LVI naujienos

2003 07 13

Etiketė – pirkėjo pagalbininkė

Rasa Kudirkaitė
Lietuvos vartotojų instituto ekspertė

Etiketė - pirkėjo pagalbininkė

Šiandieninėje maisto produktų rinkoje iš gausybės pažįstamų ir visiškai naujų maisto produktų vartotojams sudėtinga atsirinkti tokius, kurie leistų organizuoti sveiką asmens ir šeimos mitybą, padėtų išvengti sveikatos sutrikimų, atsirandančių dėl netinkamų maisto produktų vartojimo. Vartotojai, pirkdami maistą atkreipia dėmesį ne tik į kainą, bet nori susipažinti ir su produktų kilme, sudėtimi, gamybai panaudotais komponentais bei maisto priedais. Pasirinkimą apspręsti turėtų ne patrauklus įpakavimas ar įtaigi reklama, o visapusiška ir teisinga informacija apie produktą, leidžianti palyginti jį su kitais maisto produktais ir išsirinkti tinkamiausią. Čia pirkėjams padės maisto produkto etiketė. Etiketėje pateikiama informacija, t.y. ženklinimas, turi būti pakankama, tiksli, teisinga, nesuklastota, lengvai suprantama, pateikiama valstybine - lietuvių kalba.

Paaiškėjus kad produktas yra nesaugus ar netinkamos kokybės, produkto ženklinimas turi padėti gamintojui surasti, surinkti ir susigrąžinti rinkoje paskleistą produktą, atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius.
Tai, kad vartotojams parduodamos prekės privalo būti ženklinamos, numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vartotojų teisių gynimo įstatyme, Produktų saugos įstatyme, Maisto įstatyme, Genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme.
Maisto produktų ženklinimą reglamentuoja "Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės", Lietuvos higienos norma HN 119:2002 "Maisto produktų ženklinimas", papildomi ženklinimo reikalavimai gali būti numatyti produktų techniniuose reglamentuose bei standartuose.
Ženklinimo taisyklės numato tiek fasuotų, tiek nesupakuotų, t.y. sveriamų produktų, kurių kiekis nustatomas pirkėjo akivaizdoje, ženklinimo rekvizitus, kurie turi būti pateikiami etiketėje:
1. Maisto produkto pavadinimas turi atitikti Lietuvos teisės aktuose nustatytą pavadinimą, jei nėra nustatyto - naudojamas įprastinis, plačiai vartojamas pavadinimas. Jis turi būti tikslus, atskleisti produkto prigimtį, jo savitumus. Kartu su maisto produkto pavadinimu arba šalia jo pateikiama informacija apie maisto produkto pavidalą, prigimtį, fizinę būklę, įpakavimo priemones ir būdą arba ypatingą apdorojimą (susmulkintas į miltelius, išdžiovintas šaldant, greitai užšaldytas, koncentruotas, rūkytas ir pan.), jeigu nepateikus šios informacijos vartotojas gali būti suklaidintas.Gali būti naudojami prekių ženklai, firminiai pavadinimai ar išgalvoti (simboliniai) pavadinimai, tačiau ne kaip maisto produkto pavadinimas.
2. Sudedamųjų dalių sąrašas yra ypač svarbus vartotojui, sudarant maitinimosi racioną. Išvardijamos visos sudedamosios dalys mažėjimo tvarka pagal kiekį, sunaudotą gaminant maisto produktą. Būtina nurodyti ir gaminant panaudotus maisto priedus: maisto priedo grupinį pavadinimą kartu su priedo pavadinimu arba pripažintu identifikaciniu numeriu, pvz., "antioksidantas askorbo rūgštis" arba "antioksidantas E 300"; "konservantas natrio benzoatas" arba "konservantas E 211". Jeigu sudėtinė dalis susideda iš kelių komponentų, šalia jos pavadinimo turi būti išvardyti ją sudarančių komponentų pavadinimai.Vanduo nurodomas, jeigu jis viršija 5 proc. galutinio produkto. Vandens nurodyti nereikia, kai gamybos metu jis vartojamas tik koncentruotos ar dehidratuortos būsenos sudedamosios dalies grąžinimui į pradinę būseną; kai vanduo vartojamas kaip terpė, paprastai nevartojama maistui, arba tokios terpės dalis (pvz., vanduo, marinatas, sūrymas ir pan.,).
3. Sudedamųjų dalių kiekis nurodomas, jei sudedamoji dalis nurodoma produkto pavadinime arba akcentuojama etiketėje žodžiais, piešiniais ar grafiniais ženklais, taip pat jei sudedamoji dalis atspindi maisto produkto charakteristiką ir leidžia atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas dėl pavadinimo ar išvaizdos.
4. Grynasis kiekis (neto masė) fasuotiems maisto produktams turi būti nurodomas tarptautinės vienetų sistemos vienetais: skystų maisto produktų tūrio vienetais, kitų maisto produktų - masės vienetais.
Kai maisto produktas pateikiamas skystoje terpėje (vandenyje, sūryme, marinate ir pan. ), ženklinant nurodomas ir grynasis maisto produkto kiekis be skystos terpės.
5. Tinkamumo vartoti trukmė parodo, kiek produktą galima laikyti, kad nepasikeistų ar minimaliai pasikeistų jo savybės ir jis netaptų kenksmingas žmogui ir priklauso nuo produkto sudėties ypatumų, paruošimo technologijos, panaudotų maisto priedų - konservantų, įpakavimo būdo ir laikymo sąlygų.
Produkto tinkamumo vartoti trukmę ir laikymo sąlygas, įvertinęs paruošimo technologiją, įpakavimą, nustato gamintojas ir nurodo šiais būdais:
"Geriausias iki... (data)" - produktams, kurie iki nurodytos datos išsaugo visas būdingas savybes ir suėjus terminui gali būti vartojami vartotojo nuožiūra. Data nurodoma:
- produktams, kuriuos tinka vartoti iki 3 mėnesių - diena, mėnuo, metai,
- produktams, kuriuos tinka vartoti iki 18 mėnesių - mėnuo, metai;
- produktams, kuriuos tinka vartoti ilgiau kaip 18 mėnesių - metai.
"Tinka vartoti iki ...(data)" produktams, kurie mikrobiologiniu požiūriu yra greitai gendantys ir laikomi nustatytomis sąlygomis po šio termino gali tapti kenksmingi žmonių sveikatai. Data nurodoma: diena, mėnuo, esant reikalui - metai.
Atskirais atvejais gali būti nurodoma pagamino data ir tinkamumo vartoti laikas, nurodant specialias laikymo sąlygas, pvz., "Laikant minus 18 C temperatūroje tinka vartoti 2 mėn.", "minus 5 C temperatūroje tinka vartoti 7 paras".
Nurodytoji data yra galutinė produkto pardavimo data, įskaitant ir tuos atvejus, kai nurodomi mėnuo ir metai arba tik metai.
Tinkamumo vartoti terminas nenurodomas šviežiems vaisiams ir daržovėms, bulvėms (jeigu jie nebuvo apdoroti), cukrui, valgomajai druskai, actui, kramtomajai gumai, alkoholiniams gėrimams.
6. Laikymo ir vartojimo sąlygos. Labai svarbu, kad gamintojas nurodytų, o vartotojas atkreiptų dėmesį į laikymo sąlygas ir būdą, kurių būtina laikytis norint kad produktas išsaugotų savo specifines savybes per nustatytą laikotarpį . Laikymo sąlygos pateikiamos kartu su tinkamumo vartoti terminais.
7. Gamintojo pavadinimas ir adresas. Turi būti nurodytas Bendrijoje įsisteigusio gamintojo, pakuotojo ar pardavėjo pavadinimas ar firmos vardas ir adresas. Lietuvoje pagamintiems maisto produktams nurodomas ir konkretus maisto produkto gamintojas, jei produktas supakuotas kitoje įmonėje , nurodoma ir pakavimo įmonė.
8. Kilmės šalis turi informuoti vartotoją, kurioje šalyje ar konkrečioje vietovėje tas produktas pagamintas. Kilmės šalis turi būti nurodyta tuo atveju, jei jos nenurodžius vartotojas gali būti suklaidintas ar apgautas. Tai ypač svarbu ženklinant vaisius ir daržoves, javus, kukurūzus, soją, kadangi Lietuvoje, Europoje ir kitose šalyse labai skiriasi jų auginimo ir priežiūros technologijos. Jei kilmės šalis aiški iš produkto pavadinimo, jos nurodyti nereikia.
9. Vartojimo instrukcija būtina tada, kai nesant jos produktą būtų sudėtinga tinkamai vartoti ar paruošti.
Maisto produktai, esantys prekybos įmonėse, įvairūs ne tik pagal sudėtį, bet ir pagal paruošimo vartoti lygį. Vienus galima valgyti iškart, kitus reikia virti, kepti ar kitaip paruošti. Produkto gamintojas nurodo geriausius paruošimo būdus arba pateikia vartojimo rekomendacijas. Kuo ta informacija išsamesnė, tuo naudingesnė vartotojui.
10. Partijos atpažinimo žymuo. Partiją žymi už ją atsakingas asmuo (gamintojas, pakuotojas) raide L, skaičių seka, raidėmis arba raidžių ir skaičių deriniu. Partijos žymeniu galima laikyti nurodytą pagaminimo datą, jeigu nurodoma pagaminimo diena. Partijos žymuo padeda atsekti, surinkti ir pašalinti iš rinkos neatitinkančius nustatytų reikalavimų produktus.
11. Alkoholio stiprumas nurodomas, jeigu viršija 1,2 proc. pagal tūrį.
12. Maistingumo žymėjimas. Energinės ir maistinės vertės nurodymas privalomas tik specialios paskirties maisto produktams, taip pat tiems produktams, kurių gamintojas pats deklaruoja maistingumą. Nurodoma energija kJ/kcal, angliavandenių, baltymų bei riebalų kiekis 100 gramų produkto arba atitinkamai vartojimui nurodytame kiekyje, specialūs kiekybiniai ir kokybiniai sudėties elementai ar specialus gamybos procesas, suteikiantys maisto produktui specialių maistinių savybių.
Kiti ženklinimo reikalavimai privalomi, jeigu tai numatyta teisės aktuose. Šiuo metu jie taikomi:
maistui supakuotam apsauginėje atmosferoj,
maistui, kurio sudėtyje yra saldiklių arba saldiklių ir cukraus,
maistui, kurio sudėtyje yra aspartamo,
maistui, kurio sudėtyje yra daugiau nei 10 proc. poliolio,
greitai užšaldytam maistui,
maistui, kuris buvo apdorojamas švitinimu,
maistui, kuris pagamintas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų produktų (Nauji maisto produktai),
maistui, kurio sudėtyje yra chinino ar kofeino,
specialios paskirties maisto produktams,
maistui, kuriame pridėta fitosterolių, fitosterolio esterų, fitostanolių ir/arba fitostanolių esterų),
maisto papildams.
Šiuo metu jau įvestas privalomas visų žinomų alergenų ženklinimas.
Ženklinantys maisto produktus verslininkai gali savo nuožiūra pateikti etiketėje papildomą informaciją apie produktą, su sąlyga, kad ji bus teisinga ir neklaidins vartotojų.
Maisto produkto pavadinimas, grynasis kiekis, tinkamumo vartoti terminas bei alkoholio stiprumas turi būti nurodyti tame pačiame regėjimo lauke.
Informacija turi būti pateikta gerai matomoje vietoje, ant kontrastingo pagrindo, kad ją būtų lengva įžiūrėti, perskaityti ir neįmanoma ištrinti, jos neturi uždengti piešiniai ar kitokie užrašai.
Etiketė - ne tik pirkėjo pagalbininkė bet ir svarbus įrankis konkurencinėje kovoje, todėl verslininkai turėtų pasirūpinti, kad etikečių užrašus galėtų įskaityti visi pirkėjai.

Atgal 0

Rašyti komentarą

Įkelkite etiketę

Projektai

  

  

  

     

 

             ESAME NARIAI 

Apklausos

Kokiomis pardavimo skatinimo priemonėms dažniausiai naudojatės?

Balsuoti Archyvas

Nuorodos