Recenzijos

Su plakatų konkurso „(NE)tausojantis maisto vartojimas"  vertinimo komisijos recenzijomis galima susipažinti žemiau.

Konkurso vertinimo komisijos nariai ir recenzentai:

Ilja Bereznickas - dailininkas, režisierius - animatorius, Vilniaus dailės akademiijos docentas.

Svetlana Gusarovaitė - dailininkė, reklamos dizainerė.

Šarūnas Jakštas - prodiuseris, režisierius - animatorius, Lietuvos karikatūristų asociacijos prezidentas.

Lijana Natalevičienė - menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja.

Žydrė Ridulytė - dailininkė, Vilniaus dailės akademiijos docentė.

***

Ilja Bereznickas

Plakatų konkursas „(NE)tausojantis maisto vartojimas" sukvietė Lietuvos dailės ir meno mokyklų jaunimą išreikšti savo nuomonę apie tausojantį maisto vartojimą. Trumpiau tariant apie valgymą ir kaip svarbu yra žinoti ką, kiek ir kaip mums valgyt. Valgymas visada ir visų tautų tradicijose buvo ir liks svarbus. Kad ši tema aktuali ir įdomi jauniesiems valgytojams parodė sukurtų originalių darbų - plakatų temų ir išraiškos priemonių didžiulė įvairovė.

Vertinant kūrybinius darbus vadovavausi šiais reikalavimais: plakatas turi būti lengvai suprantamas žiūrovui, informatyvus ir lakoniškas. Įdomu, kada plakate gali įžvelgti siužetą, originalią mintį. Akcentuoju paradoksalų mąstymą, istorijos dramaturgiją, gerą grafiką. Kadangi pats dirbu ne tik animacijos, knygų iliustracijos bet ir karikatūros srityje, tai ieškojau darbų, kuriuose konkurso tema traktuojama jumoristiškai. Kalbėti apie rimtus dalykus juokais - subtilus menas. Kiekviena gera karikatūra gali būti plakatu, nes kai randama stipri idėja, tada karikatūra priartėja prie plakato. Būtent idėjos išraiškos lakoniškumą ir paradoksalų mąstymą matau pirmąsias tris vietas laimėjusių autorių darbuose jaunesniųjų (12-15 m.) grupėje. Rimvydo Felinskio (I-oji vieta, Kuršėnų meno mokykla) plakatą iš kitų išskiria išraiškos lakoniškumas, beveik simetriškos kompozicijos santūrumas, dekoratyvios bei įtikinamos tekstūros. Dovilės Zabieliūtės (II-oji vieta, Plungės M. Oginskio meno mokykla) darbas „Kas ką valgo?" pasižymi įdomia siužeto linija, įtaigiu vaizdu. Medos Mačiuitytės (III-ioji vieta, Plungės M. Oginskio meno mokykla) plakatas „Burna ne šiukšlinė" sužavėjo gera mintimi, linksma, originalia kompozicija, kuri man primena animacinio filmo kadrą.

Vyresniųjų konkurso dalyvių darbai išsiskyrė dar įvairesne tamatika ir sudėtingesne raiškos priemonių įvairove. Mane daugiausiai sudomino darbai, kuriuose dalyviai  demonstravo kompiuterinio maketavimo įgūdžius, darbai, kuriuose buvo naudojama fotografija. Butent tokį plakatą sukūrė ir laimėjo pirmąją vietą vyresniųjų grupėje Vilniaus dailės akademijos studentė Ingrida Kazėnaitė, kompiuterinių programų pagalba pavaizduodama paradoksalų objektą (daržovę), sukeliantį dramatišką nuotaiką. Kontrastingų spalvų deriniais kurdama bauginantį vaizdą savo plakate „Sveikiau atrodo suvalgyti pakuotę" Gretė Milašiūtė iš Kuršėnų meno mokykla laimėjo antrąją vietą. Senųjų plakatų  tradicijų tęsimu išsiskyrė trečiosios vietos laimėtojos Inetos Daunytės iš  Kuršėnų meno mokyklos lakoniškas darbas apie modifikuotų produktų daroma žalą.

Konkurso dalyviai savo idėjoms įgyvendinti kūrybingai naudoja fotografiją. Tai demonstruoja Deivido Aukštakalnio, Sabinos Aukštulevičiūtės, Justinos Mulokaitės, Dovilės Šileikaitės, Ievos Turulytės (plakatas ,,Nenoriu sintetikos"), Viktorijos Vasiljevos, Vitalijos Meščeriakovos, Miglė Miliūtės plakatai. Gintarė Grigalauskytė, Kristina Mačiuitytė (plakatas ,,Valgyk lietuvišką"), Julija Patruninaitė, Vykintas Venckus („Kas geraiau") išmoningai sukūrė lakoniškus ir įtaigius  plakatus. Juta Zinkevičiūtė  savo plakato ekspresyvumą pasiekė kontrasto dėka, derindama ryškias spalvas ir įvairaus dydžio šriftą. Gerda Falk savo plakate ,,Likimo ironija" siekdama efekto ironiškai šmaikštavo. Paradoksą kūrybingai naudojo Viktorija Jazdauskaitė savo tapybiniame plakate, Simona Visockytė grafikos technika kurtame plakate „Obuolių piliulės", Agnė Pipiraitė plakate „Nenaikinkite savęs, valgydami „greitą" maistą". Asociacijomis žaidė Aurimas Tiriūna plakate „Rinkimės ekologiškus produktus", Indrė Žvirzdytė plakate „SOS", Oksana Variljeva plakate „Nebūk marionete". Gabrielės Prišmontaitės plakatas „Ką renkatės jūs?" bei  Editos  Skripkaitytės plakatas „Išmok pasakyti ne!" pasižymi įdomiu iliustratyviu piešiniu bei siurrealistine nuotaika.

Konkursui pateiktų darbų temų įvairovė bei kūrinių profesionalumas liūdija paties konkurso reikalingumą ir šviečiamąją jo reikšmę. Tikiuosi, kad panašaus pobūdžio dailės konkursai bus sėkmingai organizuojami ir ateityje.

***

Svetlana Gusarovaitė

Plakato konkurse dalyvavusių autorių darbai pasižymi kūrybingumu, minčių originalumu, atlikimo technikų įvairove. Daug darbų atitiko plakatui keliamus reikalavimus. Darbai pasižymi gera kompozicija, lakoniškumu, dekoratyvumu, apibendrintu piešiniu, simbolika, netikėtais sugretinimais, raiškiu šriftu, ryškiom, suderintom spalvom, informatyvumu, meninių priemonių įvairove.

Jaunųjų grupėje I vietą laimėjusio Rimvydo Felinskio darbui būdingas plakatiškumas, centrinė kompozicija, aiškūs spalviniai deriniai, įdomi faktūra.

II vietą laimėjusi Dovilė Zabieliūtė plakate ,,Kas ką valgo" pasirinko baltą foną, kurio centre išdėstytas pagrindinis vaizdinis elementas, apsuptas ryškiai išsiskiriančių jį aprėminančių raidžių. Darbas gerai sukomponuotas, spalvos suderintos tarpusavyje, šriftas pasirinktas tinkamai.

III vietą laimėjusios Medos Mačiuitytės kūrinys ,,Burna ne šiukšlinė" pasižymi vaikišku nuoširdumu, spalvingumu. Darbe aiškios, gerai suderintos spalvos, tinkamai pasirinkta technika ir užrašas.

Vyresniųjų grupėje I vietą užėmė Ingridos Kazėnaitės fotografiškai tikslus darbas. Temos dramatiškumas perteikiamas per kontrastingas spalvas ir daiktų aštrius kontūrus.

II vietą laimėjęs Gretės Milašiūtės darbas primena gerai sukomponuoto tradicinio plakato pavyzdį - viršuje vaizdas, tekstas apačioje. Vyrauja tamsus koloritas ir kontrastingas šviesus šriftas.

III vietą laimėjusios Inetos Daunytės darbui būdingas lakoniškumas, ryškios kontrastingos spalvos, apibendrintas piešinys. Dekoratyvumu plakatas atkreipia žiūrovo dėmesį.

Kiti geriausių plakatų 30-tuko autoriai:

Deivido Aukštakalnio plakatas sukurtas kompiuteriu. Įdomi šiek tiek perkrauta, bet įdomi kompozicija, spalvingas, intriguojantis savo siužetu darbas.

Sabinos Aukštulevičiūtės darbo kompozicija - paprasta, aiški, derinami ryškūs spalviniai kontrastai, tinkamai parinktas šriftas.

Eližbietos Avlas plakatas išsiskiria iš kitų darbų juodai pilku koloritu. Įdomi mintis pavaizduoti žmogaus vidaus organus, kaip simbolinius augalus.

Gerdos Falk darbas ,,Likimo ironija" stebina masyvia, lape dominuojančia spalvinga storulio figūra, kuri ryškiai išsiskiria juodame fone ir kairėje pusėje yra aprėminta užrašu.

Gintarės Grigalauskytės darbas pasižymi plakatiškumu, lakoniškumu, apibendrintu piešiniu, gera kompozicija, tinkamai parinktu šriftu.

Viktorijos Jazdauskaitės kūrinys - tarpinis tarp plakato ir tapybinio darbo. Sodrios spalvos, įdomi kompozicija, gana smulkmeniškas, iliustratyvus piešinys.

Kristinos Mačiuitytės „Valgyk lietuvišką" plakato centre įkomponuotas pagrindinis vaizdas - Lietuvos žemėlapio kontūras. Spalvos būdingos mūsų kraštui. Šiek tiek „vaikiškas" piešinys, bet idėja gera.

Vitalijos Meščeriakovos darbe paprasta, aiški kompozicija, gerai parinktos spalvos, aiški mintis.

Miglės Miliūtės plakatas gerai sukomponuotas, tinkamai pasirinktas šriftas, spalvos.

Justinos Mulokaitės plakatas susidedantis iš trijų dalių - trijų nuotraukų per vidurį sujungtų užrašu. Tema perteikiama per iliustratyvų vaizdą ir spalvas.

Julitos Patruninaitės darbas plakatiškas, lakoniškas, dekoratyvus, Idėja išreikšta prislopintomis, spalvomis, aiškia kompoziciją.

Agnės Pipiraitės „Nenaikinkite savęs, valgydami „greitą" maistą" darbas pasižymi spalvingumu, nuotaikingumu, optimizmu, gerai sukomponuotais elementais, tapybiškumu.

Gabrielė Prišmontaitė savo plakatą „Ką renkatės jūs?" kuria smulkmenišku, iliustratyviu piešiniu.

Dovilės Šileikaitės fotografiniu būdu kurtas plakatas išsiskiria savita dviejų dalių kompozicija.

Editos Skripkaitytės darbo ,,Išmok pasakyti ne!" įdomios tapybinės išraiškos priemonės - ryškios, dramatiškos, sodrios spalvos, dinamiška kompozicija.

Aurimo Tiriūnos plakatas „Rinkimės ekologiškus produktus" pasižymi įdomia kompozicija, savitu žalsvai rusvu koloritu, idėjos originalumu.

Ievos Turulytės plakatas „Nenoriu sintetikos" gerai sukomponuotas, informatyvus, tik viską gadina šriftas. Plakato „Iš močiutės daržo" įdomi, originali kompozicija.

Oksanos Variljevos plakato „Nebūk Marionete" savita idėja, juodų, baltų linijų ir spalvų kontrastas suteikia darbui dinamiškumo.

Viktorijos Vasiljevos darbas vienas iš nedaugelio nespalvotų plakatų. Įdomi kompozicija - tekstas užpildo visą foną, kuriame ryškiai matomas pagrindinis akcentas - merginos figūra.

Vykinto Venckaus „Kas geriau" plakatas pasižymi vaikiška atlikimo technika, betarpiškumu, šviežumu. Jis gerai sukomponuotas, spalviniai suderintas. Tinkamai parinktas šriftas.

Simonos Visockytės darbas ,,Obuolių piliulės" vienas iš nedaugelio atliktas grafikos technika. Įdomus, tamsus, santūrus koloritas, perteikiantis temos rimtumą. Plakatas lakoniškas ir kartu išraiškingas.

Jutos Zinkevičiūtės plakatui nestinga dinamiškumo. Toks efektas pasiekiamas derinant ryškias, kontrastingas spalvas bei skirtingų dydžių įvairiai komponuojamą šriftą.

Indrės Žvirzdytės „SOS!" plakato dinamiška kompozicija įsuka į savo erdvę ir pritraukia žiūrovo dėmesį, nors spalvos neryškios. Darbas nestokoja vidinės energijos. Tam padeda tinkamai pasirinktas šriftas.

Plakato konkursas parodė kiek daug gabaus jaunimo yra mūsų krašte ir kiek daug pasišventusių savo mokiniams mokytojų dirba visoje Lietuvoje. Norisi tikėti, kad šis konkursas paskatins jaunuosius dailininkus toliau gilinti savo žinias plakato srityje, skatins tausoti mūsų aplinką, ugdys socialinį aktyvumą.

***

Šarūnas Jakštas

Plakatų konkursas „(NE)tausojantis maisto vartojimas" - išties šauni proga jauniems autoriams išbandyti savo jėgas, parodyti ką mokama ir tuo pačiu pasižiūrėti kitų autorių darbų, palyginti, pasisemti patirties ir praktikos. Suprantama, kad ne visi konkursui pateikti darbai yra vienodo lygio. Šalia pakankamai aukšto meninio lygio darbų (o tai kaip taisyklė jau arba vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleiviai, arba jau studentai), už kurių pečių galima įžiūrėti šiokį tokį jų supratimą ir susirūpinimą apie juos supantį pasaulį, todėl ir temą jiems sekėsi gliaudyti kiek lengviau.

Sakoma, kad absoliučiai didžioji visuomenės dalis apie tai, kas yra sveikas maistas ir GMO žino tik vieną - kad reikia maitintis sveikai, o GMO yra blogai. O kas tai yra, kaip tai daroma, iš kur tai atsirado, kaip atskirti kas GMO, kas ne GMO, apskritai ar tai iš tikrųjų egzistuoja - nežinome beveik niekas. Tik viena aišku - GMO, tai blogai, ir GMO reikia vengti.

Mažai kas žino, tačiau nesveikas maistas, o ypač genetiškai modifikuoti produktai, jau seniai karaliauja ant mūsų stalo. Ir jei kas nežino, taip jau yra virš 20 metų (!), kaip maitinamės. Ir tie kas prastūminėja GMO produktus aiškina: Ir ką? Kam nors užaugo papildoma ranka ant pilvo? Ar žuvies pelekai ant nugaros? O gal išdygo ragai ir kanopos? Nieko panašaus dar negirdėjome. Ir visą jų tiradą galima būtų užbaigti vainikuojančiu sakiniu - Negąsdinkite GMO baubu visuomenės!

Taip, negąsdinkime, leiskime godulio, savanaudiškų paskaktų, jų piniginių gausėjimo sąskaita sėdėti tyliai ir džiaugtis nesveiko maisto gausėjimo ant mūsų stalų geometrine progresija ir GMO beprotybe. Kai išaugs jiems didelis GMO vietoj smegenų, tada bus jau per vėlu.

Tad konkursas labai reikalingas ir šaunu, kad neatsirado (bent jau šiame plakatų konkurse) autorių, kurių darbai atvirai gintų savanaudžių biznierių interesus, kurie savo sąžinę ir padorumą pardavė dideliam kapšui pinigų, gintų godulingus verslininkus, kurių vienintelis tikslas - pralobti bet kokiu būdu ir nesvarbu kieno sąskaita.

Maisto kokybė tarsi mūsų dvasinės būklės diagnostika, o ji visuomenei kelia daug klausimų. Objektyvus (?) žvilgnis į problemos esmę gulė ant popieriaus ir tapo konkurso darbais. Vakariečių maitinimosi kokybė, kritus šaltojo karo sienoms, įsiveržė kaip viesulas savo spalvingomis ir beskonėmis, įvyniotos ir supakuotos į blizgučius, tarsi aborigenams siūlomi stiklo karoliukai. Materializmas prasiskverbiantis net į maisto vartojimą, atmetantis bet kokią sveiko maisto vartojimo kultūrą, teršiantis kūną ir dvasią. Prikimšti kuo grečiau, pigiau ir skaniau. Tuo ir naudojamasi. Dabartinei Rytų ir Vakarų maitinimosi kultūrai būdinga bendra yda - silpnumas ir ribotumas, nepripažįstantis žmogiškosios būtybės sudėtingumo. Čia jai (tai žmogiškajai būtybei) paliekama ir iškeliama tik ekonominė funkcija, tuo tarpu dvasinė nešamoji, ji suprantama tik kaip iliuzija, kultūros surogatas, metafiziniai sapnai ar močiučių pasakos.

Per maisto gamybos konvejerio prizmę mes jau matome kitą pasaulį, kitą žmogų su pasikeitusiomis nuostatomis, tautinio ir žmogiškojo orumo nutautėjimo ir silpstačio bei prarandančio sąvąjį identitetą. Tad natūraliai kyla klausimas, Lietuva po išsivadavimo žengė žingsnį tautinio spartesnio klestėjimo keliu, ar už pavadžio vedama rinkos ekonomikos potenciali auka?

Pakilus uždangai sužinome, kad šiuolaikinis pasaulis, švelniai tariant, nebeegzistuoja mūsų buvusiu, įsivaizduojamu pavidalu. Demokratinio judėjimo kalviai merdėja. Spekuliacijos, begalinio melo kemsynai visuomenę taip įklampino, kad vargu ar ji pati bepajėgs save ištraukti iš to liūno. Kur tas taip trokštas ir svajotas laisvės šauklių šventinis paradas, kurio blizgučiais ir garsais buvo liūliuojamos ir melžiamos mūsų sielos? Kur ta aplinka, kurioje nepūva gyvi žmonės, kur ta tvarka, kurioje už blogo, nekokybiško, žalingo ir kenksmingo maisto tiekėjų stovėtų budeliai su paruoštai kirviais ir ešafotais?

Individualias žmogaus idėjas ir mintis pakeitė masiškai tiražuojama, brutualiai brukama pilietinės idėjos tema. Individulias idėjas keičia pilietinės visuomeninės būtinosios idėjos "nuleistos" iš viršaus. Per jas nusikalstamai lengvai reklamuojami ir kišami "sveiko maisto" standartai, su savo spalvingais gėrimais, spalvingu maisu, skonio stiprintuvais, konservantais, ir viskas tai jums, tai yra mums - tau ir man, kad tik skaniau, greičiau, sočiau. Tik visoje šioje besisukančioje karuselėje aišku viena - šiame margaspalviame maisto šabakštyne jau neįmanoma natūralaus maisto surasti. Liūdna tai konstatuoti, bet biznio rykliai vieniems, dar bandančiai šaukti ir mušti SOS varpais, užkišo burną pinigais, kitiems - dovanomis, o kai ką gal net ir Anapilin nusiuntė. Negalima šimtu procentų taip teigti, tačiau iš reportažų apie maisto gaminimą, vartojimą ir pateikimą vartotojui, visiškai aišku, kad „sveiko maisto idėjos", netruks nusiųsti neatsparią kenkėjams visuomenę į ten iš kur negrįžtama.

Silpno, nusilpusio individo sąmonėje nebegali gimti jokia rimta idėja, jis tampa nepajėgus kovoti ir vystytis.
Progresas, reformos, vystymąsis nustumiamas į antrą planą. Reforma ir naujovė - tampa neigiamomis sąvokomis šalyje, kurioje penkis dešimtmečius švietė kita saulė. Prisidengdami stabilumo ir gėrio kiekvienam, begėdiškai brukamo melo, prievartos ir absurdo sumuštiniai tapo mūsų kasdienio stalo valgis tiek kūnui, tiek sielai.
Šiuolaikinio pasaulio globalizatoriams reikalingos paklusnios avelės, kurios rupšnotų žolę, augintų kailį ir mėsą.

XXI a. pradžioje labiau tiktų kalbėti apie sočią, švarią ir kvepiančią minią, linkusią griebti, kimšti į skrandį, kaip tuos smauglius, kurie pavalgę tampa neveiksnūs ir negalintys savęs apginti, šiuo atveju, tai suprantame, kaip prikimštą ir sočią bandą, kurią galima valdyti, manipuliuoti jos protu ir orumu.
Platesne prasme, šie konkursui pateikti darbai tarsi stojimas kovon už mūsų visų sielų maitinimosi kokybę, jos išlikimą, sveikatą ir būtį ateityje.

***

Lijana Natalevičienė 

Renkant konkursinių plakatų trisdešimtuką, daugiausia dėmesio kreipta į plakato visumos raiškumą ir skelbiamos idėjos veiksmingumą, kurį lėmė originalus ir lakoniškas vaizdas, aiškiai ir suprantamai formuluojama mintis, vaizdo ir šrifto ryšys. Stengiausi išskirti originaliai mintį perteikusius autorius, kurie laikėsi plakato specifikos - vaizdžiai ir informatyviai reikšti idėją. Dėl šios priežasties į trisdešimtuką nepateko nemažai gerų darbų, kurie greičiau išmoningai iliustravo temą, bet nesilaikė plakato žanro kriterijų - sukaupta forma paskleisti informaciją, kritikuoti neigiamus vartojimo aspektus, reklamuoti ekologines idėjas. Ne vienam plakatui pakenkė literatūrinės detalės, kompozicijos margumas, monochrominis koloritas, tapybiškas vaizdas ar tiesiog neaiškiai formuluojama mintis, pavyzdžiui, įspūdingi fotografiniai plakatai neretai priminė prekių ar modelių agentūros reklamą, bet ne ydingus įpročius kritikuojantį kūrinį.

Prizininkų plakatai traukė lakoniška ir apgalvota kompozicija, originaliomis metaforomis ir asociacijomis, netikėtais sugretinimais, minties posūkiais - ypatybėmis, kurios padeda pastebėti plakatą informacijos priemonių gausoje. Jaunesniųjų (12-15 m.) grupėje Rimvydo Felinskio (I vieta; Kuršėnų meno mokykla) plakatas išsiskyrė lakoniškumu ir santūrumu, tinkamai parinktų tekstūrų įvairove, Dovilės Zabieliūtės (II vieta; Plungės M. Oginskio meno mokykla) darbas „Kas ką valgo?" - vaizdo įtaigumu, Medos Mačiuitytės (III vieta; Plungės M. Oginskio meno mokykla) plakatas „Burna ne šiukšlinė" - originalia kompozicija, aiškia idėja, šilta vaikiška nuotaika.

Vyresniųjų grupėje I vietos laimėtojos Ingridos Kazėnaitės (Vilniaus dailės akademija) plakatas įdomus dėl meistriškai sukurtos grėsmingos nuotaikos ir taiklios metaforos. Analogiškomis ypatybėmis pasižymi ir Gretės Milašiūtės (II vieta, Kuršėnų meno mokykla) plakatas „Sveikiau atrodo suvalgyti pakuotę". Tuo tarpu Inetos Daunytės (III vieta, Kuršėnų meno mokykla) darbas traukė akį minimaliomis priemonėmis įkūnytos idėjos aiškumu.

Likusieji trisdešimtuko plakatai pasižymėjo meninių priemonių įvairove. Gana išradingai buvo pasitelkiama šiuolaikiniam plakatui būdinga fotografija (Deividas Aukštakalnis, Sabina Aukštulevičiūtė, Vitalija Meščeriakova, Miglė Miliūtė, Justina Mulokaitė, Dovilė Šileikaitė, Ieva Turulytė, Viktorija Vasiljeva). Buvo akivaizdu, kad autoriai stengėsi sukurti lakoniškus ir įtaigius vaizdus, darančius plakatą pastebimą (Gintarė Grigalauskytė, Kristina Mačiuitytė, Julija Patruninaitė, Vykintas Venckus). Siekdami įsimenamumo kai kurie jaunieji dailininkai šmaikščiai (Gerda Falk) ir ekspresyviai (Juta Zinkevičiūtė) formulavo idėją, kūrė paradoksalius palyginimus (Viktorija Jazdauskaitė, Simona Visockytė, Agnė Pipiraitė), asociacijas (Aurimas Tiriūna, Indrė Žvirzdytė, Oksana Variljeva), kartais naudojo motyvus stiprinančias siurrealizmo priemones (Gabrielė Prišmontaitė, Edita Skripkaitytė). Galima konstatuoti, kad moksleiviai ir meninių polinkių turintis jaunimas nestokoja kūrybiškumo ir socialinio aktyvumo, o jiems vadovaujantys mokytojai geba sudominti savo auklėtinius ekologijos idėjomis ir diegti profesinius dailės pradmenis.

***

Žydrė Ridulytė

Plakatų konkurso „(NE)tausojantis maisto vartojimas" jaunieji dalyviai meno kalba išreiškia savo nuomonę apie aplinkai palankų gyvenimo būdą per tausojantį maisto vartojimą. Kūrybinių impulsų autoriams suteikė konkurso organizatorių nurodyta ekologinė tema ir įvairios potemės: genetiškai modifikuoti organizmai; ekologiškų maisto produktų ir lietuviškos kilmės produktų vartojimas; maisto pakuotės bei maisto išmetimas. Iš įvairių Lietuvos dailės ir meno mokyklų, aukštųjų meno mokyklų atiųsti darbai kūrybingi, jų išraiška labai individuali. Komisija vertindama darbus vadovavosi šiais kriterijais: plakatų tematika turėjo sietis su konkurso nurodyta tema - tausojantis maisto vartojimas; kūrybiškumas bei originalumas; gebėjimas kritiškai vertinti.

Kaip rašoma dailės žodynuose, plakate svarbiausia tekstas ir vaizdas, kadangi plakatas kuriamas agitaciniais, reklaminiais, informaciniais arba mokymo tikslais kaip taikomosios grafikos kūrinys turi atitikti šiuos reikalavimus: būti matomas iš didelio atstumo, būti lengvai suprantamas žiūrovui. Pagrindiniai reikalavimai plakato kompozicijai yra: vaizdiniai elementai ir trumpas tekstas. Ypač svarbu, kaip išdėstyti atskiri plakato objektai, t.y. kaip jie sukomponuoti tarpusavyje.

Konkurso dalyvių darbai sukėlė nemažai diskusijų renkant geriausių plakatų trisdešimtuką. Čia susikryžiavo daug skirtingų nuomonių - nuo pritariančių iki kritiškų balsų. Manau, kad prizininkų plakatai išsiskyrė būtent kompozicijos išmanymu. Kompozicija apibūdina kūrybinį procesą nuo sumanymo pradžios iki jo įgyvendinimo. Prizininkų trisdešimtuko plakatai - tai įvairaus amžiaus ir skirtingos patirties dalyvių darbai, kuriuose vyrauja idėjų, stilistikos, raiškos įvairovė. Jų plakatams būdingas vaizdo lakoniškumas, dekoratyvas, simbolika, ryškios spalvos, šrifto panaudojimas. Vertinimo komisija nešališkai ir objektyviai iš atrinktų trisdešimties geriausių plakatų skyrė pagal amžiaus grupes (12-15 m. ir 16-20 m.) pirmąją, antrąją ir trečiąją vietas.

Vertinant jaunesniųjų (12-15 m.) grupės darbus komisijos narių nuomonės sutapo. Rimvydas Felinskis iš Kuršėnų meno mokyklos pelnė pirmąją vietą, sukurdamas labai lakonišką, dekoratyvų, disimetrišką plakatą be jokio teksto, bet labai iškalbingą savo kompozicija bei tekstilinių tekstūrų derinimu. Antrosios vietos laimėtoja tapo Dovilė Zabieliūtė iš Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos ir jos darbas „Kas ką valgo?", nustebinęs savo idėjos originalumu bei emociniu vaizdo poveikiu. Trečiąją vietą laimėjo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos auklėtinė Meda Mačiuitytė, įvertinta už dinamiškos kompozicijos, turtingo kolorito, žaismingą plakatą „Burna ne šiukšlinė".

Vyresniųjų konkurso dalyvių darbai išsiskyrė raiškos priemonių įvairove, stebino grafinės informacijos paruošimo programinės įrangos įvaldymu. Komisijos nariams buvo sudėtinga derinti savo nuomones apie geriausius. Vyresniųjų grupėje pirmąją vietą laimėjo Vilniaus dailės akademijos studentė Ingrida Kazėnaitė. Jos metaforiškas plakatas įdomus savo kuriama grėsminga nuotaika bei profesionaliu kompiuterinio maketavimo galimybių įvaldymu. Gretė Milašiūtė iš Kuršėnų meno mokyklos laimėjo antrąją vietą savo plakate „Sveikiau atrodo suvalgyti pakuotę" sukurdama dramatišką nuotaiką ir įspėdama apie gręsiančias pasekmes. Trečiosios vietos laimėtojos Inetos Daunytės iš Kuršėnų meno mokyklos darbas apie genetiškai modifikuotų organizmų žalingą poveikį savo lakoniška kompozicija ir spalvų simbolika įtaigiai išreiškė idėją.

Plakatų konkursas rodo, kiek daug profesionalių mokytojų dirba Lietuvos dailės ir meno mokyklose. Ypač sėkmingai pasirodė Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos auklėtiniai vadovaujami I.Zebčiukienės. Daugiausiai prizinių vietų laimėjo Kuršėnų meno mokyklos mokiniai kartu su darbo vadovais Ž.Meištininkiene bei D.Jokubauskiene.

Pasibaigus šiam, aktualiam tausojančio maisto vartojimo tema, plakatų konkursui norisi padėkoti Lietuvos vartotojų instituto darbuotojams už svarbios ekologinės idėjos realizavimą, o jauniesiems dailininkams bei jų mokytojams už aktyvų dalyvavimą. Tikiuosi, kad ateityje konkursų tradicija tęsis toliau, o Lietuvos mokyklose bus sėkmingai puoselėjama dailė.