Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Švari gamta - sveika gyvenamoji aplinka! (Karolina Slapšytė)

Karolina Slapšytė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro jaunųjų žurnalistų studija)

Šiais laikais, kuomet yra daug naujų technologijų, išradimų, gamyklų mes dažnai pamirštame saugoti aplinką. Saugoti ją nuo teršalų, šiukšlių, užteršto oro, kuriuo mes kvėpuojame ir žalojame patys save. Kuo labiau teršiamas oras, tuo blogesnis yra dirvožemis, augalai, medžiai. Žemėje mes auginame daržoves, vaismedžius, pievose ganosi gyvuliai, ėdantys kenksmingų medžiagų prisotintą žolę. Taigi kaip maistas, kurį mes valgome gali būti sveikas ir švarus? Jeigu norime  išlikti sveiki, turime sveikai gyventi bei maitintis. Taip daryti norėtų kiekvienas, todėl pastaruosius metus labai paplitęs žodis - ekologiškas. Kad gyventume ekologiškai, pirmiausia reikėtų pradėti nuo aplinkos saugojimo. Maistas bus švarus tik tuomet, kai kai bus neužteršta jį supanti aplinka. Šiais klausimais aš kalbuosi su Renaldu Rimavičiumi, Lietuvos Žaliųjų judėjimo projektų koordinatoriumi.

Kas yra žalieji, ką veikia jų judėjimas?

Žaliųjų judėjimas -  pirmiausia yra visuomeninė aplinkosauginė organizacija. Mes patariame žmonėms, bendruomenėms, ką daryti įvairiais aplinkosaugos, GMO klausimais. Mes esame kaip trečioji šalis, dalyvaujame įstatymų leidyboje, bet nesame politinė organizacija ar valstybinė institucija, kuriai įstatymai suteikia teisę kažką nubausti. Kartą per mėnesį leidžiame savo laikraštį ,,Žalioji Lietuva", kuris parodo mūsų organizacijos požiūrį į aplinkosaugą.

Kaip Jūs šviečiate visuomenę ir kokius projektus vykdote?

Svarbi mūsų organizacijos veikla yra ekologinis švietimas. Yra keturios tarptautinės programos, kurias mes vykdome kaip seniausia aplinkosauginė organizacija Lietuvoje. Taip pat esame kai kurių tarptautinių organizacijų narė.

Kaip skatinate vaikus, jaunimą saugoti gamtą?

Esame vienos tarptautinės organizacijos, turinčios aplinkosauginio švietimo fondą ir vienijančios nevyriausybines organizacijas iš daugiau nei 60 pasaulio šalių. Būdami šio tinklo nariai mes vykdome gamtosauginių mokyklų programą, kuri veikia švietimo įstaigose: nuo darželių iki mokyklų, o kai kuriose šalyse net iki universitetų. Šioje programoje dalyvauja 95 Lietuvos mokyklos. Joje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos mokykla turi organizuoti savo gamtosauginę veiklą. Jeigu švietimo įstaiga vykdo savo veiklą pagal kriterijus, tai ji apdovanojama sertifikatu - žaliaja vėliava. Mokyklai kasmet reikia pateikti paraiškas ir įrodyti, kad ji verta tų apdovanojimų. Mūsų organizacija konsultuoja, vertina, analizuoja, teikia apdovanojimus.

Kokios veiklos numatytos gamtosaugininkų mokyklų programoje?

Gamtosauginių mokyklų programa informuoja apie pavojus ir kaip apsaugoti žmonių sveikatą. Mokyklos pačios nusistato veiklos sritis, kuriose jos dirbs: ar tai vanduo, ar atliekos, ar energijos taupymas, ar sveika gyvensena. Programos dalyviai įvertina savo aplinkosauginę situaciją, suformuoja komitetą, kuriame dauguma yra mokiniai. Mokiniai nusistato veiksmų planą, pagal kurį dirba tose srityse. Vykdydamos šią programą mokyklos  bendradarbiauja su kitomis ugdymo įstaigomis, apie savo veiklą turi informuoti švietimo įstaigos, vietos bendruomenes. Mokykla sukuria savo gamtosauginį kodeksą: dainą, eilėraštį, iš antrinių žaliavų sukonstruotą darbelį. Šie darbai parodo mokyklų aplinkosauginius siekius bei vertybes. Yra tiriami vandens šuliniai, iš kurių žmonės geria vandenį. Jei vanduo užterštas, randama daug nitratų, kurių kiekis viršija normą, kenkia sveikatai, tuomet yra informuojama vietos bendruomenė ir siūlomas sprendimas, kaip išspręsti  problemą. Programa yra labai sėkminga, nes mokyklos šioje srityje nuveikė nemažai.
Taip pat yra jaunųjų aplinkosaugos reporterių programa, skirta mokykloms. Šioje programoje dalyvauja viena mokinių klasė arba moksleivių būrelis. Jie nustato vietovės aplinkosauginę problemą ir rašo apie tai straipsnius, interviu. Jaunimas stengiasi atkreipti dėmesį ir informuoti gyventojus apie gamtosauginę problemą. Ši programa skatina aplinkosauginio sąmoningumo bei žurnalistinių įgūdžių ugdymą.

Papasakokite apie mėlynosios vėliavos programą

Mėlynosios vėliavos programa -  tai paplūdimiams ir prieplaukoms skirta programa. Ji yra žinoma todėl, kad yra tapusi kaip prestižo ženklas turizmo sektoriuje ir ji yra pati seniausia, veikanti nuo 1987 metų programa. Daugiau nei 330 paplūdimių ir prieplaukų 44 šalyse yra sertifikuoti mėlynaja vėliava. Jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus: vandens kokybės, aplinkosauginio švietimo bei valdymo, saugumo ir paslaugų - tuomet paplūdimyje yra iškeliama mėlyna vėliava. Turi būti pateikiama informacija apie vandens kokybę, elgesio paplūdimyje taisykles, žemėlapis su atitinkamais objektais, skelbiama informacija apie ekologinį švietimą vietovėje. Taip pat privalo būti saugūs takai, gelbėtojai, tualetas, nuolatinė paplūdimio švara, bent vienas paplūdimys įrengtas žmonėms su negalia. Vandens kokybė turi nekelti pavojaus žmonių sveikatai, atitikti nustatytus reikalavimus pagal Europos Sąjungos direktyvą vasaros sezono metu ir jeigu ramdama rimtų pažeidimų, vėliava yra nuleidžiama. Vėliava gali būti nuleista laikinai arba visam likusiam sezonui. Pavyzdžiui, jeigu nėra gelbėtojų, gelbėjimo įrangos. Laikinai, jeigu nėra pateikta informacija apie vandens kokybę.

Kokie Lietuvos paplūdimiai dalyvauja mėlynosios vėliavos programoje? Ir kaip ten saugoma gamta?

Mėlynąja vėliava apdovanoti trys Lietuvos paplūdimiai: Nidos ir Juodkrantės centriniai bei Palangos Botanikos parko paplūdimys. Puikių galimybių ateityje turi ir kiti Neringos paplūdimiai - Preiloje, Pervalkoje, neišsemtos galimybės ir Palangoje. Iš vidaus vandenų numatoma mėlyną vėliavą gauti Kupiškio marių maudyklai, nes čia puiki infrastruktūra.
Paplūdimiuose, turinčiuose mėlynąją vėliavą, didelis dėmesys skiriamas ir gamtos apsaugai. Naudojamos aplinkai nekenksmingas medžiagos, žvejojama tik leistinomis žvejybos priemonėmis ir tik leistinu laiku; saugoma vandens augmenija bei gyvūnija ir t. t. Paplūdimiuose bei įlankose vykdoma griežta kontrolė. Aptikus nenumatytus aplinkos, vandens taršos ar kitokius aplinkosaugos pažeidimus, nedelsiant apie juos informuojamos atsakingos institucijos arba asmenys.

Kokie yra „Žaliojo rakto" programos tikslai?

„Žaliojo rakto" programa - skirta apgyvendinimo sektoriaus įmonėms: viešbučiams, svečių namams, kaimo turizmo sodyboms, poilsio centrams, kempingams. Jos tikslas keisti turizmo organizatorių ir dalyvių elgesį bei skatinti juos rūpintis aplinka. Ši programa turi kriterijus, sudarytus iš 10 sričių: nuo aplinkosauginio švietimo iki vandens, energijos taupymo, vidaus klimato, žaliosios zonos įrengimo. Tam, kad atitiktų techninius kriterijus, programos dalyvis turi tvarkyti atliekas, mažinti vandens bei energijos sąnaudas, pasirinkti tinkamas valymo ir plovimo priemones. Įgyvendinę gamtosauginius reikalavimius viešbučiai gauna diplomą, tačiau kasmet turi įrodyti kad atitinka tuos kriterijus. Lietuva į šią programą įsijungė 2003 metais. Joje dalyvauja 7 šalies viešbučiai. Iš jų vienas Kaune - ,,Park in Kaunas".  Iš viso yra daugiau nei 1500 objektų, 28 šalyse apdovanotų „Žaliojo rakto" programa. Tai yra sparčiausiai ir greičiausiai auganti tokio pobūdžio programa. Šiuo metu daugėja jos dalyvių. Atsirado ekologiškų viešbučių, tokių, kurie siekia mažinti savo neigiamą poveikį aplinkai. Juk kiekvienas objektas yra gamtos resursų naudotojas ir daro neigiamą poveikį aplinkai. Taigi savo veikloje reikia vadovautis atsakingo vartojimo proncipais.

Kaip mums visiems saugoti aplinką?

Reikia nešiukšlinti, rūšiuoti atliekas. Ir jeigu turi popieriuką, tai ar sunku jį kelis metrus panešti iki šiukšliadėžės. O jeigu ir guli šiukšlė, kad ir ne tavo numesta, ar sunku ją pakelti. Yra tokių nuomonių, kad rūšiuoti neverta, nes tai daro mažuma. Mūsų organizacija visuomet laikosi nuomonės, kad rūšiuoti būtina, nes sąvartynai ir taip perpildyti. Juk vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 300 kg šiukšlių. Mes privalome mažinti atliekų kiekį, todėl būtina rūšiuoti. Tai turi daryti kiekvienas žmogus.

Ar yra nekenkiančių aplinkai maisto pakuočių ar buitinių atliekų?

Visos pakuotės ir atliekos irdamos kenkia aplinkai. Šiuo metu prasidėjo baterijų surinkimas. Prieš kelias dienas trys gamintojų ir vartotojų įmonės pasirašė sutartis, jog supirks baterijas. Bus mokama už tam tikrą kiekį baterijų. Tokiu būdu yra skatinama surinkti ir rūšiuoti atliekas. Lietuvoje pamažu vis daugėja surenkamų elementų, tačiau to kiekio dar nepakanka palyginus kiek baterijų yra parduodama.

Žinome, kad žalieji griežtai nusiteikę prieš atominę elektrinę. Kokią įtaką ji daro gamtai?

Atominė energetika yra nesaugi, kenkianti aplinkai ir nereikalinga. Atominės elektrinės dalys, įvairūs konteineriai, nesvarbu, kad jie ir yra išardomi, po keliasdešimties metų taps spinduliuotės šaltiniu. Reaktorių aušinimas daro didelę įtaką gamtai, senka ežerai. Bet didžiausią įtaką daro spinduliavimas, kuris išlieka daugybę metų. Radioaktyvios atliekos daro didelė žalą sveikatai, kraštovaizdžiui, gyvūnijai.
Ne kartą vyko žaliųjų protestas prieš Ignalinos atominę elektrinę. Mes galvojame, kad reikėtų vystyti saulės ir vėjo energiją. Juk atominės energetikos kaštai valstybei yra nepakeliami. Atominė energetika ne Lietuvai. Tai netikslinga, neracionalu, nėra prasmės.

Gal gamykloms taikomi kažkokie gamtos apsaugos kriterijai ?

Už gamtos teršimą gamyklos yra baudžiamos. Bet tos  baudos, palyginus su padaroma žala aplinkai yra simbolinės. Dažnai būna, jog gamyklos nekeičia filtrų, neleidžiančių į aplinką patekti nuodingoms dujoms, nes jie brangiai kainuoja, o žala gamtai ir orui, kuriuo kvėpuoja žmonės, yra didžiulė. Ji dažnai išryškėja tik po kelių metų.
Dabar viena Amerikos kompanija siūlo Lietuvoje deginti skalūną. Tačiau gyvenant netoliese, kur deginamas skalūnas - labai pavojinga. Gerti vandenį iš šalia esančių telkinių -  neįmanoma. Buvo atliktas tyrimas su vandeniu, kuris pasemtas iš upės, kuri buvo netoli skalūno deginimo vietos. Prie tirto vandens  prikišus degtuką, jis užsiliepsnojo. Taigi tame vandenyje buvo kažko itin nuodingo, netinkamo žmogaus organizmui.

Kaip vertinami Lietuvos miškai?

Tarptautiniu mastu miškai vertinami neblogai. Lietuvos miškų mediena yra paklausi. Mūsų organizacija dalyvauja miškų valymo talkoje.

Žmonių požiūris į aplinką, jos tausojimą gerėja, blogėja ar nesikeičia?

Manau, kad po truputį gerėja, keičiasi supratimas. Daugėja rūšiuojančių, tvarkančių nešvarią aplinką žmonių  ir teigiamų pokyčių matyti. Tačiau dar reikia laiko, kad dauguma žmonių saugotų ir mylėtų gamtą.

Atgal 0

Rašyti komentarą