Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Gyvenseną renkamės patys – už mus niekas nesirgs (Gintarė Bakūnaitė)

Gintarė Bakūnaitė (Vilniaus Universitetas, Komunikacijos fakultetas, Žurnalistikos institutas)

Sveikas gyvenimo būdas - tai, kas tėvams ir seneliams atrodo siekiamybė, o mums, bent jau daugeliui, - utopija. Cigaretės, mėsainiai, kebabai, picos, kokakola ar alus tampa kiekvieno XXI amžiaus moksleivio, o dar dažniau - studento, kasdienybe. Taip, mes žinome, kaip visa tai nesveika, bet kartais vilioja akį, o dar jei vėluoji į paskaitą ir nespėji „padoriai" pavalgyti... Paulo Coelho rašė: „Tokia jau yra jaunystė, brėžia sau ribas neklausdama, ar kūnas ištvers. Ir kūnas visada ištveria." Tik kiek tas kūnas tvers ir kokie bus padariniai? Apie požiūrį į sveikatą, sveiką mitybą ir žalingus įpročius kalbėjomės su vadovėlio „Sveikatos psichologija" autoriais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docente Nida Žemaitiene, gydytoju psichiatru bei biomedicinos mokslų daktaru Aurelijumi Veryga, socialinių mokslų daktare Laima Bulotaite ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docente Roma Jusiene.

Amžinai sveiki ar nemirtingi?

 Šiuolaikinėje visuomenėje susiformavęs keistas požiūris, o gal savybė - ignoruoti savo sveikatą. Vargu ar galima teigti, kad tai vien jaunimo problema, nors, žinoma, pagrindiniai šios veiklos iniciatoriai esame mes. Ne paslaptis, jog jaučiamės jauni ir mums atrodo, kad taip bus amžinai. Kai mama liepia gerti vitaminų, mes tik palinkčiojame galva ir saugiai paslepiame juos spintelėje, o gydytojo išrašyti medicininiai preparatai ramiai laukia ant stalo, kol prisiminsime, jog reikia ar kažkada reikėjo juos praryti. Kartais taip ir nesulaukia.

Vilniaus universitete sveikatos psichologiją dėstanti L.Bulotaitė, paklausta, kokia sveikatos svarba yra jos gyvenime, iš karto prisimena posakį: „Žmogus pradeda rūpintis savo sveikata tik tada, kai suserga." Pašnekovė įsitikinusi, kad sveikata yra svarbi kiekvienam žmogui, tačiau ne visi suvokia, jog už gerą savijautą esame atsakingi mes patys. Psichologė teigia, jog dirbantieji sveikatos srityje jaučiasi atsakingi už reikiamos informacijos pateikimą visuomenei: „Norime perduoti tokią informaciją, kuri leistų suprasti, jog būti sveikam reiškia, kad aš turiu rūpintis, jog likčiau sveikas."

„Sveikata - brangus turtas", - tarsi užtvirtina kolegės mintį nuo mažens žmones, ypač vaikus, svajojusi gydyti Psichologijos katedros docentė R.Jusienė. Kita vertus, pašnekovė pripažįsta, kad kartais pernelyg švaisto savo sveikatą. „Ne paslaptis, dėstytojo darbas - nors gal iš šalies taip ir neatrodo - yra ganėtinai sekinantis, todėl nuolat reikia pasirūpinti jėgų atgavimu. Bet iš esmės man nesvetimas sveikas gyvenimo būdas ir už tai labiausiai esu dėkinga savo tėvams. Nuo mažens jie skatino (labiausiai savo pavyzdžiu) sveikai maitintis, sportuoti, nerūkyti ar nepiktnaudžiauti kitokiomis kenksmingomis medžiagomis", - pasakoja R.Jusienė.

Galbūt už polinkį nekreipti dėmesio į kūno siunčiamus aliarmus tai pat turime dėkoti tėvams, kaip R.Jusienė dėkoja saviesiems už suformuotą požiūrį į sveiką gyvenseną? Juk ne veltui sakoma, kad „obuolys nuo obels netoli rieda".

Maistą rinkimės saikingai ir atsakingai


Kai išgirstame terminą „sveika mityba" dažnai pagalvojame apie dietas ir gausybę daržovių. Kyla klausimas, ar sveiką maistą renkamės, nes iš tiesų to norime, ar todėl, kad reikia galvoti apie ateitį? Ar turime atsisakyti valgyti po šeštos valandos vakaro ir iš pirkinių sąrašo išbraukti mėgstamiausius produktus, kai nutariame sveikai gyventi? Vadovėlio „Sveikatos psichologija" autoriai, kalbėdami apie mitybos įpročius, nėra tokie drastiški. Kaip prioritetą jie iškelia saiką ir skatina įsiklausyti į save.

Socialinių mokslų daktarė L.Bulotaitė sako, kad nėra pakankamai kompetentinga mitybos srityje ir apie tai, ko gero, daugiau galėtų papasakoti gydytojai bei dietologai, tačiau ji pabrėžia saiko jausmą, apie kurį nuolatos kalbama jau nuo antikos laikų. „Atsisakyti reikėtų rūkymo ar alkoholio, tačiau nemanau, kad yra koks nors labai kenksmingas maisto produktas. Jeigu valgome su saiku, tai, manau, didelės žalos savo organizmui nepadarysime", - savo nuomonę dėsto pašnekovė.

Prevencijos srityje dirbantis A.Veryga pastebi, kad mitybos tyrinėjimo sritis yra viena iš greičiausiai besikeičiančių, ir šiandien sunku patvirtinti ar paneigti mitybos ryšius su žmonių sveikata, kadangi maistas, kurį valgome, nuolatos kinta. „Duona, kurią valgėme prieš dvidešimt metų, yra jau nebe tokia. Mes gauname visokių medžiagų, kurių poveikis žmogui yra apskritai nežinomas", - tikina psichiatras. Anot pašnekovo, neįmanoma tiksliai nusakyti, kas yra sveika mityba, kita vertus, specialistai turi akcentuoti, jog reikia domėtis, iš kur atkeliauja maistas, kurį valgome: „Neužtenka nueiti į parduotuvę, susižert į krepšelį, kas skaniai atrodo, ir viską, kas pateikiama, suvalgyt."

A.Veryga primena, kad kiekvienas yra atsakingas ir už mūsų mažosios kartos atstovus bei jų požiūrio formavimą. Alergologai yra pastebėję, jog beveik nebeliko alergija nesergančių vaikų, o viešojoje erdvėje kartais pasigirsta ironiškų pajuokavimų, jog kiekvienas šiuolaikinis žmogus privalo turėti bent vieną alergiją. Tik ar mes iš tiesų norime komfortą trikdančių išbėrimų ir amžinai varvančios nosies?

Spauda diktuoja pavojingas madas?

Kasdien perversdami spaudą ar naršydami internete, randame begalę informacijos apie vegetarizmo privalumus, krūvas patarimų, kaip sulieknieti per dešimt dienų, o daugelis merginų su pavydu žvelgia į lieknas, galima sakyti, tobulas manekenių figūras nuotraukose.

LSMU docentė N.Žemaitienė daugiau nei dvidešimt metų yra vegetarė. Ji tvirtina jokiu būdu neagituojanti rinktis tokio mitybos būdo, kiekvienas turi teisę nuspręsti, kaip jam gyventi: „Kai esi vegetaras, turi galvoti, kaip aprūpinti savo organizmą tomis medžiagomis, kurias turėtum gauti su mėsa. Mes kiekvienas galim rinktis tokį gyvenimo būdą, koks yra pats priimtiniausias." Paklausta, ar yra pastebėjusi visuomenėje įsišaknijusių žalingų mitybos įpročių, pašnekovė šypteli ir primena, kad labai svarbu pusryčiauti, nes tokiu būdu organizmui suteikiame energijos kiekį dienai. Anglijoje atlikti tyrimai parodė, jog ilgaamžiais dažniausiai tampa rytais valgantys žmonės.

N.Žemaitienė pabrėžia, kad svarbu įsiklausyti, ko nori organizmas: „Manau, puodelis kavos ryte tonusui pakelti tikrai nėra blogas dalykas, blogai yra per dieną išgerti dešimt puodelių." Anot jos, kur kas kenksmingiau bandyti savo kūną įdėti į rėmus, kuriuose jis neturėtų būti - kvailai badauti. „Anoreksija ir bulimija yra labai paplitę reiškiniai tarp jaunų merginų, ypač šiandien, kai žurnalai diktuoja tokius standartus, kurie realiame gyvenime net neegzistuoja."

Žurnalų viršeliai mirgėte mirga tobulų figūrų nuotraukomis tik todėl, kad įmantriausiomis kompiuterinėmis programomis kuriamas akiai patrauklus vaizdas, nušlifuotas iki deimanto. „Sveikas protas ir savo organizmo pažinimas bei girdėjimas yra patys svarbiausi dalykai", - primena LSMU dėstytoja, ragindama aklai nepasitikėti kuriama iliuzija.

Tobulų nėra

Iš vyresnės kartos atstovų ne kartą teko išgirsti, kokia neatsakinga šiuolaikinė karta - rūko, geria, vartoja narkotikus, o posakis „msūsų laikais taip nebūdavo" žinomas iki gyvo kaulo. Prevencijos srityje dirbantis A.Veryga toli gražu taip nemano. Pašnekovas sako, kad negalima viso jaunimo priskirti blogiečių gretoms: „Negalima sakyti, kad jaunų žmonių požiūris blogas, nes dauguma supranta, kad galbūt elgiasi neteisingai, bet mes visi esam žmonės ir ieškom pateisinimo, sugalvojam milijoną priežasčių, kodėl kitaip daryti neišeina." Mokslų daktaras pastebi, kad didžioji dalis jaunuolių nerūko ir radikaliai pasisako už sveiką gyvenseną. Vis dėlto sunku būtų paneigti, jog šiandien alkoholis dažnai vartojamas nesaikingai ir tai tampa didele problema visuomenėje, tačiau A.Veryga įsitikinęs, jog teigiamas požiūris į alkoholio vartojimą formuojamas tikslingai: „Požiūrį į alkoholį formuoja didžiulė industrija, kuri stengiasi, kad žmonės pirktų ir palaikytų vienos ar kitos rūšies pramonę."

Žmogus linkęs į priklausomybes, visuomet norisi paragauti uždrausto vaisiaus. A.Veryga, paklaustas, ar pats turi priklausomybių, patyli ir nusijuokia: „Turiu - dabar geriu kavą. Tai irgi priklausomybę sukeliantis dalykas, bet aš stengiuosi tų įpročių, kuriuos suvokiu kaip žalingus, atsisakyti." Specialisto tikinimu, kiekvieno žmogaus gyvenime būna laikotarpių, kai tiesiog norisi būti su žmonėmis ir pamiršti apie savo sveikatą: „Kai buvau studentas, man atrodė, kad rūkyti reikia. Rūkiau dvejus metus, kol susidomėjau prevencijos sritimi. Kai pradėjau domėtis alkoholio kontrole, visiškai nustojau gerti. Turbūt visam pasauly nėra idealaus žmogaus." Specialistas perspėja, kad sveika gyvensena yra siekiamybė, kadangi iš pradžių reikia prisiversti pasportuoti, o malonumas ateina tik vėliau. „Aš stengiuosi tiek, kiek man išeina", - nuoširdžiai prisipažįsta pašnekovas.

Pasaulis nenustojo suktis, o pagundų kasdien vis daugėja. Mes nesame nemirtingi ir negalime nuspėti, kada pakliūsime ligai į nasrus, tačiau gal jau atėjo laikas suprasti, jog viskas mūsų rankose. „Aš noriu palinkėt nustoti galvoti, kad kažkas kažką už mus turi padaryti, kad kažkas turi pasirūpinti, jog maistas lentynose būtų sveikas, kad kažkas turi nutiesti takelį, jog mums būtų patogu bėgioti, kažkas turi paaiškinti, kaip yra pavojinga gerti ar rūkyti. Ne kažkas, o mes patys turim tai daryti, nes tas kažkas už mus nesirgs. Gyvenimas per trumpas, kad lauktume kažkokių stebuklų ir paskui būtume pikti, kad kažkas kažko nepadarė", - skatino vadeles į savo rankas paimti A.Veryga.

Suprantama, jog jaunatviškas maksimalizmas leidžia pasijusti nepriklausomiems ir nepagaunamiems, tačiau argi nebūtų smagu, jog po daugelio metų vaikaičiai sakytų: „Senelė mūsų jauna, su džinsais ir tekina"? Vargu ar tai pasieksime vadovaudamiesi posakiu, kad gyvenime reikia išmėginti viską. Tik ne šiuo atveju. Kai nutariame atsikratyti žalingų įpročių ir gyventi sveikiau, pasirinktu keliu ženkime užtikrintai, o sunkumo valandėlėmis sau pasakykime Aido Giniočio žodžius: „...tik svarbu labai norėti... Pasistengti ir tikėti..."

Atgal 0

Rašyti komentarą