteikiantis teisę pateikti informaciją apie Lietuvos rinkoje esančius nesaugius maisto ir ne maisto gaminius - pritaikytos rinkos ribojimo priemonės. Kas yra rinkos ribojimo priemonės? Paminėsime keletą pačių svarbiausių - išankstinių gaminio prekybos sąlygų nustatymas (pvz., nustačius, kad kažkurioje valstybėje yra užkrėstos jautienos, yra apribojamas jos įvežimas); nesaugaus gaminio tiekimo į rinką uždraudimas ar jo pašalinimas iš rinkos (pvz., nustatoma, kad vaikų žaislas yra nesaugus, ir gamintojas yra įpareigojamas jį pašalinti iš prekybos, daugiau nebepardavinėti).

Teisė taikyti rinkos ribojimo priemones yra suteikta Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai. Paprastai šių valstybės institucijų priimti sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių yra skelbiami Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai", interneto tinklalapiuose, kitose visuomenės informavimo priemonėse. Pavyzdžiui, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos tinklalapyje http://www.inspekcija.lt/ galima net pamatyti nesaugių gaminių nuotraukas bei sužinoti kokį jie pavojų kelia vartotojui.

Direktyvoje - apie ypatingąsias Europos Komisijos galias

Į RAPEX duomenų bazę perduota informacija kartais gali būti labai reikšminga, svarbi Europos Komisijai inicijuojant nesaugaus gaminio pašalinimą iš rinkos. Direktyva dėl bendros gaminių saugos kalba apie ypatingąsias situacijas, kai Europos Komisija vaidina aktyvų vaidmenį taikant rinkos ribojimo priemones (apribojant prekybą nesaugiais gaminiais, pašalinant juos iš rinkos ir kt.). Europos Komisijos galios gali būti panaudotos tik tada, kai ji sužino, jog gaminys kelia rimtą ir tiesioginį pavojų vartotojo sveikatai ir gyvybei įvairiose ES šalyse. Tokiais atvejais viena ar kelios valstybės turi būti pritaikiusios rinkos ribojimo priemones nesaugiam gaminiui.

Europos Komisijai yra suteikta teisė pradėti konsultacijas su šalimis narėmis dėl rinkos ribojimo priemonių, tačiau tik tuo atveju, jeigu bent viena iš jų to reikalauja. Europos Komisija po konsultacijų su šalimis narėmis gali priimti sprendimą, reikalaujantį, kad jos imtųsi rinkos ribojimo priemonių. Priimtas sprendimas yra adresuojamas šalims narėms, o ne ūkio subjektams. Šalių narių pareiga - įpareigoti ūkio subjektus imtis tam tikrų priemonių, pvz., pašalinti nesaugius gaminius iš parduotuvių. Nors Europos Komisija negali tiesiogiai imtis rinkos ribojimų priemonių, tačiau gali imtis priemonių prieš šalį, kuri nepaklus jos sprendimui.

Atgal 0

Rašyti komentarą