Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Ar tikrai mokiniai nevertina valgyklinio maisto? (Arina Kairaitytė ir Leonarda Šanteriova)

Arina Kairaitytė ir  Leonarda Šanteriova (Ukmergės Senamiesčio pagrindinė mokykla)

Visi žino, kad be maisto gyvi organizmai žūva. Nevalgęs žmogus gali išgyventi apie du mėnesius. Tad maitinimasis, sutikite, yra labai svarbi žmogaus egzistavimo sąlyga. Bet ar visi mes, XXI amžiaus paaugliai, suvokiame, kas būtų, jei staiga pasaulyje imtų trūkti maisto? Sakote, kad neįmanoma? Klystate! Viskas įmanoma! Seniau pagrindinis maisto produktas buvo duona (visi tai žinome iš tautosakos, poezijos). Kodėl ji buvo itin gerbiama? Reikėjo sunkiai dirbti ir ilgai laukti, kol ji atsirasdavo ant stalo (prisiminkime pasaką apie vilką ir valstietį). O dabar? Dažnas vaikas nelabai žino, o suaugę truputį primiršę, kaip atsiranda duona ant mūsų stalo. Juk nuėję į parduotuvę kokios tik nori spalvos, formos, pavadinimo duonos rasi...

Taip, mes dabar gyvename globalizacijos, įmantrių technologijų amžiuje, o tas spartus gyvenimo tempas nepalieka mums laiko susimąstyti, ar tikrai mes vertiname tai, ką turime, ar tikrai tausojame gamtą, išteklius, maisto gaminius, ar tikrai nereiks badauti ateityje? Žmonių pasaulyje tik daugėja! Juk nei išmaniojo telefono, nei kompiuterio neatsikąsi, muzikinis grotuvas vargu ar numalšins alkį... Pykstame, kai bamba senjorai, matydami dabartinį vaikų gyvenimą, numestas ant žemės bandeles, maisto atliekas šiukšlių konteineriuose. Prisimindamas savo vaikystę, ne vienas linguoja galvą - anksčiau buvo kitaip. Patyliukais juokiamės, kai jie piktinasi dėl veltui švaistomų valstybės pinigų, skirtų mokinių nemokamam maitinimui. Tad buvo nuspręsta patikrinti, ar tikrai šiuolaikinis mokinys, gaudamas nemokamą maitinimą, tikrai nevertina ,,valdiško" maisto, jo netausoja ar dar kitaip į balą išmeta mokesčių mokėtojų pinigus. Tuo tikslu vieną savaitę buvo vykdomas stebėjimas, kiek ir ką mokiniai valgo, kas jiems patinka, o kas nelabai, ir kiek maisto tenka išmesti.

Žurnalistinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vienoje pagrindinėje mokykloje (pavadinimas redakcijai žinomas) nemokamą maitinimą gauna beveik 44%  mokinių. Penkias dienas iš eilės stebėjome, kiek mokinių valgo, kiek lieka maisto. Ir ką jūs manote, didelei mūsų nuostabai buvo užfiksuota, kad per visą šį laikotarpį nei viena porcija maisto nebuvo išmesta. Paaiškinsime, kaip čia taip ,,stebuklingai" išeina. Pasirodo, kad kiekvieną dieną dėl įvairių nenumatytų aplinkybių (mokinys susirgo ar kt.) lieka kelios porcijos. Tačiau yra grupė vaikų, kurie stovi valgykloje ir kantriai laukia, kad neatvykusiojo porcija atitekų jam. Mūsų paskaičiavimais, per penkias dienas buvo išdalinta nuo 11% iki 22% visų porcijų. Norime pabrėžti, kad norinčiųjų pavalgyti buvo žymiai daugiau nei ,,laisvų" porcijų. Pasiteiravę ,,laimingųjų" sužinojome, kad jų organizmai reikalauja daugiau maisto negu jie gauna namuose, o pinigėlių nusipirkti nėra. Tad ši proga jiems kaip išsigelbėjimas nuo alkio, be to, jie visai nesigėdija laukti eilėje, nors ir nežino, ar tą dieną bus pasiūlytos likusios porcijos, ar jų apskritai liks. Per tą patį laikotarpį stebėjome, kiek maisto lieka lėkštėse. Turime nuvilti skeptikus - maisto likučių lėkštėse visai nėra arba jų labai nedaug, dažniausiai garnyro likučiai. Paklausti mokiniai aiškinosi, kad nelabai mėgsta tą ar kitą daržovę. Todėl galime drąsiai teigti, kad visas maistas, pagamintas mūsų mokyklos valgykloje, suvartojamas beveik 100%.

Apklausiami mokiniai nuoširdžiai vardino, ką labiausiai mėgsta. Pasirodo, kad gardžiausi valgiai jiems yra varškėčiai, pieniškos dešrelės, mėsos maltinukai, o daugelio nemėgstamas patiekalas yra žuvis. Tačiau kiekvienas kalbintasis skubėjo pridurti, kad žino apie žuvies patieklų maistinę vertę, todėl, nors ir be didelio noro, bet suvalgo viską, ką pateikia valgyklos darbuotojos. Nustebino mokinių žinios apie sveiką mitybą - beveik visi galėjo pasakyti, koks maistas vertingas jaunam organizmui ir koks - ne. Pasidarė įdomu, iš kur tokios žinios? Išaiškėjo, kad mokykloje dėstomos disciplinos ,,Sveika gyvensena" dėka. Darome išvadą, kad šioje mokykloje tikslingai mokoma ne tik svarbiausių akademinių dalykų, bet perduodama  ir labai daug naudingos informacijos apie kasdieninį gyvenimą.

Interviu su valgyklos vedėja metu išsiaiškinome, kaip organizuojamas nemokamas maitinimas. Taip pat ji geranoriškai papasakojo įvairių linksmų nutikimų iš valgyklos gyvenimo. Tačiau į rūpimus mums rimtus klausimus taip pat atsakė išsamiai. Valgyklos vedėjos nuomone, pasaraisiais metais ženkliai sumažėjo maisto atliekų kiekis. Pasak jos, tikriausiai kalta ekonominė krizė, žmonės gyvena skurdžiau, todėl labiau vertina valgyklinį maistą.

Apibendinę  stebėjimo rezultatus, galime teigti, kad valgyklinis maistas yra suvalgomas, todėl neteisūs yra tie, kurie teigia, kad  nemokamas maitinimas - tai vėjais paleisti mokesčių mokėtojų pinigai. Atvirkščiai, daugeliui mokinių - tai galbūt vienintelė galimybė pavalgyti  pilnaverčio maisto. Mokiniai tai žino ir vertina. Be to, sužinojome, ką labiausiai mėgsta vaikai ir ko nemėgsta. Viena vertus, tyrimas parodė, jog nemokamas maitinimas yra vertinamas mokinių, kita vertus, atskleidė socialinę problemą.

Atgal 0

Rašyti komentarą