Vartotojų informuotumo apie sukčiavimą atsiskaitant elektroninėmis mokėjimo priemonėmis didinimas
Vartotojų informuotumo apie sukčiavimą atsiskaitant elektroninėmis mokėjimo priemonėmis didinimas

Elektroniniai pinigai

TURINYS

1.1. Sąvoka, rūšys
1.2. Skirtumai nuo įprastinių pinigų
1.3. Elektroninių pinigų paplitimas
1.4. Sukčiavimo būdai elektroniniais pinigais
1.5. Jeigu tapote sukčių auka
1.6. Patarimai, kaip apsisaugoti  
1.7. Vartotojų teisės

1.1. Sąvoka, rūšys

Elektroniniai pinigai turi visas tradicinių grynųjų pinigų savybes, tačiau skirtumas tas, kad elektroninių pinigų forma išreiškiama ne popieriniais banknotais ar monetomis, o elektroniniais impulsais.

Elektroniniai pinigai - elektroninių pinigų leidėjų už pinigines lėšas į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius:
1. yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose;
2. skirta mokėjimo operacijoms atlikti;
3. priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.

Esminiai elektorinių pinigų požymiai yra šie:
• elektroniniai pinigai turi turėti piniginę vertę (todėl kortelės, kuriose kaupiasi nuolaidų taškai, nelaikomos elektroniniais pinigais);
• elektroniniai pinigai - tai reikalavimas išleidėjui, reiškiantis, kad išleidėjas turi pareigą elektroninius pinigus išpirkti už nominalią vertę pinigais;
• elektroniniai pinigai laikomi elektroninėse ar magnetinėse laikmenose (kortelėse, kompiuteriuose, mobiliojo ryšio telefonuose ir pan.);
• elektroninių pinigų įrangoje saugoma piniginė vertė negali būti mažesnė nei jų vertė naudojama atsiskaitymui - kitaip tariant, už elektroninių pinigų išleidimą ar panaudojimą negali būti skaičiuojamos palūkanos ar kiti mokesčiai, ir jeigu perkamo objekto kaina yra x piniginių vienetų, atsiskaitant elektroniniais pinigais už tą objektą yra sumokama būtent x piniginių vienetų ir tokia suma sumažėja elektroninių pinigų įrangoje saugoma elektroninių pinigų vertė;
• elektroniniai pinigai kaip atsiskaitymo priemonė turi būti priimama pardavėjų ir kitų asmenų, kitų nei pats tokius pinigus išleidęs subjektas.

Atkreipkite dėmesį, kad aukščiau pateikta sąvoka apima tik daugiatikslius elektroninius pinigus ir neapima kortelių, kurios skirtos konkretiems, vienatiksliams atsiskaitymams (pvz., taksofonų kortelės, nuolaidų, lojalumo kortelė), bei mokėjimo kortelių, kadangi jose tiesiogiai nėra saugoma piniginė vertė.

Iš esmės skiriamos dvi elektroninių pinigų rūšys:
e-pinigų kortelės, kuriose ir yra saugoma e-pinigų vertė, ir
serveriu pagrįsti e-pinigai, kai piniginė vertė yra saugoma ne kortelėje, o kompiuteryje, serveryje.

Visiems elektroniniams pinigams bendra tai, kad jais atsiskaitant, banko sąskaita nebūtina. Tai esminis skirtumas tarp elektroninių pinigų ir kitų priemonių, kai pinigai pervedami iš vienos banko sąskaitos į kitą.

E-pinigų kortelėse saugomos pinigų vertės suma atitinkamai padidėja arba sumažėja, kai tik ši mokėjimų priemonė panaudojama atsiskaitant. E-pinigų kortelėje tiesiogiai saugoma piniginė vertė, o kortelės mikroschema savyje kaupia duomenis apie visus elektroninius pinigus naudotus šia kortele, ir likusius joje. Tokios priemonės pavyzdys - elektroninė mokėjimo priemonė, priimama tik atsiskaitymams už naudojimąsi viešu transportu, kai viename mieste tokią paslaugą teikia kelios transporto kompanijos. Pvz., Olandijoje veikia elektroninių pinigų sistema Chipknip (bankomatų kortelės išduotos Olandijoje veikiančių bankų turi mikroschemas, į kurias gali būti įkrauta piniginė vertė per specialius įkrovimo įrenginius, Chipknip gali būti panaudojama atsiskaitymui už automobilių stovėjimą, parduotuvėse ir pan.; atsiskaitymams nereikia interneto ryšio).

Serveriu (centriniu kompiuteriu) pagrįsti e-pinigai - skirtingai negu kortelėmis pagrįstų elektroninių pinigų atveju, čia piniginė vertė saugoma kompiuteryje ar išoriniame serveryje, o ne kortelėje. Tokie pinigai paprastai pagrįsti tuo, kad jų naudotojas iš anksto įgyja konkrečią sumą anoniminių reikalavimų juos išleidusiam vienetui ir tokie reikalavimai yra centralizuotai saugomi ir apskaitomi. Toks programinis mechanizmas leidžia pardavėjams (prekių ar paslaugų) ir pirkėjams internetu keistis tokiais reikalavimais, kurie ir atlieka piniginės vertės perdavimo, apsikeitimo funkciją - jų turėtojas turi teisę bet kada tokius reikalavimus išsikeisti į pinigines lėšas. Šiuos pinigus galima perduoti tik internetu: mokėti už pirkinius ar paslaugas, vykdyti bankines operacijas, skolinti, dovanoti ir pan., Plačiausiai žinoma serveriu grįsta e-pinigų sistema yra PayPal mokėjimo sistema. Šios sistemos pagrįstos centralizuotai nuotolinėje vietoje saugomais anonimiškais vertės vienetais, kurie yra įsigyjami ir apmokami iš anksto.

1.2. Skirtumai nuo įprastinių pinigų

Pagrindinis elektroninių pinigų pranašumas, lyginant su kitomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis - atsiskaitymų konfidencialumas ir anonimiškumas. Kai pirkėjas atsiskaito elektroniniais pinigais, pardavėjas tikrina tik pinigų tikrumą. Elektroninių pinigų panaudojimas internete yra patogesnis nei atsiskaitymai banko kortelėmis ar SMS mokėjimais. Pirmiausia, tokios finansinės operacijos atliekamos iš karto, kai tik centrinė sistema ar pati kortelė (mikroschema) automatiškai patikrina elektroninių pinigų autentiškumą. Tuo pačiu, nelieka tarpininkų - bankų. Galiausiai, išlaikomas finansinės operacijos anonimiškumas - sistemai nereikia žinoti jokių vartotojo asmeninių duomenų (nebent to reikia pačios sutarties teisiniam įforminimui), jai svarbiausia garantuoti pinigų autentiškumą. Tuo tarpu naudojant įprastą mokėjimo kortelę, jos numeris yra žinomas bankams, todėl pirkėjas niekada neturi garantijų, kad bankas nepanaudos duomenų saviems tikslams.

1.3. Elektroninių pinigų paplitimas

Iki 2011 m. Elektroninių pinigų panaudojimo mastai daugelyje ES valstybių buvo gana kuklūs, elektroniniai pinigai populiaresni Beniliukso valstybėse (pvz., Olandijoje nacionaliniu mastu veikianti elektroninių pinigų sistema Chipknip sistema, Belgijoje mokėjimo paslaugų bendrovė Proton išduoda korteles su tiesiogiai jose saugoma pinigine verte). Palyginus su ES valstybėmis, elektroninių pinigų panaudojimas kur kas labiau paplitęs JAV. Tiesa, savo elektroninių pinigų sistemas kuria ir kitos valstybės - Prancūzija, Vokietija, ir Europos Sąjungos duomenimis, elektroninių pinigų panaudojimo apimtys vis auga ir prognozuojama, kad 2012 m. turėtų pasiekti apie 10 mlrd. eurų.

Net ir tose ES valstybėse, kuriose e-pinigų panaudojimas šiek tiek pasistūmėjęs, e-pinigų kortelės vis dar beveik išimtinai naudojamos automatinėse atsiskaitymo vietose (vieši telefonai, automobilių stovėjimo aikštelės), tačiau jos neįgijo platesnio panaudojimo prekybininkų ir vartotojų kasdieniniuose sandoriuose. Naują postūmį gali suteikti bekontaktinės kortelės (angl., contactless cards), kurios šiuo metu naudojamos viešajame transporte, ir kurių esmė yra ta, kad jose įmontuota mikroschema įgalina radijo bangomis perduoti joje saugomą informaciją apie pvz., kortelės galiojimą, jos likutį ir pan. (pvz., Londono Transporto Oyster kortelė).
Lietuvoje

Lietuvoje elektroniniai pinigai - vis dar naujovė, nors tie, kuriems jų reikia, naudojasi jau žinomomis elektroninių pinigų sistemomis - „Paypal", „Moneybookers" ir kitomis. Be to, 2011 m. vasarą Lietuvoje sukurta nauja elektroninių pinigų mokėjimo sistema „Mokipay". Moderniai atsiskaityti panorusiam vartotojui tereikia įsigyti „Mokipay" pakuotę, ant mobiliojo telefono užsiklijuoti specialų NFC (angl., near field communication) lipduką su mikroschema (lustu), kuris tarnauja kaip unikalus identifikatorius klientui vykdant mokėjimus, ir užsiregistruoti mokėjimo sistemoje. Už pakuotę sumokėti pinigai bus pervesti į vartotojo „Mokipay" elektroninę sąskaitą (banko sąskaita neatidaroma), kurią vėliau taip pat bus galima papildyti banke grynaisiais pinigais arba per elektroninės bankininkystės sistemą. Mokėjimas už prekes ir paslaugas galės būti vykdomas priglaudžiant telefoną prie specialaus terminalo, kuris nuskaitys NFC lipduke esančios mikroschemos duomenis. Nedidelės sumos iš vartotojo sąskaitos bus nurašomos per kelias sekundes, o didelės sumos turės būti autorizuojamos vartotojo PIN kodu ar elektroniniu parašu.

Nuo 2012 m. galiojantis Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas detaliai reguliuoja kas ir kokiomis sąlygomis gali leisti elektroninius pinigus (tai gali atlikti elektroninių pinigų įstaigos - visos kredito įstaigos, o taip pat tos akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurioms bus išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse), nustato elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygas, o taip pat elektroninių pinigų įstaigų veiklos licencijavimo ir priežiūros tvarką.

1.4. Sukčiavimo būdai elektroniniais pinigais

Nors elektroniniai pinigai yra gana patogūs, be to, jais atsiskaitant užtikrinamas atsiskaitymo privatumas, greitis, sumažėję atsiskaitymo kaštai, jų panaudojimas taip pat kelia nemažai rūpesčių, kurių didžiausias yra elektroninių pinigų padirbinėjimas, dar kitaip vadinamas dvigubu išleidimu. Skaitmeninė elektroninių pinigų kopija visiškai nesiskiria nuo originalo (kadangi nėra nei originalo, nei kopijos), todėl techniškai yra prielaidos tuos pačius elektroninius pinigus panaudoti kelis kartus. Kad jų nebūtų galima kiek nori kopijuoti ar kitaip padirbti, elektroninių pinigų generavimui naudojami sudėtingi kriptografijos metodai, kurie užtikrina jų autentiškumą ir apibrėžtą vertę. Egzistuojančios elektroninių pinigų sistemos iš esmės užkerta kelią dvigubam pinigų leidimui.

Sukčiavimo būdai elektroninių pinigų srityje panašūs į tradicinius sukčiavimo būdus elektroninėje erdvėje. Tipiškas būdas - elektroninis laiškas, kuris siunčiamas pvz., PayPal vardu, nors jis su PayPal neturi nieko bendro. Toks laiškas atrodo labai įtikinamai - naudojamas elektroninių pinigų sistemos logotipas, spalvos, ir atrodo tikrai kaip oficialus laiškas. Nuoroda tokiame e-laiške Jūsų nenukreipia į tikrąjį elektroninių pinigų sistemos (pvz., PayPal) tinklapį. Vietoje to, Jūs atsiduriate nesaugioje svetainėje, kuri labai panaši į oficialią svetainę, kurioje Jūsų paprašoma prisijungti prie savo sąskaitos, ir, kai tai padarote, suteikiate sukčiams informaciją apie savo prisijungimo duomenis. Tuomet sukčiai, naudodamiesi Jūsų duomenimis, gali prisijungti prie tikrosios svetainės ir pasinaudoti Jūsų turimais elektroniniais pinigais.

1.5. Jeigu tapote sukčių auka

1. Jei kilo įtarimų, kad galėjote tapti sukčiaus auka, nedelsiant apie tai informuokite elektroninių pinigų išleidėją.
2. Praradę elektroninių pinigų laikmeną arba prieigos prie elektroninių pinigų priemones, nedelsiant apie tai informuokite elektroninių pinigų išleidėją.
3. Apie bet kokius iš elektroninių pinigų išleidėjo / sistemos darbuotoju prisistačiusios asmens gautus įtartinus ar neįprastus el.laiškus nedelsiant informuokite elektroninių pinigų išleidėją.

1.6. Patarimai, kaip apsisaugoti

• Niekada neprisijunginėkite prie elektroninių pinigų sistemos (PayPal ar kitos) per nuorodas Jums atsiųstame e-laiške. Įveskite elektroninių pinigų sistemos interneto adresą į savo naršyklę patys rankiniu būdu.
• Būkite atsargūs suteikdami savo asmeninę informaciją - vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą, slaptažodžius, sąskaitos numerį, mokėjimo kortelės numerį, socialinio draudimo pažymėjimo ar vairuotojo pažymėjimo numerį ir pan.
• Naudokite unikalų slaptažodį. Reguliariai jį keiskite.
• Niekam nesuteikite savo asmeninės informacijos. Jeigu elektroninių pinigų sistemai tokios informacijos reikės, ji informuos Jus elektroniniu paštu ir paprašys tokią informaciją įvesti tik saugiai prisijungus prie elektroninių pinigų sistemos sąskaitos.
• Elektroninių pinigų kortelėse apsaugai taikomi tie patys patarimai, kaip ir mokėjimo kortelėms.

1.7. Vartotojų teisės

Toliau plačiau paaiškinamos elektroninių pinigų turėtojų teisės.

1. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę lėšas iš vartotojų, privalo išleisti elektroninius pinigus nominalia verte (t.y., iškeisti paprastus pinigus į elektroninius pinigus santykiu 1 : 1).
2. Elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis nelaikomos.
3. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę elektroninių pinigų turėtojų prašymą, privalo išpirkti jo turimus elektroninius pinigus nominalia pinigine verte (t.y., iškeisti elektroninius pinigus į paprastus pinigus santykiu 1 : 1).
4. Detalios elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos ir visi su tuo susiję mokesčiai turi būti aptarti elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje. Apie šio sutarties sąlygas elektroninių pinigų turėtojas turi būti informuotas prieš ją pasirašant. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos turi būti išdėstytos lietuvių kalba, lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir vidutiniam vartotojui suprantama forma.
5. Už elektroninių pinigų išpirkimą mokestis gali būti imamas tik tuomet, kai tai numatyta elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais: (a) išpirkti prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui; (b) elektroninių pinigų turėtojas nutraukia sutartį prieš jos galiojimo termino pabaigą; (c) išpirkti prašoma praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai pasibaigia sutarties galiojimo terminas.
6. Jei elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą grąžinti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, elektroninių pinigų turėtojui grąžinama visa turimų elektroninių pinigų piniginė vertė.
7. Elektroninių pinigų leidėjams draudžiama siūlyti ar mokėti palūkanas arba teikti kitokią naudą, susijusią su laikotarpio, kurį elektroninių pinigų turėtojas laiko elektroninius pinigus, trukme (t.y., draudžiama tokiu būdu vilioti įsigyti ar turėti elektroninius pinigus).

Vartotojų skundus ir prašymus dėl elektroninių pinigų įstaigos veiksmų, kuriais pažeidžiami vartotojo teisėti interesai, pirmiausiai nagrinėja pati įstaiga. Elektroninių pinigų įstaiga privalo nemokamai išnagrinėti visus Jūsų raštiškus prašymus, skundus, pretenzijas ir raštu į juos (jas) atsakyti per 30 dienų nuo jų gavimo dienos.

Jeigu išnagrinėjusi skundą (prašymą) elektroninių pinigų įstaiga jo netenkina, vartotojai turi teisę kreiptis į teismą arba į Lietuvos banką. Vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima teisės kreiptis į teismą.