Vartotojų švietimas
Vartotojų švietimas

Bendroji produktų sauga

2003 12 21

Sauga – vienas iš vartotojų apsaugos prioritetų

Europos Sąjungoje ypatingai daug dėmesio yra skiriama gaminių ir paslaugų saugai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatos, kurios galioja Europos Sąjungoje yra perkeltos ir į Lietuvos teisę. Lietuvoje nėra daug pažeidimų ar vartotojų skundų dėl saugos, jie sudaro palyginti nedidelę kitų pažeidimų ir skundų dalį. Tačiau nesuklysime pasakydami, kad pasitaiko nesaugių tiek ne maisto, tiek maisto gaminių (paslaugų).

Saugus gaminys (paslauga)

Saugus gaminys (paslauga) yra tas, kuris nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tačiau nedidelė rizika yra leidžiama, kadangi ji yra arba maža ir nekenksminga dėl savo poveikio, arba kartais gali būti nežinoma dėl nepakankamo mokslo ir technikos išvystymo lygio.

Informacija apie nesaugius gaminius (paslaugas)

Pagal nustatytus planus ar gaunamus vartotojų skundus ne maisto gaminių (paslaugų) saugą kontroliuoja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o maisto gaminių ir paslaugų saugos kontrolė priklauso Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Paprastai šios institucijos, remdamosi patikrinimų medžiaga, atliktais tyrimais, ir nustačiusios, kad maisto ar ne maisto gaminiai (paslaugos) yra nesaugūs taiko taip vadinamas rinkos ribojimo priemones (pavyzdžiui, nesaugius gaminius ar paslaugas uždraudžia realizuoti rinkoje, įsako pašalinti juos iš rinkos ir t. t.). Sudėtingesnius atvejus pagal aukščiau minėtų institucijų pateiktą medžiagą, nagrinėja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Pripažįstant gaminius (paslaugas) nesaugiais paprastai nurodoma, kur slypi pavojus: pavyzdžiui nesaugiu žaislu, vaikas gali užspringti ar uždusti, nesaugus elektrinis perjungėjas, girlianda gali užsidegti ir kt. Informacija apie priimtus sprendimus dėl nesaugių gaminių (paslaugų) yra paprastai skelbiama Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai", o taip pat skleidžiama masinėmis informavimo priemonėmis.

Kas ir kaip atlygina žalą?

Vartotojui gali kilti klausimas, ką jis turėtų daryti, jeigu nusiperka elektrinį perjungėją, plaukų džiovintuvą ar mobilųjį telefoną, kurie, įjungus į tinklą, užsidega, ir taip sužaloja jo sveikatą ar turtą. Tokiais atvejais, norėdamas, kad jam būtų atlyginta žala jis gali kreiptis į teismą.

Kalbant apie žalą, atsiradusią dėl nesaugių gaminių, teisės aktuose yra nustatyta labai specifinė žalos samprata. Jeigu žala padaroma vartotojo sveikatai, privalomai turi būti atlyginta ir neturtinė (moralinė) žala - žmogaus išgyvenimai, skausmas, patirti nepatogumai, įvertinti pinigais. Žala padaryta vartotojo turtui atlyginama tik tam turtui, kurį jis naudoja buityje (baldai, buitiniai prietaisai ir kt.).

Žalą, atsiradusią dėl nesaugaus gaminio vartotojui turėtų atlyginti gamintojas. Tačiau priklausomai nuo konkrečios situacijos gamintojas gali būti suprantamas labai įvairiai: tai gali būti gamintojas, pagaminęs gaminį, tai gali būti importuotojas, įvežęs gaminį, ar pardavėjas, kuris parduoda gaminį ir nenurodo gamintojo ar importuotojo. Galėtų būti pateiktas toks pavyzdys: nesaugus vaikiškas žaislas yra parduodamas Lietuvoje, tačiau gamintojas, kuris jį pagamino yra Kinijoje. Šiuo atveju žalą tektų atlyginti importuotojui, kuris įvežė į Lietuvą nesaugų gaminį arba pardavėjui, jeigu jis nenurodo importuotojo.

Žalos atlyginimo dydis vartotojui, priklausomai nuo jo kaltės laipsnio, gali būti sumažintas arba žala gali būti iš viso neatlyginama. Pavyzdžiui, vartotojas naudoja prekę ne pagal paskirtį ar neatsižvelgdamas į instrukcijoje pateiktus draudimus bei perspėjimus, ir taip sužaloja savo sveikatą ar turtą.

Aukščiau aptartos žalos atlyginimo nuostatos yra taikomos tik vartotojams, t.y. fiziniams asmenims, kurie įsigyja gaminius savo, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Jeigu atsitiktų taip, kad tie patys nesaugūs gaminiai padarytų žalą įmonės turtui, galiotų jau kita žalos atlyginimo sistema, t. y. bendrosios civilinės atsakomybės taisyklės.

 

Atgal 0

Rašyti komentarą