Straipsniai

Aliuminio pakuotė: kiek svarbus perdirbimas?

Su aliuminio pakuotės problematika dažniausiai susiduriame kai turime omenyje įvairias gėrimų skardines, nors nemaža dalis aliuminio naudojama ir kitiems maisto produktams pakuoti. Aliuminis plačiai naudojamas maisto pakavimui dėl savo savybių (patvarus, atsparus išorės poveikiui, pats be kvapo ir nelaidus kvapams bei pan.), o dėl santykinai mažo pakuotės svorio ypač tinkamas transportavimo atžvilgiu. Pastaraisiais metais sunaudojama virš 40 milijonų tonų aliuminio kasmet, iš kurio apie 20 % tenka būtent įvairioms aliuminio pakuotėms (vien Europoje tai sudaro maždaug 1 mln. tonų aliuminio). Aliuminio skardinių gamybai sunaudojama apie 60 % viso pakavimui skirto aliuminio. >>>

Kūbelis buljono arba įtaka klimato kaitai

L. Milá i Canals et al. (2011) nustatė, kad vidutiniškai per metus Knorr linijos produkcija lemia 3 - 5 milijonus tonų šiltnamio dujų (CO2 ekvivalentu). Didžioji dalis emisijų yra lemiama auginant, gaminant įvairius ingredientus (trąšos ir energija reikalinga gyvulių ir pasėlių auginimui, energija reikalinga skonių ir kitiems priedams gaminti ir pan.) bei vartojant galutinį produktą, atitinkamai 34% ir 36% visų klimato kaitos emisijų. >>>

Sąžininga prekyba

Sąžininga prekyba (angl. Fair trade) - tai prekyba, paremta bendradarbiavimu, skaidrumu ir pagarba bei lygybe. Sąžininga prekyba sudaro geresnes sąlygas smulkiems gamintojams ir darbuotojams bei užtikrina jų teises ir teisingą atlygį, ypač besivystančiose šalyse, taip prisidėdama prie darnaus vystymosi. >>>

Maisto atliekos

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis išvaistome ir išmetame apie trečdalį viso maisto, o tai pasauliniu mastu sudaro apie 1.3 milijardų tonų maisto per metus (FAO, 2011). Išmetamas maistas (atliekos) reiškia ne tik tai, kad tas maistas galėtų būti panaudotas pamaitinti daugiau žmonių, sutaupyti pinigų, bet ir tai, kad galima sumažinti su maisto apdorojimu, laikymu ir gaminimu susijusius neigiamus poveikius aplinkai - CO2, vandens, oro tarša, energijos ir vandens išteklių naudojimas ir panašiai. >>>

Ekologiški maisto produktai

Nežiūrint to, kad ekologinis ūkininkavimas vystomas daugelyje pasaulio šalių, vis dėlto tokios produkcijos vartojimas sukoncentruotas Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur netgi jaučiamas ekologiškos produkcijos trūkumas. >>>

1

Importuoti maisto produktai: pliusai ir minusai

Skirtingi maisto produktai ir gėrimai kol pasiekia mūsų stalą, būna nukeliavę įvairius atstumus vien po pagaminimo. Jei pažiūrėtumėme, iš kokių skirtingų Lietuvos kampelių atkeliauja Lietuvoje pagaminti maisto produktai, nekalbant jau apie tai, iš kur yra atgabentos atskiros sudedamosios galutinio produkto dalys (prieskoniai ir pan.) ar pradiniai maisto produktai. >>>

Gyvulininkystė ir poveikis aplinkai

Nustatyta, kad labiausiai aplinką veikia gyvulinės kilmės maisto produktų vartojimas. Remiantis tyrimų duomenimis (Huppes ir kt., 2006), mėsos, mėsos produktų, paukštienos bei pieno ir jo produktų naudojimas patenka tarp penkių didžiausią poveikį aplinkai darančių namų ūkių naudojamų ir vartojamų paslaugų ir produktų. >>>

Lietuvių maisto vartojimo įpročiai

Valgymo ir gėrimo įpročiai lemia ir atitinkamą poveikį aplinkai, dažniausiai netiesiogiai, per maisto produktų gamybą, apdorojimą, transportavimą. Tiesioginis valgymo ir gėrimų įpročių poveikis aplinkai (keliaujant apsipirkti, laikant/sandėliuojant maistą, gaminant ir tvarkant su maisto vartojimu susijusias atliekas) nėra toks didelis kaip netiesioginis, bet pastaruoju metu vis auga. >>>

Gėrimai ir jų vartojimas

Tyrimai rodo, kad tos sritys kurioms gyventojai išleidžia daugiausiai pinigų, santykinai labiausiai neigiamai ir veikia aplinką. Jei Europos Sąjungos senbuvių šalių (ES15) išlaidos maistui sudaro tik apie 13%, Lietuvoje jos siekia daugiau nei trečdalį visų namų ūkio išlaidų. >>>

1| 2| 3| 4| 5| 6|