LVI naujienos

2019 09 20

Detektyvas su pomidorų padažu

„Ne tik moksleiviai, bet ir jų mokytojai stebisi sužinoję, kad daugelis „vietinės kilmės“ padažų gaminami iš pigios kiniškos pomidorų pastos.“

„Ar įsivaizduojate gyvenimą be pomidorų padažo?“ – tokiu klausimu Lietuvos vartotojų instituto (LVI) lektoriai pradeda „simuliacinius“ mokymus „Detektyvas su pomidorų padažu“, skirtus vyresnių klasių moksleiviams.

Ne tik moksleiviai, bet ir jų mokytojai stebisi sužinoję, kad daugelis „vietinės kilmės“ padažų gaminami iš pigios kiniškos pomidorų pastos.

„Dažniausiai vaikai šaukia, kad neįsivaizduoja gyvenimo be pomidorų padažo. Tada juos pakviečiame pabūti sekliais ir patyrinėti ilgą „pomidoro kelią“ – nuo lauko iki vartotojo burnos“, – pasakoja LVI projekto „Linkėjimai, maistas“ specialistas Karolis Klimka.

„Detektyvas“ prasideda nuo „įrodymų analizės“. Moksleiviai studijuoja padažų etiketes ir Lietuvos gamintojų pasisakymus bei bando „perkąsti“ mįsles, kaip antai: jei etiketėje parašyta „Pagaminta Lietuvoje“, ar tai reiškia, kad ir visos padažo sudedamosios dalys kilusios iš Lietuvos? Ar pomidorai yra pagrindinis pomidorų padažo ingredientas?

Mokymų metu dalyviai sužino, kas yra didžiausi pomidorų produkcijos gamintojai pasaulyje; kur ir kokiomis sąlygomis pomidorai auginami, transportuojami, rūšiuojami ir kaip tie raudoni vaisiai virsta koncentruota mase, vadinama pomidoru pasta. 

Trys pamokos moksleiviams neprailgsta, nes visa informacija pateikiama žaidimo forma, auditorija pasiskirsto komandomis, kurios varžosi tarpusavyje. Jaunieji detektyvai tyrinėja vaizdus, gyvai atsakinėja į „protmūšio“ klausimus, žaidžia „bingo“ maisto tausojimo tema, net repuoja, o pabaigoje komandos susiremia lemiamoje rungtyje „Pomidoro kelias“: čia žaidėjai turi pademonstruoti gebėjimą susikaupti bei rankų miklumą, kad „nuvestų“ pomidorą iki vartotojo burnos.

„Mūsų mokymų tikslas – parodyti ir paaiškinti jauniesiems vartotojams, kad pomidoras, kaip ir kiekvienas maisto produktas, turi savo istoriją, savo kelią ir „pėdsaką“, – sako LVI prezidentė Zita Čeponytė. O tame kelyje – daug mįslių, problemiškų ir net tragiškų aspektų. Pavyzdžiui, kalnai pomidorų prarandami: lieka gulėti laukuose, sugenda pakeliui, iššvaistomi sandėliuojant. Ir net pasiekęs vartotojo burną maisto produktas dažnai nesuvalgomas. Vartotojai Europos Sąjungoje iššvaisto daugiau maisto nei prekybos tinklai ir restoranai.

Projekto „Linkėjimai, maistas“ išskirtinis bruožas – globali prieiga: „Aiškiname, kad mūsų, kaip vartotojų, elgesys ir pasirinkimai veikia kitų, kartais labai tolimų šalių žmonių gyvenimą, apsirūpinimo maistu situaciją pasaulyje, kaip maisto vartojimas ir švaistymas veikia klimato kaitą...“ – pabrėžia K. Klimka.

Tačiau LVI lektoriai stengiasi perteikti optimistinę žinutę: maisto švaistymas namuose – ne iš tų problemų, kurios nuo mūsų nepriklauso ar kurių neįmanoma išspręsti. Vartotojų vaidmuo čia ypač reikšmingas ir kiekvienas galime prisidėti. Mokymų dalyviai išeina nešini auksinėmis taisyklėmis ir patarimais.

„Mokymų pradžioje kreipiamės į auditoriją: „Kiek tarp jūsų vartotojų? Pakelkite rankas“. Moksleiviai dažnai dvejoja. Taigi visų pirma reikia įsisąmoninti, kad visi mes vartotojai ir esame jėga“, – šypsosi LVI prezidentė.

Lietuvos vartotojų institutas subūrė 6 ES šalių iniciatyvą „Sincerely, Food“, kurios tikslas – keisti visuomenės požiūrį į maisto vartojimą ir švaistymą namuose.

Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, Lietuvos vartotojų institutas ir partnerių organizacijos Bulgarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.

Atgal 0

Rašyti komentarą

Komentarai

Įkelkite etiketę

Projektai

  

  

  

     

 

             ESAME NARIAI 

Apklausos

Kokiomis pardavimo skatinimo priemonėms dažniausiai naudojatės?

Balsuoti Archyvas

Nuorodos