LVI naujienos

2012 09 19

Menkės produktų poveikis aplinkai

Renata  Dagiliūtė, 2012 m. rugsėjis

Žuvis yra svarbus baltymų šaltinis. Kasmet yra sugaunami dideli žuvies kiekiai, todėl dauguma žuvų populiacijų yra pereikvotos. Nors dabar žuvų sugavimai yra reguliuojami kvotų sistema ir didėja žuvų fermose užaugtinos produkcijos pasiūla ir vartojimas, labai svarbu užtikrinti efektyvų natūralių žuvies populiacijų naudojimą ir sumažinti žvejybos sąlygojamus poveikius aplinkai. Šiam tikslui pasiekti yra svarbu ne tik pats žuvies sugavimo procesas, bet ir kiti  aspektai, kaip apdorojimas, laikymas, gabenimas, vartojimas.

Svanes ir kiti bendraautoriai (2011) vertino menkės, sugaunamos norvegų Šiaurės rytiniame Atlante, ir jos produktų poveikį aplinkai klimato kaitos, aplinkos rūgštėjimo, eutrofikacijos, energijos sunaudojimo ir kitais atžvilgiais. Analizuoti 4 menkių produktų poveikis aplinkai: 1 kg šviežios žuvies, keliaujančios į Švediją, 1 kg žuvies kotletų, keliaujančių į Švediją, 1 kg apdorotos menkės filė, transportuojamos į Jungtinę Karalystę ir 1 kg menkės atliekų gyvulių šėrimui Norvegijoje.

Tyrimai parodė, kad automatiniu linijiniu būdu pagauta menkė ir jos produktai lemia 1,7 - 4,4 kg CO2 ekv. klimato kaitos dujų emisiją 1 kg produkto, o aplinkos rūgštėjimas svyravo 0,012 - 0,025 kg SO2 ekv./1 kg. (1 pav.).

     
1 pav. Menkės produktų poveikis klimato kaitai ir aplinkos rūgštėjimui.
Pagal Svanes ir kt. (2011)

Poveikis eutrofikacijai buvo 3,1 - 8,5 g PO4 ekv./1 kg., tuo tarpu 1 kg menkės produktų tenkančios energijos sąnaudos siekė 24 - 68 MJ/1 kg žuvies produkto (2 pav.). Kaip matyti, didžiausią įtaką aplinkai daugeliu iš analizuotų poveikių atveju turėjo menkės filė ir šviežia žuvis. Tai lėmė gan skirtingas šių produktų būvio ciklas ir transportavimas. Jeigu pašaras gyvuliams neturėjo nei perdirbimo, nei perpakavimo bei laikymo stadijos, tai menkės filė, prieš nukeliaudama į galutinį paskirties tašką, buvo papildomai apdorojama, perpakuojama. Ir jeigu visi kiti produktai buvo gabenami šaldyti, tai filė tik atvėsinta. O žuvies kotletai išsiskyrė įvairių priedų gausa, kai kiti produktai buvo 100 % iš žuvies.


2 pav. Menkės produktų poveikis eutrofikacijai ir energijos sąnaudos.
Pagal Svanes ir kt. (2011)

Vertinant bendrai, didžiausią įtaką klimato kaitai turėjo pati žvejyba (sunaudojamas kuras žvejybai) ir šaldymo medžiagų naudojimas. Būtent žuvies sugavimas visų analizuotų produktų būvio cikle lėmė didžiausias klimato kaitos emisijas (89 %), masalas sąlygojo 5,3 % įtakos klimato kaitai. Energijos sąnaudas taip pat daugiausiai lėmė sunaudojamas žvejybai (laivybai) kuras. Panašios tendencijos užfiksuotos ir kitų poveikių aplinkai atveju. Tik žuvies kotleto atveju eutrofikacijai didžiausią įtaką darė įvairių priedų žuvies produkte naudojimas, kaip aliejus ir pan.

Kaip rodo tyrimas (Svanes ir kt., 2011) ne su žuvies populiacijos dinamika susijusius poveikius galima būtų sumažinti padidinus kuro naudojimo žvejybiniuose laivuose efektyvumą ir sumažinus nuostolius šaldymo sistemoje. Taip pat nemažiau svarbu efektyviau panaudoti/suvartoti sugautą žuvį, taip pat sumažinti energijos sąnaudas žuvies apdorojimo, laikymo metu.

Parengta pagal:
Svanes E., Vold M., Hanssen O. H. 2011. Environmental assessment of cod (Gadus morhua) from autoline fisheries. International Journal Life Cycle Assessment 16, 611-624

**

Straipsnis yra   Lietuvos vartotojų instituto vykdomo projekto „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas per tausojantį maisto vartojimą" informacinių straipsnių ciklo dalis. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas bei Lietuvos vartotojų institutas. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti svetainėje www.tausojantismaistas.lt  

 

Atgal 0

Rašyti komentarą

Įkelkite etiketę

Projektai

  

  

     

 

             ESAME NARIAI 

Apklausos

Kokiomis pardavimo skatinimo priemonėms dažniausiai naudojatės?

Balsuoti Archyvas

Nuorodos