Straipsniai

2012 03 15

Kuri gėrimų pakuotė palankesnė aplinkai? (2)

R.Dagiliūtė, 2012 m. vasaris

Produkto poveikis aplinkai priklauso nuo daug veiksnių per visą jo gyvavimo ciklą. Pakuotė ir galutinis jos sutvarkymo būdas gali ženkliai nulemti galutinį šios produkto būvio ciklo stadijos įtaką aplinkai. Be oro taršos, įtakos klimato kaitai skirtingos pakuotės ir jų tvarkymo būdai daro įtaką ir išteklių naudojimui. Mokslininkai J. Pasqualino, M. Meneses, F. Castells (2011), tyrę skirtingų gėrimų pakuočių poveikį aplinkai, vertino ne tik jų įtaką klimato kaitai, bet ir energijos poreikį skitingoms pakuočių galutinio utilizavimo alternatyvoms. Buvo vertinamos bendros energijos sąnaudos (MJ) [1], reikalingos įvairių medžiagų ir tūrio pakuotėms bei jų utilizavimui. Aptarsime kai kurias iš tirtų pakuočių.

Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausios energijos sąnaudos tenka 1l stiklinei sulčių pakuotei: deponuojant sąvartyne - 10 MJ, deginant - 11,2 MJ, perdirbant - 3,2 MJ. Kitų gėrimų stiklinės pakuotės energijos naudojimo atžvilgiu darė šiek tiek mažesnį poveikį aplinkai (1 ir 2 pav.). Analizuojant vien sulčių pakuočių poveikį, nustatyta, kad 1l HDPE (didelio tankio polietileno (angl. HDPE - high density polyethylene)) pakuotė sąlygoja 3,8 MJ energijos sąnaudas deponuojant ją sąvartyne, 3,2 MJ - deginant, 1,6 MJ - perdirbant. 1l aseptinio kartono pakuotės poveikis aplinkai, nepriklausomai nuo pakuotės utilizavimo būdo, buvo mažiausias.
 
1 pav. Skirtingų sulčių pakuočių energijos poreikis pakavimo ir utilizavimo stadijose (pagal Pasqualino et al., 2011)



1l stiklinė alaus pakuotė, atitinkamai, sąlygojo 8,2 MJ energijos sąnaudas deponuojant sąvartyne, 9 MJ - deginant, 2,7 MJ - perdirbant pakuotę (2 pav.). 500 ml aliuminio skardinės didžiausios energijos sąnaudos buvo pasirinkus deginimo alternatyvą, o mažiausios - tik 0,3 MJ - ją perdirbant.
 
2 pav. Skirtingų alaus ir vandens pakuočių energijos poreikis (pakavimo ir utilizavimo stadijose) (pagal Pasqualino et al., 2011)



Analizuojant vandens pakuočių energijos sąnaudas, esant skirtingiems jų sutvarkymo būdams, nustatyta, kad kaip ir sulčių bei alaus atveju, stiklinės pakuotės bei jos utilizavimo energijos sąnaudos buvo didžiausios (2 pav.): pasirinkus deponavimą sąvartyne - 11,1 MJ, deginimą - 10,1 MJ, perdirbimą - 3,1 MJ. Mažiausias energijos sąnaudos - 1,5 l PET (polietileno tereftalato) pakuotės (2,15 - 0,9 MJ).

Taigi, perdirbimas buvo palankiausias aplinkai pakuočių utilizavimo būdas visoms analizuotoms pakuotėms ir reikalavo mažiausiai energijos išteklių. Lyginant skirtingas pakuotes, palankiausios aplinkai buvo didesnės tokios pačios medžiagos daugiau nei 1 litro bei aseptinio kartono ir plastiko pakuotės.

Analizuojant produkto pakavimo stadijos įtaką visam (per visą būvio ciklą) poveikiui aplinkai, nustatyta, kad pakavimas (pakuotė) buvo daugiausiai aplinką neigiamai veikianti produkto būvio ciklo stadija sulčių ir vandens atveju. Alaus būvio ciklo analizė parodė, kad pakavimo stadijos poveikis prilygo gamybos stadijos poveikiui aplinkai.

[1] MJ - megadžiauliai (džiaulis (J) yra energijos matavimo vienetas; 3,6 MJ = 1 kWh)

Parengta pagal: Pasqualino J., Meneses M., Castells F. 2011. The carbon footprint and energy consumption of beverage packaging selection and disposal. Journal of Food engineering 103, p. 357 - 365

 

Atgal 0

Rašyti komentarą