Radijo laidos

radio
2013 04 29

Kokia tikroji mėsos kaina (2013-04-29)

Kokie buvo  mėsos vartojimo pokyčiai Lietuvoje per pastarąjį laikotarpį? Kokie veiksliai turi įtakos mėsos vartojimui? Koks gyvulinkystės daromas poveikis aplinkai?

2012 11 28

Ekologiški maisto produktai (2012-11-28)

Naujos maisto technologijos, cheminių medžiagų, genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimas maisto gamyboje, o taip pat ir užteršta aplinka daugeliui vartotojų kelia nepasitikėjimą ir susirūpinimą, kurį sustiprina ir tai, kad sparčiai didėja sveikatos sutrikimų, kuriuos sąlygoja mityba ir aplinka, skaičius.  Tad vartotojų žvilgsnis vis dažniau krypsta į ekologiškus maisto produktus.

2012 11 21

Maisto atliekos (2012-11-21)

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis išvaistome ir išmetame apie trečdalį viso maisto, o tai pasauliniu mastu sudaro apie 1.3 milijardų tonų maisto per metus. Išmetamas maistas (atliekos) reiškia ne tik tai, kad tas maistas galėtų būti panaudotas pamaitinti daugiau žmonių, sutaupyti pinigų, bet ir tai, kad galima sumažinti su maisto apdorojimu, laikymu ir gaminimu susijusius neigiamus poveikius aplinkai - CO2, vandens, oro tarša, energijos ir vandens išteklių naudojimas ir pan.

2012 11 14

Kokia tikroji mėsos kaina (aplinkos požiūriu) (2012-11-14)

Dėl augančio gyvulinės kilmės maisto vartojimo didėja tiek gyvulių, tiek paukščių fermos. Jiems užauginti reikia papildomų išteklių: pašarų, vandens, elektros energijos. Ypač reikšmingas aplinkai gyvulininkystės ūkių poveikis aplinkai.

2012 10 31

Dieta ir jos poveikis aplinkai (2012-10-31)

Maisto vartojimas lemia iki 30 % viso namų ūkio vartojimo poveikio aplinkai. Didžiausią dalį su maisto vartojimu susijusio poveikio aplinkai lemia mėsos ir pieno vartojimas. Skaičiuojama, kad maisto vartojimas pasaulyje ateityje tik augs, tiek dėl gyventojų skaičiaus didėjimo, tiek dėl suvartojamo maisto vienam gyventojui augimo. Todėl svarstomos įvairios galimos maisto vartojimo alternatyvos, galinčios sumažinti maisto vartojimo poveikį aplinkai. Viena iš tokių alternatyvų yra dietos pokyčiai.

2012 10 24

Nepatogi tiesa apie žuvį (2012-10-24)

Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 proc. - pereikvoti arba gerokai sumažėję. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais.

2012 10 17

Pusfabrikačių vartojimo poveikis (2012-10-17)

Kintant gyvenimo būdui,  žmonėms vis dažniau neturint laiko maisto ruošimui, yra prognozuojama, kad pusfabrikačių vartojimas Lietuvoje turėtų augti.

2012 10 03

Kokia tikroji arbatos, kavos puodelio kaina? (2012-10-03)

Lietuvos gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai apie 5,5 kg kavos ir apie 0,4 kg arbatos - atitinkamai su tuo yra susijęs ir  poveikis aplinkai. Vartotojo pasirinkimas ir elgesys yra labai svarbūs.

2012 09 26

Aplinkai palankūs maisto produktai: išskirtinės kokybės produktai (2012-09-26)

Išskirtinės kokybės maisto produktai - tai vietinės kilmės produktai, kuriems keliami didesni reikalavimai negu įprastiniams. Minėtų produktų gamybos iniciatyva pradėta plėtoti 2007 m., kai LR žemės ūkio ministerija patvirtino specialius reikalavimus. 

2012 09 19

Transportuojamo maisto poveikis aplinkai (2012-09-19)

Maisto ir gėrimų transportavimas yra viena iš produkto būvio ciklo stadijų, daranti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Būtent dėl transportavimo net ekologiškas produktas, užaugintas už tūkstančių kilometrų, gali daryti aplinkai didesnį poveikį nei tradiciniu būdu užaugintas vietinis produktas. Importuoti maisto produktai keliauja vidutiniškai 27 kartus toliau nei vietiniai. Vietiniai švieži maisto produktai išbūna šviežesni 3-10 dienų ilgiau nei iš toli atgabenti produktai, o pagaminti / apdoroti produktai vidutiniškai sandėliuojami 52 dienas, didmeninėje prekyboje - dar vidutiniškai 30 dienų.

2012 09 12

Tausojantis maisto vartojimas (2012-09-12)

Maistas ir gėrimai yra ne tik viena pagrindinių vartojimo sričių, bet ir lemia apie trečdalį viso namų ūkio poveikio aplinkai. Maisto gamyba ir apdirbimas, transportavimas, ruošimas lemia teršalų emisijas į orą, vandenį ir dirvožemį, išteklių (pvz. žuvies) pereikvojimą, siejasi su atliekų susidarymu. Skaičiuojama, kad iš viso iki trečdalio visų klimato kaitos dujų yra siejama būtent su maisto sektoriumi (pasėlių, galvijų auginimu, maisto produktų apdorojimu ir gamyba). Skirtingi maisto produktai sąlygoja nevienodą poveikį aplinkai, todėl vartotojų pasirinkimas labai svarbus. Vis daugiau skiriama dėmesio darniam/tausojančiam vartojimui.