Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Maistas yra šiukšlės, o mūsų skrandis – mažas sąvartynas (Karolina Slapšytė)

Karolina Slapšytė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro jaunųjų žurnalistų studija)

Žmogus yra vienintelis gyvūnas pasaulyje, kuris nežino, ką jam valgyti, kuriam reikia „maisto specialisto" patarimų. Visi kiti gyvūnai žino, kas yra jų maistas, o kas ne. Net namuose auginami šunys ar katės valgo ne viską, ką valgome mes. Sveikas maistas yra toks, koks buvo tada, kai patys jį užsiaugindavome. Tačiau ar dabar niekur negalima nusipirkti sveiko maisto? Į šį klausimą dažniausiai atsakoma, jog tik specializuotose ekologiško maisto parduotuvėse galima įsigyti tikro maisto. Negi paprastuose prekybos centruose jau nebėra konservantais neužterštų produktų?

Pasivaikščiojimas po  parduotuvę
     
Išsiruošiau į parduotuvę atlikti mažo žurnalistinio tyrimo. Įėjusi patraukiau prie duonos skyriaus. Paėmiau į rankas pirmą pasitaikiusį juodos duonos kepalą ir perskaičiau sudėtį: gu¬a¬ro der¬va (E412), emul¬sik¬lių rie¬ba¬lų rūgš¬tys, ksan¬ta¬no der¬vos, E415, E420. Nustebinta tokių užrašų padėjau duonos kepalą atgal į vietą ir pradėjau dairytis saldumynų. Mano žvilgsnį patraukė zefyrai. Permečiau akimis ant pakuotės parašytą sudėtį: laktozė, fruktozė, skonį stiprinanti medžiaga, E 150, E 131. Pasibaisėjusi produktų sudėtimi nuėjau link kruopų. Jose tikrai negali būti jokių priedų ir konservantų. Taigi pasiėmiau vieną pakuotę avižinių dribsnių. Bet už nugaros išgirdau parduotuvės darbuotojos balsą:,,Geriau nepirkite šitų dribsnių. Niekas nežino, kada pasibaigęs jų galiojimo laikas. Keli pirkėjai sakė, kad parsinešė šias kruopas namo, o iš jų pradėjo skraidyti kandys". Abstulbusi moters žodžiais iš parduotuvės išėjau nieko nenusipirkusi. Grįžusi namo susiradau literatūros apie maisto produktų sudėtį. Labiausiai mane sudomino laikraščio „Žalioji Lietuva" redaktoriaus Andrejaus Gaidamavičiaus straipsniai. Nusprendžiau, kad man būtinai reikėtų jam parašyti. Taip susipažinau su Lietuvos gamtosaugos specialistu, kuris man davė daug naudingų patarimų.

Nežinai, ką iš tikrųjų valgai
 
Pirkdamas maisto produktus parduotuvėje, negali būti tikras, kad sužinosi visą informaciją apie tikrąją prekės sudėtį. Todėl geriausia pirkti produktus be sudėties, paprasčiau sakant - žaliavą. Iš ūkininkų galima įsigyti   daržovių, vaisių, kruopų. Šie produktai neturi sudėties, todėl juos galima drąsiai pirkti.

Laikraščio ,,Žalioji Lietuva" redaktorius ir gamtininkas Andrejus Gaidamavičius teigia: ,,Jei gamintojas norėtų nurodyti visą sudėtį ant pakuotės, jam neužtektų pakuotės". Pasak  redaktoriaus, kiekvienas maisto priedas turi leidžiamą koncentraciją. Kai gamintojas pasiekia vieno konservanto normą, jis paima kitą konservantą, kuris irgi turi panašias savybes, ir jo prideda neviršydamas 0,5 procento  produkto kiekio, kurio nereikia žymėti etiketėje.  Taip gamintojai panaudoja net kelis maisto priedus, kurie sudaro 2 -3 procentus prekės kiekio, tačiau jie nepažeidžia  įstatymo, nes vieno konservanto sunaudojo mažiau nei pusę procento. Etiketėje tas maisto priedas nežymimas, o į mūsų organizmą patenka menkavertis, konservantų prisotintas valgis. Taigi, maistas yra šiukšlės, o mūsų skrandis - mažas sąvartynas.

Perkant „vieno produkto" prekes, galime mėgautis maisto gaminimu, tad dar kartą laimime, nes tikrai žinome, ką valgome.  
     
Valgykime kaip mūsų protėviai

 
A.Gaidamavičiaus teigimu mes gyvename sezoninio klimato krašte, todėl organizmas per tūkstančius metų yra pripratęs prie sezoniško maisto. Nereikia galvoti, kad jei mes negausime braškių ar pomidorų sausio viduryje, nutiks kažkas blogo. Pomidorų auginimas žiemos metu - tai milžiniškos energijos sąnaudos, kurios palieka labai didelį ekologinį pėdsaką.

„Geriausia gyventi gamtos ritmu. Jei dabar dera ridikėliai - juos ir valgykime. Paskui prinoks  agurkai, pomidorai. Kaime gyvenantys žmonės visuomet maitinosi sezoniškai. Dabar mėsos vartojimas yra besaikis. Ar tikrai kasdien reikia suvalgyti po kepsnį? Lietuviai niekuomet taip nesimaitino. Vasaros metu mėsos vartojimas ir energetiniu, ir sveikatos požiūriu yra kažkoks nesusipratimas",- savo nuomonę dėsto gamtininkas.

Aplinkosaugininkai užsienyje ir Lietuvoje jau seniai skelbia iniciatyvą, jog reikia pirkti produkciją, užaugintą kuo arčiau tavo namų. Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais pasaulinė aplinkosauginė organizacija  GreenPeace jau skelbė tokias akcijas. Tuomet visi akcentavo, kad globalios rinkos sąlygomis, kai produktus įmanoma atvežti  ir  parduoti kur tik nori, vyksta procesai, kurie nedaro mūsų pasaulio darniu. Kokia logika Lietuvoje pirkti atvežtinius maisto produktus, kuriuos mes patys galime pasigaminti ar užsiauginti?

„Jeigu mes pasiduodame globaliai rinkai ir imame žaisti pagal jos taisykles, tai sukuriame labai negeras pasekmes. Vadinamoji pramoninė mėsa užauginama itin greitai: gyvuliai šeriami labai koncentruotais pašarais, naudojama daug medikamentų, ir viščiukas per trisdešimt dienų išpučiamas iki broilerio. Mūsų gamintojai sako: mes galime to atsisakyti, bet tada pralaimėsime konkurencinę kovą. Sukuriamos tokios sąlygos, kad tie, kurie nesilaiko aplinkosaugos taisyklių ir standartų, gali savo produkciją užauginti dvigubai ar trigubai pigiau. Konkurencija pradeda vykti jau ne tarp vietos rinkos dalyvių, bet viso pasaulio gamintojų",- mano A.Gaidamavičius.

Gamtininkas pateikė atvejį, kai vienu metu mūsų prekybos centrus užplūdo kiniški česnakai. Pasirodo, jie tręšiami buitinėmis atliekomis, iš žmonių kanalizacijos! Tai pigiausia trąša. Šie česnakai užkariavo visą pasaulinę rinką, nes kinai netaiko tokių  griežtų standartų savo šalyje, kokius mes taikome Lietuvoje, būdami Europos Sąjungos nariais.
   
Kaimas - išeitis?

 
Visos ekologinės problemos Lietuvoje pasibaigtų, jeigu 50 procentų žmonių gyventų kaime. Jie užsiaugintų maisto ne tik sau, bet ir giminaičiams, artimiesiems. Tada nebereiktų prekybos centrų. Visos  dabartinės, vadinamosios civilizacijos ligos atsirado todėl, kad mes atsisakėme patys auginti maistą.

Ūkininkų, ekologiški turgeliai vėl tampa populiarūs Lietuvoje. Tokiuose turgeliuose gali tiesiogiai  pabendrauti su gamintoju, sužinoti iš jo daug informacijos apie perkamą produktą. Galima susirasti patikimą gamintoją, iš kurio pirktum produkciją nuolatos. Ir tokiu būdu apsidrausti nuo to, kad  maistas nebus pagamintas su konservantais.

„Geriausia prašyti ekologiškumą patvirtinančio sertifikato, tačiau kartais pažintis su ūkininku ir pasitikėjimas jo ūkininkavimu leidžia būti tikram dėl produkcijos kokybiškumo, netgi, jei tas ūkininkas ir neturi sertifikato. Kartais žmonių, kurie augina daržoves, vaisius be sertifikato, produkcija būna kokybiškesnė nei tų, kurie ūkininkauja su sertifikatais",- savo poziciją apie ekologiškumą išsako redaktorius. Jo nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada žmonės pradėjo ūkininkauti: „Tie, kurie pradėjo tą daryti, kai dar nebuvo skiriama Europos Sąjungos parama, vadinu idėjiniais. Ir pasitikiu jais labiau nei tais, kurie tik neseniai pasigavo ekologiškumo bangą. Tie naujieji ekologiniai ūkininkai, kurie tą daro tik dėl paramos, dotacijų ir subsidijų, tai, žinoma... ten gali būti visko".
     
Neremkime stambiųjų prekybininkų

Ne gamintojas, o tarpininkas uždeda prekei didžiausią antkainį. Pirkdami tiesiogiai iš gamintojo galime sutaupyti, o prekybos centre permokame už produktą vien dėl to, kad tingime nusipirkti iš ūkininko. Tokiu būdu netiesiogiai paliekame ekologinį pėdsaką, nes daugiau mokėdami, labiau teršiame gamtą. Kiekvienas papildomai uždirbtas litas didina gamtos išteklių vartojimą.

Gamtininko A.Gaidamavičiaus nuomone, atsisakydami patys sau auginti maistą, sukuriame tokias sąlygas, kad tie, kurie gamina maisto produktus, kuriuos mes vėliau perkame, tą daro labai nedarniomis priemonėmis. Remdami smulkius augintojus ir gamintojus, mes galėtume to išvengti.

„Tikriausiai nei vienas stambus ūkininkas  neaugina  ekologiškos produkcijos. Koncentruota gamyba reikalauja įvairių saugiklių. Pavyzdžiui, auginant šimtą tūkstančių vištų, reikia geros ventiliacijos, tačiau jei tik atsiranda infekcija, ji vistiek masiškai paplinta ir vištos žūsta. Siekiant nuo to apsisaugoti, paukščiai nuo įvairių ligų skiepijami kas kelios dienos. Tam, kad smulkieji verslininkai galėtų konkuruoti su stambiais gamintojais, jie taip pat turi naudoti įvairius koncentruotus pašarus. Visa tai nesudaro prielaidų užauginti sveiką produkciją",- už smulkiųjų ūkininkų rėmimą pasisako redaktorius. Pasak A.

Gaidamavičiaus stambūs prekybos centrai, vaikydamiesi pelno, nepaiso gamintojų ir reikalauja, kad jie pardavinėtų savo produkciją vos ne už savikainą. Todėl patraukliausią kainą gali pasiūlyti tik stambus gamintojas. Koncentruotas auginimas bet kuriame pasaulio krašte yra vienodas, todėl bet kurios šalies stambių gamintojų rėmimas, jų produkcijos pirkimas prisideda prie užkrečiamų žarnyno infekcinių ligų plitimo.

Nepirkti labai brangių ir išreklamuotų prekių

,,Reklamai išleidžiami milijonai ir milijardai litų. Kas už tą reklamą sumoka? Tie, kas perka,- sako gamtininkas ir Žaliųjų judėjimo narys Andrejus Gaidamavičius. - Mes sumokame už jų reklamą,  prisidedame prie neteisingos pramonės. Vietoj to, kad remtume idėjinį ekologiškai ūkininkaujantį ūkininką, mes krauname kapitalą tam, kuris savo verslą kūrė be aplinkosauginių vertybių‘‘.

Kaip pavyzdį A.Gaidamavičius pateikė firmos „Danon" produkciją, kuri 50 procentų savo pelno skiria reklamai. Ir todėl mes už tą mažą „Actimel" buteliuką mokame kelis kartus didesnę kainą nei už niekuo neprastesnį lietuvišką jogurtą. Kodėl turime būti taip mulkinami? Produktas nėra ekologiškas, jeigu jis nekenkia aplinkai, tačiau yra labai brangus. Jei skalbimo milteliai pagaminti Šveicarijoje ir atvežti į Lietuvą iš Anglijos, tai jokios ekologijos nėra. Prekės pervežimas iš vienos valstybės į kitą tik didina skalbimo miltelių kainą. ,,Kartais ekologiško produkto brangumas byloja apie prekybininkų neetiškumą. Jie vieninteliai rinkoje teikia kažkokį produktą ar paslaugą ir už tai prašo itin didelės kainos, nors tam nėra jokio pagrindo. Toks elgesys yra neetiškas ir jo nereikėtų remti",- mano pašnekovas.  Maisto gurmanams draugai iš svečių šalių kartais atveža visokių egzotiškų, ekologiškų vaisių. Tačiau jų vartoti mūsų skrandžiams nėra jokio poreikio. ,,Galbūt atvežtiniai vaisiai žmogaus organizmui ir suteikia vitaminų, bet ekologija - tai ne vien sveikata. Ekologija - tai pasekmės aplinkai, kurias tu sukuri, atverdamas savo piniginę",- savo mintis toliau dėsto ,,Žaliosios Lietuvos" redaktorius.
   
GMO susijęs su viskuo

Paklausus apie GMO produktus, A.Gaidamavičius atsiliepė neigiamai: „GMO įtaką galima suskirstyti į poveikį žmogaus sveikatai, gamtai, ekonomikai, žemės ūkiui ir socialinei apsaugai. Tiesą sakant, net sunku būtų rasti tokią sritį, su kuria GMO nebūtų susijęs". Kalbėdami apie GMO, dažniausiai pagalvojame, ar tai sveika valgyti, bet dažnai net neįtariame, kad tai susiję ir su tokiomis, atrodytų, nutolusiomis sritimis, kaip farmacijos ir chemijos pramonė, naftos gavyba, cheminis ginklas. Jeigu patyrinėtumėte visų Lietuvoje leidžiamų pesticidų sąrašą, tai 90 procentų iš jų gamina ir platina GMO kuriančios korporacijos. Būdamas tarptautinių organizacijų, susijusių su GMO, narys, A.Gaidamavičius  mano, kad kuo daugiau pasaulyje auginsime GMO, tuo daugiau sunaudosime pesticidų. „Mes jau susiduriame su nauja mafijos rūšimi - tai maisto mafija, kuri yra daug galingesnė už narkotikų, ginklų, kitokios kontrabandos mafijas. Be visų šių išvardintų „malonumų" žmogus dar gali apsieiti, bet be maisto neapsieis nė vienas",- konstatuoja Lietuvos Žaliųjų judėjimo narys. Ką mes iš viso to turime?  Pasak  gamtininko be galo intensyvų ir chemizuotą žemės ūkį, milžiniškus kiaulių kompleksus, šeriamus GMO pašarais, didžiulę dirvožemio ir vandens taršą, alerginių ir kitokių susirgimų protrūkius vis jaunesniame amžiuje bei kaip niekad išsipūtusią farmacijos pramonę, kuri pasiruošusi kosmetiškai pataisyti visus mūsų negalavimus. Visa tai vienose rankose - duodančiose nuodus, vaistus ir... kyšius tiems, kas priima įstatymus. Jiems rūpi tik pelnas, nerūpi švarus geriamas vanduo.

Visuomenės švietimas

Sveika aplinka ir sveikas maistas, anot ekspertų, lemia 20 procentų mūsų sveikatos, tačiau viešoje erdvėje šiandien daugiau esą diskutuojama tik apie genetiškai modifikuotus produktus, kurių poveikis sveikatai neįrodytas, o ne apie sveikatai palankaus maisto skatinimą. Šiandien pasaulio ekologiško maisto ekspertai neretai abejoja, ar apskritai įmanoma pasiekti, kad didžioji žmonių dalis gyventų sveikai. Valstybės žmones bando paveikti įvairiausiomis priemonėmis. Kuriamos ugdymo metodikos, atsižvelgiant į šalies tradicijas, per įstatymus mažinamas nepalankių sveikatai produktų prieinamumas. Sutinku, kad žmonės turi daugiau žinoti, kokį jie maistą valgo, kokioje aplinkoje gyvena. Ir ne visada reikia tikėti reklama ir brukama informacija. Kartais be specialistų pagalbos atsirinkti teisingą informaciją labai sunku.   

Pastaruoju metu Lietuvoje susikūrė daugybė organizacijų, tiek valstybinių, tiek nevyriausybinių, kurios prioritetu iškėlė visuomenės sveikatą. Kaune irgi galima rasti ne vieną. Pavyzdžiui,  tokios kaip Visuomenės sveikatos biuras, Visuomenės sveikatos centras -  biudžetinės įstaigos, kuriose dirba sveikatos specialistai. Jie analizuoja, stebi, informuoja, rūpinasi sveika mityba. Tačiau ypatingai sveikintina nevyriausybinių organizacijų veikla. Lankiausi keliuose Žaliojo sveikatos klubo ,,Žolinčių akademijos" renginiuose. Ši asociacija organizuoja  ekspedicijas, talkas, akcijas. Sveikuolių mokyklėlėje lektoriai skaito paskaitas apie sveikos mitybos paslaptis. Akademijos vadovė Danutė Kunčienė ėmėsi Sizifo darbo - pradėjo nemokamų užsiėmimų pradinių klasių mokiniams ciklą apie sveiką mitybą. Vaikams žinomos žolininkės paskaitos patinka, nes jiems ji ne tik pasakoja, bet kartu piešia, gamina valgius, žaidžia. Apie tai, kaip sveikai maitintis,  asociacijos nariai išleido keletą knygų, tarp kurių ir „Mitybos pagrindai" ir ,,75 darnių valgių receptai" . Galbūt prekyboje tų knygų ir nebus, bet išgirsti naudingų patarimų iš žolininkių galima visada.

Taip pat yra Kauno jungtinis sveikatos  klubas, vienijantis žinomiausius sveikos gyvensenos autoritetus Lietuvoje. Klubas rengia sveikatos mokyklas, seminarus ir konferencijas, paskaitas. Jų metu sveikuoliai moko žmones sveikai gyventi, įveikti negalias ir gerinti savijautą taikant holistinės sveikatos puoselėjimo metodus ir priemones. Užsukau į jų internetinį puslapį www.sveikuoliai.lt  pasižiūrėti dokumentinio filmo ,,Korporacija maistas". Tai filmas apie maistą, kurį valgo paprasti žmonės, pinigus, lobizmą, valdžią ir valdžios protekciją. Veiksmas vyksta JAV, nors tokia grėsmė gali būti ir mūsų šalyje. O dabar dar turime džiaugtis, kad Lietuvoje yra žmonės, kurie šviečia visuomenę ir visomis išgalėmis stengiasi dėl mūsų piliečių sveikatos.    


 

Atgal 0

Rašyti komentarą