LVI naujienos

2017 12 05

Likučių likimas — mūsų rankose: lietuviai subūrė europinę maisto tausojimo iniciatyvą

Vaišių poveikis planetai

Šventinis laikotarpis nuo Kūčių iki Naujųjų — puiki proga ne tik vaišintis, bet ir susimąstyti apie tai, kad per šventes išmetame gerokai daugiau nesuvalgyto maisto, nepanaudotų produktų ar maisto likučių. O mūsų elgesys virtuvėje, prie stalo ir apsiperkant turi globalių padarinių.

„Įvairiais  skaičiavimais, kiekvienas Lietuvos gyventojas kasmet išmeta apie 50 kg maisto, kuris galėtų būti suvartotas. Šventiniu laikotarpiu maisto išmetama ketvirtadaliu daugiau nei kitu metu. Europos Sąjungoje kiekvienais metais iššvaistoma apie 88 mln. tonų maisto — 173 kg vienam gyventojui. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro būtent namų ūkiuose (53 proc.). Taigi vartotojai gali radikaliai pakeisti padėtį“,— paaiškina Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Tačiau Eurobarometro duomenimis, tik 28 proc. namų ūkių gyventojų Lietuvoje  nutuokia, kad kiekvieno iš mūsų elgesys, tarkime, su maistu, daro poveikį mūsų planetos klimatui ir gyventojams besivystančiose šalyse.      

„Pasaulyje badauja 800 mln. žmonių; beveik pusė — maždaug 3,1 mln. — vaikų iki penkerių metų amžiaus miršta dėl prastos mitybos. Maisto atliekų kiekio mažinimas yra ne tik ekonominis ir aplinkosauginis, bet ir moralinis įsipareigojimas“, — priduria instituto vadovė.

2014 m. duomenimis, 55 mln. žmonių  Europos sąjungos šalyse negalėjo sau leisti įsigyti kokybiško maisto kas antrą dieną; 2015 m. duomenimis, 118,8 mln. žmonių 28-ose ES valstybėse narėse susidūrė su skurdo ir socialinės atskirties pavojumi.

Daugiausia iššvaistoma namų ūkiuose

„Maisto švaistymas daro trejopą poveikį: ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį. Maisto produktui pagaminti, perdirbti ir platinti, taip pat ir jo atliekų sutvarkymui eikvojami ištekliai. Taigi netausojant maisto švaistomi riboti žemės, energijos ir vandens ištekliai, teršiama aplinka. Vien su iššvaistomu maistu susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro apie 8 proc. visų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Skaičiuojama, kad net 45 proc. šio kiekio yra susiję su maisto švaistymu namų ūkiuose.“, — sako Lietuvos vartotojų instituto ekspertė Renata Dagiliūtė.

Maisto švaistymą skatina ir rinkodaros praktika, kai siūloma „perkant vieną, antrą gauti nemokamai“: vartotojai įsigyja daugiau, nei gali suvartoti.

Lietuvos vartotojų institutas pradeda įgyvendinti plataus užmojo tarptautinį projektą, kuriuo siekiama veiksmingai didinti vartotojų supratimą apie maisto tausojimo svarbą. Lietuvių iniciatyva organizacijos šešiose ES šalyse — Bulgarijoje, Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje — skatins milijonų individualių vartotojų sąmoningumą tausojant maistą.

Lietuvos vartotojų instituto maisto švaistymo mažinimo iniciatyva bus siekiama didinti vartotojų informuotumą, plėtoti visuomenės švietimo priemonių arsenalą. Įvairaus formato renginiuose bus ugdomi maisto tausojimo ir nešvaistymo įgūdžiai.

Rengs „maisto gelbėjimo laboratorijas“

Tyrimai rodo, kad dauguma vartotojų trečdalį nusipirkto maisto nuolat išmeta. Be to, pusė vartotojų neteisingai supranta produktų tinkamumo vartoti datas.

„Dėl gyventojų skaičiaus augimo, ribotų išteklių,  klimato kaitos keliamų iššūkių globaliu mastu maisto tausojimas ir nešvaistymas tampa vienu iš aprūpinimo maistu problemos sprendimų“, — sako R. Dagiliūtė. Pavyzdžiui, iš 263 mln. tonų mėsos, pagaminamos pasaulyje, 20 proc. prarandama ar išmetama. Tai prilygsta 75 milijonams karvių!

Atliekamas maistas gali būti naudojamas ir gyvūnų maistui, bioenergijai gaminti arba įmaišomas į dirvožemį siekiant padidinti jame organinės medžiagos kiekį. „Pirmiausia reikia mažinti švaistymą, vengti atliekų susidarymo, tada svarbu užtikrinti, kad tinkamas vartoti maistas pasiektų labdaros organizacijas, galiausiai – jį naudoti gyvūnų maistui, kompostavimui ir energijos gamybai,“— pažymi instituto ekspertė.

„Žmonės kartais tiesiog nežino, kaip elgtis su atliekamu maistu. Labai svarbu planuoti namų ūkio poreikius“, — pabrėžia Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Z. Čeponytė. Patarimų rinkiniai, kaip protingai pasirinkti perkant, planuoti porcijas, taupyti pinigus, bus platinami prekybos centruose, bendruomenėse, savivaldybėse, renginių metu.

„Maisto gelbėjimo laboratorijose“ bus praktiškai mokoma, kaip gaminant maistą panaudoti maisto likučius, ir ugdomos tausaus maisto ruošimo žinios, aiškinama, kaip optimaliai išnaudoti maisto laikymo ir saugojimo galimybes namuose,  kaip planuoti maisto porcijas ir kiekius, apsipirkimą bei vaišes.

Paskatinti nešvaistymą turėtų ir simuliaciniai mokymai: jų dalyviai geriau įsivaizduos visą maisto tiekimo grandinę ir maisto švaistymo globalius padarinius. Mokymai vyks ir tiesiog darbo vietoje.

Viešosiose miestų erdvėse išvysime judriąsias instaliacijas, o populiariausiuose festivaliuose iškils interaktyvieji infostendai, kviečiantys tausoti maistą.

 

Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, Lietuvos vartotojų institutas ir partnerių organizacijos Bulgarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.

 

Nuotraukoje: bulgarų patiekalas teleško vareno; estų kopūstienė su grybais; kroatų guliašas; latvių sklandrausis; lietuvių šaltibarščiai; rumunų ikrų salotos su alyvuogėmis.

Atgal 0

Rašyti komentarą

Komentarai

Įkelkite etiketę

Projektai

  

  

     

 

             ESAME NARIAI 

Apklausos

Kokiomis pardavimo skatinimo priemonėms dažniausiai naudojatės?

Balsuoti Archyvas

Nuorodos