Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Maistas ant mūsų stalo - sveiki produktai ar tik iliuzija? (Justina Brazauskaitė ir Arūnė Jokubauskaitė)

Arūnė Jokubauskaitė ir Justina Brazauskaitė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro jaunųjų žurnalistų studija)

Vis daugiau žmonių dairosi po parduotuvių lentynas ir svarsto ką išsirinkus.Tačiau retas, kuris gali teigti, kad yra įsitikęs maisto produkto etiketėje skaitąs suprantamą ir aiškią informaciją.Vartotojai tarp daugybės pasiūlos ir reklamos pasimeta, nežino ar jų išsirinktas produktas sveikas organizmui, ar tik dar vienas nuodas iš tūkstančio. Daugelis dietologų, gydytojų, maisto specialistų šviečia žmones apie sveikus maisto produktus, kenksmingus konservantus, mitybos įpročius. Maisto kokybę kontroliuojančios tarnybos užtikrina, kad maistas prekybos centruose saugus ir tinkamas vartoti. Gamintojų produkciją griežtai tikrinama, netinkama išimama iš apyvartos. Kur ieškoti sveikų maisto produktų  ir ar jų išvis esama?

Apklausa parodė

Norėdamos sužinoti, ar mūsų bendraamžiai domisi kokius produktus valgo, apklausėme šimtą mokyklinio amžiaus moksleivių, nuo 12-19 metų. Gauti rezultatai parodė, jog 89% moksleivių visada ar  dažniausiai maisto produktus perka prekybos centruose. 78% apklaustiesiems rūpi, ką jie valgo ir stengiasi rinktis kuo natūralesnį maistą.  Dažniausiai maisto produkto etiketėje pateiktą informaciją perskaito 35 % pirkėjų ir tik 10 % - perskaito  visada.  Apklausos duomenimis net 93% netiki reklamomis apie maisto produktų poveikį sveikatai ir tik 7% mano, kad tai moksliniais tyrimais patvirtinta informacija. Didžioji dalis moksleivių (70 %) nurodė, jog produkto etiketėje pateikta informacija yra tik iš dalies suprantama, ir tik 20% apklaustųjų - visiškai suprantama. Net 64 % vartotojų visada atkreipia dėmesį į maisto produkto  galiojimo terminą. Daugiau nei pusė apklaustųjų dažnai ar bent jau kartais (65 %) atkreipia dėmesį ir  į maisto produkte esančias naudingas organizmui medžiagas arba skaičiuoja kalorijas. 80% mokinių prisipažino, kad mažai žino apie sveiką maistą. 83% nori daugiau apie jį sužinoti.

Nuodai mūsų organizmui

 „Avangardo" korespondentai pakalbino Vincentą Saką, nepriklausomą mitybos ir kulinarijos ekspertą, kuris išdėstė savo nuomonę  apie maistą ant mūsų stalo. Melnragėje gyvenantis V.Sakas jau penkiolika metų diena iš dienos tvirtina, kad maisto prekių parduotuvėse iš viso nėra. Per televiziją, radiją, įvairius straipsnius ir interviu jis informuoja Lietuvos žmones, kad parduotuvėse parduodami tik maisto produktų surogatai (t.y. dirbtiniai pakaitalai). Ekspertas įspėja, kad visa tai, ką mes perkame parduotuvėse ir valgome - yra nuodai mūsų organizmui. „Kalbant vien tik teisybę, tai beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, dedant į jas cheminius žmogaus, ypač vaikų organizmui pavojingus priedus: skoniklius ir skonio stipriklius, spalviklius, kvapiklius,  konservantus, mėsos kokybės ir išvaizdos „palaikytojus", genetiškai modifikuotus baltyminius priedus, cheminius mėsos masės „didintojus",- mano V.Sakas. Pasak jo, didžiausia nelaimė mūsų mitybai ir nuodas vaikams yra vištagyvių ir kalakutagyvių mėsa. Norint tuo įsitikinti, ekspertas rekomenduoja išvirti sultinį iš maisto prekių parduotuvėje pirkto vištagyvio ir iš kaime augusios vištos. Sultinio vaizdas, kvapas ir skonis bus akivaizdus atsakymas į klausimą, kuo skiriasi parduotuvėje parduodama mėsa, nuo sveikai užauginamos mėsos kaime. Anot eksperto, parduotuvėse nėra rūkytos mėsos, yra tik mirkyta arba prišvirkšta kvapiklių tirpalo. Taip mėsa įgauna "rūkytą" kvapą bei skonį. Dažniausiai mėsa mirkoma kraujo plazmos tirpale, nes tuomet sustiprėja "mėsiškas" skonis, bet kartu tai tampa palanki terpė daugintis bakterijoms.

Ekologiniai produktai - iliuzija?

Pašnekovas turi griežtą nuomonę ir apie ekologinę produkciją. Pasak V.Sako, Lietuvoje išvis nėra ekologiškai švaraus pašaro, todėl nėra ir negali būti ekologiškai švarios kiaulienos, kuri, deja, yra auginama chemizuotu pagreitintu būdu, o kiaulės ypatingai  žiauriai žudomos elektra. Prekybos centruose, kuriuos jis ironiškai pavadina „gavnopoliais" ir „šūdlendais" nėra ekologinių produktų. Yra tik idiotams skirti brangūs maisto produktai.

Labiausiai ekspertą stebina Kėdainių konservų fabriko darbuotojų niekinamas požiūris į savo produkcijos pirkėją. Ant šio fabriko gaminių etikečių parašyta: „be dažiklių, be saldiklių, be tirštiklių, be konservantų. Ar etikėtese tiesa? Kyla klausimas, kokiu stebuklingu būdu galima marinuoti ir konservuoti daržoves, gaminti kečupus, majonezus, jei jie negesdami išbūna tris mėnesius? „Normalioje civilizuotoje šalyje už šitokią klaidinančią reklamą įmonė būtų nubausta didžiulėmis pinignėmis baudomis, o pati įmonė už vartotojų mulkinimą būtų iš vis uždaryta", - teigia kulinarijos ir mitybos ekspertas.

Savo poziciją tvirtai ginantis V. Sakas mano, kad ir pienas ir jo produktai taip pat gali sukelti didelį pavojų žmogaus sveikatai. Pienas, gaminamas iš pieno ar sojos miltelių, cheminių pieno skoniklių, kvapiklių, spalviklių ir vandens.Varškė, sūreliai, jogurtai ir ledai  yra  tikros cheminių nuodų bombos, žudančios mus. „Tik pernai Lietuvos pieno gamintojai „susiprato" ant savo produkcijos lipdyti etiketes, kad tai, atseit, yra tikras pienas, tikra grietinė, tikras sūris, nors jie tokiais net būti negali. Tai buvo po mano pastangų, žmonėms aiškinant, kad jie gamina pieno produktų surogatus ir, matyt, kritus tų surogatų paklausai",-  nusivylęs pasakojo pašnekovas.

Anot kulinarijos eksperto, Lietuvoje tikros duonos irgi su žiburiu nerasi, nes visos Lietuvos kepyklos, išskyrus vieną kitą entuziastą ar ūkininką, kepa tik duonos, pyragų surogatus. Nėra grūdų, todėl nėra ir gerų miltų, jei nėra gerų miltų, nėra tikros duonos, bandelių, pyragų ir ragaišių. Ši problema yra dėl to, kad visi kepiniai kepami su cheminiais miltų gerintojais, kildintojais, spalvintojais, kvapikliais ir saldikliais.

V. Sako įsitikinimu šalies mitybos ir maitinimo politika yra nukreipta į tai, kad visi lietuviai išsigimtų ir taptų ligota, buka biomase - pigia darbo jėga.

Kaip reikėtų elgtis?

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertasV.Sakas siūlo laikytis griežtos valgymo dienotvarkės - valgyti kas šešias valandas. Jo teigimu sveika valgyti vaisius, daržoves, javus, kruopas, žirnius, pupeles, rūgpienį, kaimiškus kiaušinius ir riešutus. Bet kur jų rasti? Reikės pasiieškoti kaime pas ūkininkus arba augintis patiems.

Pateikęs šiurpinančią informaciją apie maisto kokybę, V.Sakas mums, jaunimui, pasiūlė kovoti su prekybos centrų savininkais. Jo nuomonė būtų veiksminga tokia akcija: susirinkti dideliu būriu prie prekių lentynų, sutupti ir kurį laiką ramiai pasėdėjus, staigiai išsilakstyti visiems kartu.Šito dar netaikėme, nežinome ar padėtų. Tačiau klausimus apie Kauno prekybos centrų maisto produktų kokybę nusiuntėme Kauno valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Prekybos centruose maisto prekės saugios

Kauno valstybinė maisto veterinarijos tarnybai pateikėme klausimus apie tai, kaip jie tikrina maisto kokybę, saugą, kokius pažeidimus rado, ar pasitaikė klaidingų maisto ženklinimo atvejų. Gavome labai apibendrintą informaciją. Mus informavo, kad į Kauno VMVT dažniausiai  kreipiasi vartotojai dėl maisto produktų kokybės: produktai pažeisti kenkėjų, pasibaigę tinkamumo vartoti terminai, su gedimo požymiais, pašaliniu kvapu. Tiriami visi vartotojų skundai. Apie 10 proc. skundų yra anoniminiai. Maisto tvarkymo subjektų valstybinė kontrolė atliekama pagal sudarytą metinį planą. Gamybos įmonės šiais 2012 metais pagal planą dar netikrintos. Patikrinta 60 prekybos centrų, 120 parduotuvių. Tikrinant mažmeninės ir didmeninės prekybos subjektus buvo nustatyta ženklinimo pažeidimų atvejų, kai klaidinamas vartotojas. Jiems buvo taikytos administracinės nuobaudos, sustabdyta produktų realizacija perženklinimui.

Į klausimą : „Ar visi prekybos centruose parduodami maisto produktai, patenkantys ant Lietuvos vartotojų stalo, tinkami valgyti?" Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Petras Tarvydas atsakė : „Lietuvos prekybos centruose parduodamos maisto prekės yra saugios, su leidžiamais maisto priedais. Prekyboje esantys maisto produktai su genetine modifikacija leistini ES, tinkamai paženklinti. VMVT specialistai vykdo maisto valstybinę kontrolę, vykdomas maisto produktų patvirtinamųjų mėginių ir stebėsenos monitoringas. Iš apyvartos išimami produktai, kurių pasibaigę tinkamumo vartoti terminai."

Atgal 0

Rašyti komentarą