Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Perpildyti šaldytuvai ir paniurę valgytojai (Vilmantas Venckūnas)

Vilmantas Venckūnas (Lietuvos vaikų ir jaunimo centro jaunųjų žurnalistų klubas)

Atidarai šaldytuvą, o ten nėra ką valgyti! Aišku, jis lūžte lūžta nuo maisto, tačiau ten nėra to, ko dabar tu nori. Šiais laikais, kai mūsų gyvenimas yra be galo dinamiškas, mes dažnai nesimėgaujame maistu.

Įsidedi kokį pusfabrikatį į „mikrobangę" ir suvalgai. Tai yra vienas kraštutinumas. Kitas, kai kiurksai prieš televizorių ant sofutės ir ryji tol, kol per savo pilvą net žemės po kojom nebematai. Tada žmogus skundžiasi, o iš sielvarto dar ko nors užvalgo... Ir taip sukasi užburtas ratas.

Daugelis iš mūsų prarado valgymo džiaugsmą. Ankščiau mūsų senoliams duonos kvapas buvo pats brangiausias ir maloniausias. O dabar mes paskendome kvapų, skonių ir spalvotų pakuočių įvairovėje. Mums duota begalinė pasirinkimo laisvė, kad mes net nebegalime išsirinkti.

Perpildyti šaldytuvai tapo ir ligų priežastimi. Nutukusių žmonių didėja drastiškai. Taip, kartais tai įgimta, tačiau šiais laikais daugiausiai tunkama dėl persirijimo.

Kita žmonių grupė renkasi kitokį gyvenimo būdą ir drastiškai pakeičia savo valgymo įpročius. „Žaliavalgiai" maitinasi tik natūraliais maisto produktais ir juos vartoja nedidelėmis porcijomis. Tai tapo netgi mada. Tačiau tokie valgymo įpročiai tinka ne kiekvienam. Kai kurių žmonių organizmas negali išgyventi be mėsos.

Taigi ir žaliavalgystė gali tapti ligos priežastimi. Taip dažniausiai nutinka paaugliams ir jauniems žmonėms, kurie staigiai ir kardinaliai pakeičia savo maisto racioną ir valgymo įpročius. Jie taip elgiasi dėl mados. Tačiau sekdami tokiomis madomis jaunuoliai gali sužaloti savo organizmą negrįžtamai.

Grįžtant prie valgymo tradicijų, jų galėtume pasisemti iš praeities. Seniau valgymas būdavo šventas dalykas. Visa šeima susėsdavo prie stalo, padėkodavo už užsiaugintą ir pasigamintą valgį. Tai būdavo susitikimas su šeima. Tėvai ir vaikai susėsdavo prie bendro stalo.

Ar ne taip reiktų elgtis šiuolaikiniams tėvams, kurie statistiškai su vaikais bendrauja tik 7 minutes per dieną?.. Dabar daugelis valgo sėdėdami prie kompiuterio, televizoriaus ar ką greitai užkanda virtuvėje. Ir tai viskas!

Apie šiuos ir panašius dalykus pasikalbėjau su Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Teatro studijos vadove Ieva Giniotyte.

Ieva, kaip manai, mūsų valgymo kultūra yra gera ar bloga?

Manau, ji yra bloga. Nes dabar yra galybė greito maisto, o tai nėra geras dalykas. Taip pat mes neturime sveiko valgymo įpročių.

Ar esi už „žaliavalgystę"?

Aš esu už pasirinkimo laisvę. Tačiau ne visi žmonės gali taip maitintis.

Ar propaguoji sveiką gyvenimo būdą?

Ne, nors labai norėčiau. Tačiau neišeina, nes dabar tiesiog nėra laiko formuoti tokį įprotį.

Ar manai, kad trūksta informacijos apie sveiką gyvenimo būdą ir ar trūksta sveiko maisto užkandinių?

Informacijos daug, tačiau ne visada žinai, kaip prie jos prieiti. Sveiko maisto užkandinių trūksta ir netgi labai. Dabar jų atsiranda ir tai labai gerai. Svarbu, kad ten būtų ir sveika, ir skanu valgyti.

Ko palinkėtum paniurusiems tautiečiams, kurie maitinasi tik pusfabrikačiais?

Palinkėčiau nors kartą per metus grįžti pas mamą ir prisiminti tikro naminio maisto skonį.


Apie mus pačius ir mūsų maistą taip pat pasikalbėjau su Irena Sadauskiene, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Neformaliojo švietimo skyriaus vadove.

Irena, ar manote, kad lietuviai išrankūs maistui?

Pastaraisiais metais - taip. Tačiau tai priklauso nuo socialinės padėties. Jei žmogus pasiturintis ir gali sau daug ką leisti, jis labai išrankus. O jei jis yra ne toks pasiturintis ir negali tiek daug sau leisti, tai jo pasirinkimo laivė yra mažesnė ir jis yra ne toks išrankus maistui.

Ar per pastaruosius 20 metų žmonių valgymo kultūra pasikeitė?

Taip, nes atsirado naujų produktų, mums atsivėrė pasaulio virtuvės. Juk ankščiau mes buvome atskirti nuo pasaulio.

„Žaliavalgystė" - gerai ar blogai?

Ar gerai, ar blogai, aš nežinau. Tačiau aš tam nepritariu, nes nemanau, kad tai yra sveika. Taip pat bijau dėl mažų vaikų. Be to, lietuviai nelabai gali tai propoguoti, nes mūsų klimato sąlygos verčia mus valgyti mėsą. Dar norėčiau paminėti šimtamečius. Šie ilgaamžiai senoliai negali apsieiti be lašinių ar kitų mėsos produktų. Jei mokslininkai ištirs, kad sveikiau jų atsisakyti ir atras „žaliavalgį" šimtametį, aš galbūt ir pakeisiu savo nuomonę.

Ką norėtumėte patarti paniurusiems lietuviams, kurie maitinasi tik pusfabrikačiais?

Patarčiau netingėti pasigaminti normalaus maisto, nes pusfabrikačiai yra labai kenksmingi.

Pabaigai aš jums, mieli skaitytojai, linkiu to pačio kaip Ieva ir Irena. Ir dar pridėsiu banalią frazę:
„Valgykime, kad gyventume, o ne gyvenkime, kad valgytume".

Atgal 0

Rašyti komentarą