Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Individualizmas mityboje ir aplinkosaugoje (Austėja Mikuckytė)

Austėja Mikuckytė (Vilniaus Žirmūnų gimnazija)

Pasak internetinės enciklopedijos ,,Vikipedija", individualizmas- moralinė laikysena, politinė filosofija, socialinis požiūris, pabrėžiantis individo nepriklausomybę. Individualizmas iškelia asmeninius siekius ir vertybes virš visuomenės, valstybės, bendruomenės, organizacijos tikslų ir vertybių.
   
XXI amžius... Lietuva, kaip ir didžioji dalis Europos, lygiuojasi į įtakingiausias pasaulio šalis, tokias kaip Prancūzija, Rusija, Didžioji Britanija, Vokietija, Kinija bei Jungtinės Amerikos Valstijos. Modernizacija plinta visose gyvenimo srityse: politikoje, ekonomikoje, kultūroje. Populiarinamos liberalios idėjos, gamyboje pritaikomos aukštosios technologijos, menas tampa konceptualiu. Šiuolaikinis pasaulis nėra drebinamas nuolatinių karų, beveik visoms ligoms yra atrastas ir pritaikytas gydymas, prabangos prekės yra įperkamos net ir viduriniosios klasės atstovams, daugybė išradimų bei patobulinimų įdiegta buityje ir pan.Deja, kaip senolių išmintis byloja, nėra namų be dūmų. Inovacijos tarsi virusą paskleidė individualizmą. Politikus į valdžią dažnai pavilioja pinigų aromatas, prekių kainos ir kokybės santykis netenkina vartotojų, nepaliaujamai vyksta monopolizacija, kultūrai skiriama vis mažiau dėmesio. Tai- socialiniai reiškiniai, parodantys žmogaus sąmoningumą arba jo trūkumą. Individualizmas yra pirmaujantis faktorius, veikiantis šiuos socialinius reiškinius ir visą pasaulėžiūrą. Mane domina visuomenės požiūris į mitybą ir aplinkosaugą. Kokius socialinius reiškinius išprovokuoja vienokios ar kitokios nuostatos? Ar jose taip pat imponuoja individualizmas? Siekdama išvengti spekuliatyvumo, atlikau apklausą. Pateikiau vienintelį klausimą: ,,Kokiais kriterijais vadovaujiesi, rinkdamasis/ rinkdamasi, kokį maisto produktą pirkti?" ir paprašiau išdėstyti prioritetus nuo svarbiausio iki mažiausiai svarbaus, renkantis iš 13 galimų variantų. Šiame klausime paslėpta abejonė- ar mums rūpi ką valgome ir ar mus domina pakuotės ekologiškumas (t.y.ar ji yra suyranti, ar pagaminta iš perdirbtų medžiagų).

Apklausoje sudalyvavo 103 žmonės: 38 vyrai ir 65 moterys. Respondentų amžius: nuo 18m. iki 45m.

  VietaTaškai
Skonis
 1 404
Kaina
 2 522
Galiojimo laikas
 3 568
Sudėtis
 4 584
Sotumas
 5 639
Įprotis
 6 715
Estetinis vaizdas
 7 743
Paruošimo trukmė
 8 779
Draugų rekomendacija
 9 805
Firma
 10 819
Naujiena
 11 893
Pakuotės ekologiškumas
 12 912
Matyta prekės reklama
 13 990

 

P.S. Vieta parodo atsakymo variantų svarbą. Aukščiausią vietą užima svarbiausias atsakymo variantas. Taškai yra visa atsakymų į klausimą suma. Svarbiausias atsakymas turi mažiausią taškų skaičių. Mažiausiai svarbus atsakymas turi didžiausią taškų skaičių.

Rezultatai, pavaizduoti histogramoje: 

Paaiškinimas: Viso atsakymų yra visų atsakymų, pasirinktų pagal tam tikro klausimo dalyvius, suma. Kiekvieno atsakymo varianto procentinė išraiška yra apskaičiuojama padalinus šio atsakymo reikšmę iš visų atsakymų sumos.

Dabar paanalizuokime statistiką:
 
Prizinis trejetukas nė kiek nestebinantis:
1) Pirmenybė teikiama skoniui, nors visi dar iš pradinių klasių žinome, kad pagrindinės maisto cheminės funkcijos- aprūpinti organizmo ląsteles energija ir būti žaliava gyvybiniams organizmo procesams bei audiniams augti, atsistatyti ir veikti. Tad turėtume atsižvelgti, kad maistas būtų turtingas maistingųjų medžiagų. Kita vertus, skanu nebūtinai tai, kas nesveika.

2) Antras pagal svarbumą kriterijus - kaina. Konkrečiau- kainos ir kokybės bei kiekybės santykis. Kita vertus, žmogus ne visada mąsto racionaliai ir, kaip parodė tyrimas, skonis pralenkia visas kitas pasirinkimo priežastis, todėl darau išvadą, kad už skanų produktą žmonės yra pasiruošę sumokėti daugiau nei už sveiką, ar nei šis yra vertas.

3) Trečiąją poziciją užima galiojimo laikas. Džiugu, kad vartotojai nepamiršta žvilgterėti, ar produktai yra tinkamos vartoti būklės. Vis dėlto, ilgai nesibaigiantis galiojimo laikas reiškia, kad produktas yra chemiškai apdorotas ir praradęs maistinę vertę.

4) Nuo prizinio trejetuko mažiausiai atsilieka sudėtis. Tai rodo, kad žmonės atkreipia dėmesį į sudedamąsias dalis ir vengia maisto priedų (Europos Sąjungos šalyse maisto priedai seniau buvo šifruojami ,,E" raide). Deja, ne visada galima aklai pasitikėti etiketėmis. Dažnai ekologiškas įvaizdis- manevras nepagrįstai pakelti prekės kainą. Taip pat abejoju, ar, užtikę nepageidaujamų maisto priedų, atsisakome itin skanaus arba išskirtinai pigaus produkto.

5) Sotumas. Nepavalgusiam žmogui trūksta fizinių jėgų, jį apima silpnumas. Alkanas žmogus jaučiasi irzlus, piktas, jam sunku susikaupti- mąstyti, įsiminti. Taigi šiuolaikiniame pasaulyje, kai protinis darbas yra esminė varomoji jėga, žmogus visuomet turi būti pasirengęs pademonstruoti savo intelektą optimaliai. O būtina to sąlyga- sotumas. Deja, dienos užimtumas neleidžia mums maitintis reguliariai kas 2 valandas, kaip yra patartina, todėl stengiamės, atradę laisvą minutėlę, užkąsti gausiai ir sočiai.

6) Įprotis. Įpročiai žmogų valdo tarsi marionetę. Tiesiausias kelias tapti tokia pavaldžia lėle - tapti priklausomu nuo tam tikrų medžiagų, naudojamų kai kuriuose produktose. Pavyzdžiui: priklausomybė nuo šokolado. Apie ją mažai kalbama, bet ja dažnai sergama. Vienintelis priešnuodis- nepiktnaudžiauti saldumynais. O kaip išlaikyti saiką? Tik valios pastangomis. Kitas, ne toks kenksmingas įprotis susijęs su gausiu asortimentu. Dažnas mūsų nėra pasiryžęs klaidžioti po  lentynų labirintus ir su pirkinių krepšiu vaikšto tik ,,jau pramintais keliais".

7) Pačiame TOP'ų viduryje - estetinis vaizdas. Grožis- svarus argumentas renkantis, nesvarbu, ar sau porą, ar drabužius, ar maisto produktą. Juk stilingo dizaino pakuotė ar dažikliais sukurti šedevrai visada patrauks akį. Sakoma, nespręsk apie knygą pagal viršelį. Bet ar skaitytumėt į rankas paimtos knygos anotaciją, jei ši prieš tai nebūtų atkreipusi jūsų dėmesio? Kažin. Taip pat ir su maisto produktais- pradžioje pastebime formas ir spalvas, o tik po to pagalvojame, kokių medžiagų dėka jie tokie ,,tobuli". Maistas kaip ir žmogus. Estetiška išorė ne visada reiškia estetišką vidų.

8) Paruošimo trukmė. Šiuolaikinis pasaulis diktuoja greitą gyvenimo tempą. Todėl randasi vis daugiau greito maisto restoranų ir užkandžių automatų, vis įvairesnių pusfabrikačių. Net jei ir vietoje batonėlio išsirenkame šviežią vaisių, kartais pajuntame garuojančio maisto poreikį. Maisto gamyba- menas, reikalaujantis kūrybingumo, įgūdžių, žinių, laiko, kai kurių patiekalų, ypač gurmaniškų, net talento. Todėl mums ,,pagalbos ranką ištiesia" supermarketų darbuotojai, siūlantys įvairiausių šaldytų patiekalų. Verčiau sumokame dvigubai daugiau už dvigubai mažesnę porciją ir ,,smaguriaujame" konservantais pagardintais ruošiniais nei tepamės rankas tešloje.

9) Draugų rekomendacija. Sprendžiant pagal lentelės duomenis, draugų patarimų klausytis mes nelinkę. Ar tikrai? Sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Tai atitikmuo faktui, kad kiekvieno iš mūsų skonis indidualus. Todėl mums akivaizdu, kad tai, kas vienam gardėsis, kitam gali pasirodyti nevalgoma. Taigi taip, dažniau atsiklausiame skonio receptorių nei draugo. Nepaisant to, per draugus sklindančia informacija apie akcijas ir nuolaidas mes nedelsdami pasinaudojame ir perduodame ją kitiems.

10) Firma. Visi žinome pora linijų, kurių tiesiog vengiame dėl jų abejotinos kokybės, bet paminame savo įsitikinimus, kai būna ,striuka" finansiškai. Tokios firmos mums asocijuojasi su turgavietėse ir kioskose pardavinėjamais drabužiais, originalių prekių ženklų kopijomis.O štai stambiųjų įmonių firminės prekės mums kelia pasitikėjimą. Kodėl? Tai tampriai susiję su 13)-tu puktu (reklama), kurį aptarsime vėliau. Nepamirškime, kad tokios ekonominės gigantės gali pasiūlyti platų asortimentą, stebinančias skonių variacijas. Tai automatiškai didina tikimybę, kad pasirinktas produktas bus šių milžinių gaminys, dažnai mums to net nežinant (įmonės sąmoningai neafišuoja sąsajų su kai kuriomis joms priklausančiomis linijomis). Taip pat nepamirškime 7)-tojo numerio prioritetų skalėje. Tai, kaip jau minėjau, estetinis vaizdas. Didelės pajamos koncernams leidžia tinkamai pasirūpinti prekiniu įvaizdžiu.

11) Naujiena. Pagal tai, kokią sąlyginai žemą poziciją užima šis kriterijus, galima spręsti net apie šiuolaikinio žmogaus būdo bruožų tendencijas. Mes esame pamišę dėl informacinių technologijų išradimų, tačiau bijome eksperimentuoti su maistu. Taip pat šis reiškinys glaudžiai susijęs su įpročiu, pažymėtu skaičiu 6). Kita vertus, aš drįsčiau suabejoti apklausos dalyvių sąžiningumu arba gebėjimu atlikti savianalizę. Ne kartą esu pastebėjusi, kaip sparčiai ir švariai iššluojamos naujienų lentynos, ypač tos, kurių turinys mums buvo rekomenduotas išbandyti (9nr.) ir/ar paveikiai išreklamuotas (10nr.). Beje, smalsumas būdingas visiems, o ypač jaunimui. Gamintojai tai yra pastebėję ir manipuliuoja šia silpnąja vartotojų vieta, todėl prekės, populiarios tarp jaunimo, yra reguliariai perpakuojamos ir pateikiamos lyg visiškai naujos . Taip pat jaunuoliai yra ,,paperkami" skonių egzotiškumu bei netikėtais deriniais.

12) Pakuotės ekologiškumas. Šis punktas- ,,kertinis akmuo". Maskuotė pasiteisino- apklausos dalyviai išsidavė, kad jiems nerūpi, iš kokių medžiagų yra gaminamos pakuotės. Tai greičiausiai didesnės kainos išdava. Suyrantys maišeliai yra kone dvigubai brangesni nei paprasti. Perdirbtas popierius taip pat prestižinė prekė, kainuojanti atitinkamai. Į sąvoką ,,pakuotės ekologiškumas" įeina ir tai, ar atliekas galima rušiuoti ir ar jos yra perdirbamos. Žinoma, neužtenka rinktis perdirbamų pakuočių, kad taptum ekologišku pirkėju. Svarbu nepatingėti atliekas mesti į specialius konteinerius, skirstant jas pagal medžiagos kilmę.

13) Matyta reklama. Kad ir kaip besistengtume išsiginti, kad reklamos mums neimponuoja, tai netiesa. Mes ir negalime to suvokti, nes rinkodaros misija ir yra paveikti pasąmoningai. Reklamų tikslas yra suformuoti teigiamą įvaizdį apie prekes ir pasiekti, kad šios mums asocijacijuotųsi su maloniais pojūčiais, sukeltų gražius vaizdinius. Mes perprantame  reklaminius triukus, įžvelgiame jų absurdiškumą ir melangingumą, todėl neigiame, kad pasiduodame jų įtakai, nors ir ne savo valia..Tad, mano nuomone, realiai reklama yra viena iš lyderiaujančių kriterijų.

Išvados: Taigi, mano hipotezė pasitvirtino: mes rūpinamės mityba, tačiau mums nerūpi aplinkosauga.Mes norime maitintis skaniai, bet mokėti mažai. Mums svarbu valgyti sotų, šviežią maistą ir žinoti, kad jis ilgai toks išliks. Rūpinamės, kad į sudėtį įeitų kuo mažiau maisto priedų ar apskritai jų nebūtų, bet nemėgstame gaišti laiko maisto apsipirkinėjimui ar jo gamybai. Mes apsimetame, kad pakuotės grožis mums nelabai rūpi. Mes įtikinėjame save ir kitus, kad reklama ir jos peršamos naujovės mūsų nedomina, o draugų patarimai išklausomi tik iš mandagumo. O štai pakuotės ekologiškumas mūsų iš tiesų nejaudina. Džiugu yra tai, kad esame pakankamai drąsūs tai pripažinti. Tikiuosi, kad tai ne įžūlumas, o apgailestavimas. Kaip yra sakoma, problemos egzistavimo pripažinimas- pirmas žingsnis problemos sprendimo link. Likę etapai- suvokti, kad pradėti reikia nuo savęs, kad tausodami gamtą kursime švaresnį pasaulį, kuriame patys ir gyvename, kuriame gyvens ir mūsų ateities kartos. Dabar, kai jau esame sąmoningi piliečiai, esame pasiruošę imtis veiksmų. Ekologija nėra labai reikli, tad skaudu ir apmaudu, kad taršos problema yra opi šiuolaikiniame pasaulyje. Nepamirškime rūšiuoti šiukšles ir pirkti maistą yrančiose arba perdirbtose pakuotėse, nesiliaukime rūpintis sveika mityba ir apsimestinė šypsena taps nuoširdžia. Gera įkvėpti gryno oro į sveiką kūną ir slapčia džiūgauti, kad ši laimė- tavo ir tavo bendraminčių nuopelnas.

Atgal 0

Rašyti komentarą