Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Ekologiška gyvensena – išsigelbėjimo šiaudas pasauliui? (Žydrūnė Norkutė)

Žydrūnė Norkutė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro jaunųjų žurnalistų studija)

XXIa. buvo tarsi vartai į kompiuterių erą. Pasaulis virto vienu didžiuliu mechanizmu. Tačiau pokyčiai žmogaus gyvenime paliko ne tik komforto pėdsakus. Bene opiausia jau XX amžiuje išryškėjusi problema buvo užterštumas. Pamažu ežerai ir upės virto pelkėmis, miškai išnyko, urbanizacijos paveikti miestai tapo didžiulia žaizda pasaulio rankose. Smogas, rūgštiniai lietūs, šiukšlinimas - sparčiai auganti Žemės našta. Visa tai darė įtaką ir žmonių mitybai bei gyvenimo būdui. Greito maisto restoranai, pesticidų pilnas maistas nuodijo  žmogaus organizmą ir sukelė įvairias pavojingas ligas. Sakoma, sveikam kūne - sveika siela, tačiau ar produktai, pilni kenksmingų medžiagų, iš miltelių sukurta ,,mėsa‘‘ gali sukurti barjerą, apsaugantį  nuo širdies , skrandžio, žarnyno, virškinamojo trakto ligų? Parduotuvių vitrinose afišuojama sveiko maisto ‚,nauda‘‘ organizmui, tačiau medikai teigia, jog tai pats tiesiausias kelias sunkių ligų ar mirties link.

Maistas iš miltelių - XXI amžiaus lemtis?

Žmogus yra kūrėjas, todėl tik jis pats gali daryti įtaką aplinkai, kurioje gyvena. Bene kiekvieno mūsų tikslas -  geras, džiaugsmo kupinas gyvenimas. Galime išskirti daugybę hipotezių, laimės formulių, tačiau tik nuo individualių pastangų priklausys mūsų būties gerovė. Tačiau ar apsuptas naujų technologijų, masinės gamybos žmogus neįkrenta į vegetacijos duobę? Pamažu nyksta aštrus visuomenės protas. Liaudis užsimerkia prieš aplinkos taršą, pesticidų prisotintą maistą ir kitas urbanizacijos sukeltas problemas. Nė vienas žmogus nėra užtikrintas maisto produktų, kuriuos perka parduotuveje, kokybe. Juk niekur negirdėta, jog dideli, lyg iš paveikslėlio nužengę ridikėliai užaugtų vos per savaitę. Ką jau kalbėti apie darželius, mokyklas, kuriose dėl taupymo vietoj tikrų vaisių, daržovių vaikai gauna trąšomis pagardintus pakaitalus, o cepelinai verdami ne iš bulvių, o iš miltelių. Visuomenė tapo tarsi neregys. Tačiau šiandien vis dažniau kalbama apie ekologiją. Žmogus nori būti gyvybingas, todėl sveika gyvensena tapo bene didžiausiu fenomenu. Vieni teigia, jog tai tik mados besivaikančių kvailelių išmislas, kiti tvirtina, jog bent dalinai iš savo gyvenimo išstūmę pesticidų ,,pagardintą‘‘ maistą jaučia didesnį komfortą sveikatos ir nuotaikos atžvilgiu.

Ekologiška mityba - naujas mados klyksmas ar kelias harmoningo gyvenimo link?

Sparčiai populiarėjantis ekologiškos mitybos būdas yra žaliavalgystė. Žaliavalgystė - tai toks mitybos būdas, kuomet valgomas tik termiškai neapdorotas maistas. Žaliavalgių teigimu pasinėrus į šį sveikos gyvensenos okeaną pagerėja bendra organizmo būklė, nebekamuoja peršalimai, atsiranda daugiau jėgų ir net galima atgauti dvasinę pusiausvyrą. Žaliavalgių racione dominuoja produktai, vartojami tik natūraliu pavidalu - nei verdami, nei kepami. Nors daugelis termiškai apdoroto maisto atsisako tik iš dalies. Visgi, jie deda dideles pastangas, kad didžiąją dalį raciono sudarytų vien žalias maistas. Tačiau visgi ar žaliavalgystėje nesislepia pavojai žmogaus sveikatai? Juk medikai teigia, kad mūsų organizmui reikia įvairių medžiagų, todėl racione privalo būti mėsos. Jau metus žaliavalgystės kelią pasirinkusi Rima pasakoja: „Esu vegetarė, žaliavalgiauti nusprendžiau prieš metus. Savo mitybą keičiau iš lėto. Nepuoliau drąstiškai imtis įvairių žaliavalgiškų receptų. Turiu pasakyti, jog man žalias maistas labai patinka, pamažu išnyko ir poreikis valgyti šiltą maistą. Taip pat ėmiau daugiau būti gamtoje, tapau žvalesnė. Ėmiau po truputį gyventi metų kaitų cikle. Rudenį prisiriešutauju, džiovinuosi cukinijas, obuolius, kriaušes, kitus vaisius. Vasarą renku vaistažoles, kurias šaltuoju metų laiku įtraukiu į savo racioną. Spėjau įsitikinti, jog norint žaliai maitintis visais metų laikais, svarbu negaišti laiko ir ruoštis jau nuo vasaros ar net pavasario. Tai lyg kaimo žmonių pasiruošimas šaltajam sezonui. Kiekvienas perkame grūdus, bulves, morkas ir kitas daržoves. Mieste iškyla truputėlis keblumų, tačiau visada galima užeiti į ekologišką turgelį, kokybė nebe ta, tačiau tai vienintelis pasirinkimas  žaliavalgystėje".

Žvilgsnis į sveikos mitybos pasaulį žmonių akimis

Vegetarizmas ir kitokios sveikos mitybos apraiškos yra vadinamos nauju mados klyksmu pasaulyje. Skritulinėje diagramoje pateikiama žmonių reakcija į vegetarizmą ir kitokį gyvenimo būdą pasirinkusius žmones. Statistika teigia, jog pasaulyje 8 - 10% žmonių yra vegetarai ar kito sveikos mitybos būdo propaguotojai. Prisiminkime, jog pirkti daržoves bei kitus maisto produktus ne prekybos centruose yra brangiau nei ekologiškuose turgeliuose ar parduotuvese, nes jų gamybos, užauginimo kaštai yra kur kas didesni, reikalauja daugiau sąnaudų ir priežiūros. Neseniai paskelbti britų mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad vegetarai 60% rečiau serga širdies ligomis ir 40% rečiau - vėžiu. Be to, tyrimų metu pastebėta, kad daržovės ir vaisiai veiksmingai saugo ir nuo osteoporozės. Pasirodo, kalcį iš augalinių produktų organizmas pasisavina geriau negu iš pieno produktų.

Viena įdomiausių  sveikos mitybos apraiškų yra frugivorija. Tai veganai, kurie valgo tik augalų derlių. Kol augalas dar nesubrendęs ar bręsta, jo neliečia - negalima. Frugivorai valgo vaisius, uogas, grūdus, riešutus ir daržoves: žirnius, paprikas, pomidorus, agurkus ir kitas. Tai bene sunkiausias sveikos mitybos kelias. KTU programavimo studentas Alius teigia: „Tapti veganu buvo žvėriškai sunku. Iš pradžių atrodė, jog kartu su mėsa netekai ir dalies savo gyvenimo, puldavo stresas, bloga nuotaika. Tačiau pasiryžimas nugalėjo kliūtis. Manau, jog žmogaus kūnas yra šventovė, todėl į jį nereikia kimšti įvairiausio šlamšto, pesticidų, ką jau kalbėti apie kiekvienos gyvybės svarbą eko sistemoje. Manau, jog kiekvienas gyvas organizmas yra neatsiejama gyvenimo rato dalis, todėl joks individas negali to griauti.  Kartu su draugais tvirtai nusprendėme tapti frugivorais ir dabar jau visiškai prisitaikėme prie šio gyvenimo būdo. Vasara kaime  - tikra šventė, žiemą kiek sunkiau, tačiau taip sparčiai besikuriančios ekologiškos krautuvės yra tikras išsigelbėjimas".

Išlik neabejingas ateičiai, rinkis eko bendruomenę

Sveiko gyvenimo kelyje yra aktualu ne tik maistas. Vis daugiau žaliųjų renkasi ir sveiką buitį. Lietuvoje ir ne tik ima kurtis ekologiški kaimai ir bendruomenės, kuriose stengiamasi naudoti ekologišką kurą, tokį kaip saulės energija, nenaudoti gamtą teršiančių prietaisų, auginti sveiką maistą. Nors ekologiškų gyvenviečių bumo šalyje tikrai nėra, susidomėjimas žaliaisiais pastatais kasmet vis auga. Netoli Vilniaus, už Kernavės esančiame Krunų kaime yra pradėta kurti ekologiška gyvenvietė. Buvo užsimota plėtoti žaliąsias idėjas, statyti ekologiškus namus, juose įrengti daug saulės elementų. Tačiau gražią idėją aptemdė debesys. Krunų gyvenvietėje šiuo metu tėra keli baigti pastatai. Plėtrą sukliudė  techninės galimybės ir skirtingas būsimų gyventojų požiūris į ekologiškas statybas. Aplink Vilnių yra planuojama įkurti dar daugiau ekologiškų gyvenviečių. Viena iš jų - Gulbinuose. Taip pat tokios gyvenvietės kuriasi Kauno apylinkėse, Prienų ir Trakų rajonuose. Ekogyvenvietės afišuoja pagarbą gamtai, harmoningą žmogaus santykį su visais organizmais bei gyviais. Žmogus turėtų bendradarbiauti su aplinka, o ne tik siekti naudos. Vienas iš ekologiškų gyvenviečių steigėjų Vytautas teigė: „Žmonės domisi ekologišku būstu. Kiekvienas savo gyvenimą įsivaizduojame kaip harmoningą gamtos ir žmogaus santuoką. Noriu, jog mano vaikas kvėpuotų grynu oru, vaikščiotų žeme, kuri ne tik myli jį, bet ir jis ją. Ekobendruomenės kūrimas pareikalauja daug finansinių kaštų bei pasiryžimo. Kol kas masinių statybų nėra, tačiau judame teisingos krypties link. Šiandien vis aiškiau matome, jog Žemė bet kada gali sunykti. Antros tokios kaip ji nėra, todėl tikiu, kad po dešimties metų ekobendruomenės buvo ryškus konkurentas urbanizacijai ir taip padės išsaugoti visavertę aplinką ne tik mums patiems, bet ir mūsų vaikams bei anūkams". Kalbant apie ekologiškus pastatus sparčiai populiarėja šiaudiniai namai. Šiaudiniai namai statomi visame pasaulyje. Daugiausiai jų yra JAV ir Kinijoje. Lietuvoje tokių pastatų galime atrasti netoli Klaipėdos bei kitose regionuose.

Žalieji turi galią

Kalbėdami apie ekologijos virusą galime tik pasidžiaugti, jog jis turi vis didesnę įtaką. Viena didžiausių yra  Greenpeace tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija, įkurta Vankuveryje prieš keturiasdešimtmetį. Žinoma savo akcijomis prieš atmosferinius ir požeminius atominius bandymus, banginių medžioklę, miškų naikinimą, naftos kompanijų politiką ir kt. Greenpeace turi tautines ir regionines būstines 41 šalyje, jungiamas Amsterdame esančios Greenpeace International. Organizacija finansiškai remiama maždaug 2,8 mln visame pasaulyje esančių rėmėjų ir labdaros organizacijų, tačiau vyriausybių ir korporacijų paramos nepriima. Tai bene labiausiai išplėtota ekologiją remianti organizacija. Studentė iš Vilniaus Ilona jau seniai yra ekologiškos gyvensenos propaguotoja: „Ekologija susižavėjau dar būdama nepilnametė. Iš pradžių tai buvo paauglystės užgaida, juk smagu nervinti tėvus, kai nevalgai mėsos. Dabar suprantu, jog reikia gyventi ekologiškai, neskriausti gyvūnų, nedaryti bandymų. Esu prieš gyvūnų naikinimą, banginių žudymą. Taip pat manau, jog užterštumas pamažu privers mus ‚,lipti sienomis‘‘, juk pasaulyje nebeliks nieko švento. Džiaugiuosi, jog myliu gamtą, neskriaudžiu gyvūnų. Gerbiu kiekvieno žmogaus teisę rinktis, tačiau skatinu pagalvoti apie vaikus ir ateitį, juk šiandieniame ,,maiste‘‘ apstu tokių medžiagų, kurių nedrįstume duoti net gyvūnėliui".
Sakoma, atimkite iš žmogaus laisvę ir atimsite iš jo visą pasaulį. Kiekvienas turime laisvę rinktis, tačiau kartais mūsų pasirinkimas yra neprotingas. Ekologija yra puikus būdas pasaulio gelbėjimo link. Todėl kiekvienas privalome palaikyti sveikos gyvensenos idėjas. Žmogus privalo suprasti, jog ekologiška gyvensena nėra tik mitas ar užgaida, tai gali padėti išgelbėti ateitį ir kitų Žemėje gyvensiančių žmonių vaikystę ir gyvenimą.

Atgal 0

Rašyti komentarą