Žurnalistiniai tyrimai

Vartotojiška visuomenė panašėja į išlepusį vaiką (Laura Apanavičiūtė)

XIX amžius. Laikas, kai žmonija pradėjo kilti aukštyn, geriau gyventi, o pasaulis, jo aplinka – ristis žemyn, kentėti. Nepaliestuose kampeliuose ėmė dygti fabrikai. Dūmai pradėjo kilti ne tik iš senų trobų, kuriose anksčiau močiutės gamino sveiką, savo ūkyje nuo sėklos grūdelio iki sunokusio vaisiaus užaugintą maistą, bet ir iš įvairiausių mašinų, kurios kuo toliau, tuo labiau atneša nuostolius ir baimę šių dienų žmogui. >>>

Mano seneliai valgo kitaip (Janina Bacevičiūtė)

Nesuprasta. Taip jaučiuosi, kai nukeliauju pas savo senelius. Jie gyvena Širvintų kaime, augina vištas, karves ir tikrai neina kasdien į parduotuvę pirkti maisto. >>>

Gyvenseną renkamės patys – už mus niekas nesirgs (Gintarė Bakūnaitė)

Sveikas gyvenimo būdas - tai, kas tėvams ir seneliams atrodo siekiamybė, o mums, bent jau daugeliui, - utopija. Cigaretės, mėsainiai, kebabai, picos, kokakola ar alus tampa kiekvieno XXI amžiaus moksleivio, o dar dažniau - studento, kasdienybe. >>>

Dietologė Rūta Petereit: „Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika“ (Justina Brazauskaitė ir Arūnė Jokubauskaitė)

Šiandien niekas neabejoja, kad švari, sveika aplinka, sveikas ir saugus maistas - mūsų sveikatos, darbingumo, ilgaamžystės, gyvenimo kokybės pagrindas. Tačiau vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių yra sveika mityba. Kaip atskirti „sveiką“ ir „nesveiką“ maistą, kokius pagrindinius sveikos mitybos principus pasirinkti? >>>

Maistas ant mūsų stalo - sveiki produktai ar tik iliuzija? (Justina Brazauskaitė ir Arūnė Jokubauskaitė)

Vis daugiau žmonių dairosi po parduotuvių lentynas ir svarsto ką išsirinkus.Tačiau retas, kuris gali teigti, kad yra įsitikinęs maisto produkto etiketėje skaitąs suprantamą ir aiškią informaciją. >>>

Kitoks žvilgsnis į šaldytuvą (Laura Čižauskaitė ir Laura Kielaitė)

Vakar skaitėme žaliavalgės dienoraštį, užvakar žiūrėjome televizijos laidą apie nuo 1974 metų Lenkijoje saugomą mėsą ir t.t. Ar maistas tampa mums nesuprantamu priešu? Pabandėme pasidairyti arčiausiai - draugių virtuvėse, atvėrėme šaldytuvus ir kritiškai žvilgtelėjome. >>>

Kas pakeitė ruginę duoną ant mūsų stalo? (Skirmantas Diliautas)

Maistas yra bet kuri substancija, vartojama gyvų organizmų kaip pagrindinis energijos ir maistingų (mitybinių) medžiagų šaltinis ir dažniausiai yra augalinės arba gyvulinės kilmės. Maisto tyrinėjimo sritys vadinasi maisto mokslas ir mitybos mokslas. >>>

Tyrimas apie jogurtus (Iveta Jučaitė ir Aura Strikulytė)

Pastebėjome, kad daugelis mūsų bendraamžių merginų labai mėgsta jogurtą, todėl pasidomėjome jo nauda, jame esančiais priedais. >>>

4

Ekologiškos pagirios (Miglė Kundzelevičiūtė ir Nauris Kundzelevičius)

Kiekviena istorija visuomet prasideda PAPRASTAI. Kelionės istorija irgi. Susirenki mielą draugų kompaniją, susimeti pinigų, randi tą, kuris turi automobilį ir gali visus nugabenti iki tikslo ir,- pirmyn. >>>

1

Ar tikrai mokiniai nevertina valgyklinio maisto? (Arina Kairaitytė ir Leonarda Šanteriova)

Visi žino, kad be maisto gyvi organizmai žūva. Nevalgęs žmogus gali išgyventi apie du mėnesius. Tad maitinimasis, sutikite, yra labai svarbi žmogaus egzistavimo sąlyga. Bet ar visi mes, XXI amžiaus paaugliai, suvokiame, kas būtų, jei staiga pasaulyje imtų trūkti maisto? >>>

1| 2| 3| Paskutinis puslapis