Straipsniai

Mozzarella sūrio mylios Lietuvos link (Dominykas Aryševas)

Mozzarella sūrio mylios Lietuvos link. >>>

Prieskoninių augalų įtaka majonezo kokybei (Ąžuolas Aukštuolis)

Daugelis maisto produktų, tame tarpe ir majonezas yra tinkama terpė mikroorganizmams - mielėms, pelėsių grybeliams, bakterijoms vystytis. Pelėjimas - tai procesas, kai ant produktų vystosi įvairūs mikroskopiniai grybeliai ir sudaro pūkų pavidalo ar aksomiškas apnašas. >>>

Vietinės kilmės maisto produktų vartojimas (Aurėja Bačinskaitė)

Pastaruoju metu didėjant natūralių maisto priedų bei funkcinio maisto poreikiui, ieškomos ir vis plačiau vartojamos natūralios kilmės gamtinės bioaktyvios medžiagos. Natūralių konservantų kaip veikliųjų medžiagų kūrimas ir panaudojimas yra aktuali maisto pramonės problema tiek gamintojui, tiek ir vartotojui, kadangi sintetinių maisto priedų vartojimas ribojamas dėl jų toksiškumo, maistas su sintetiniais priedais tampa nepaklausiu ir tuo pačiu mažiau konkurencingu. >>>

Septyngalvis reklamos slibinas prieš mažąjį riterį (Simona Bakanauskaitė)

Įsijungus televizorių, didelė tikimybė, kad visų pirmą išvysi ne filmą ar laidą, kurios laukei, o susidursi su spalvinga, skambia ir greit į protą įsibraunančia reklama, kurią nesąmoningai įsiminsi ir nešiosiesi su su savimi ilgą laiką, nei pats to nesuvokdamas. Mūsų žydrieji televizorių ekranai mirgėte mirga nuo reklamos gausos, bet ar kada pagalvojome, kokią įtaką ši reklama daro mums, kai renkamės maisto produktus? >>>

Lietuvos ūkininkų turgeliuose – maisto produktai iš užsienio? (Ieva Banaitytė)

Lietuvos vartotojai abejoja atvežtinių maisto produktų kokybiškumu. Prisiklausę apie užsienietiškų prekių kenksmingumą, pradėjo labiau pasitikėti lietuviška produkcija. Bet kur jos nusipirkti? >>>

Interviu „Nelengvas studento gyvenimas“ (Ieva Banaitytė)

Niekam ne paslaptis, jog šiandieninėje visuomenėje nėra labai lengva sudurti galą su galu. Mokesčiai, maistas, transportas... O ką jau kalbėti apie asmenines išlaidas! >>>

1

Nori būti sveikas – rūpinkis savo maisto racionu (Rūta Bielskytė)

Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Iš maisto gaunama cheminė energija panaudojama trijų rūšių darbu. >>>

Sveika mityba – per mąstymą ir gyvenimo būdą (Rūta Bielskytė)

Atsakyti į klausimą koks yra kokybiškas maistas ir kaip jis palankiai veikia žmogaus organizmą bandė daugelis mokslininkų, sveikatos tyrimo specialistų. Tačiau dabar žmonės atsigręžia į jau seniai atrastas Rytų išminties filosofijos sveikos mitybos teorijas ir vadovaujasi jomis. >>>

1

Ekologiškam maistui degame žalią šviesą! (Laura Bilinskaitė)

XXI amžiuje dažnai susiduria visiškai skirtingi žmonių norai: gyventi sveikai ir gyventi „išmaniai“. Išaugusi naujųjų technologijų paklausa verčia mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių ir kitų kasdienio vartojimo daiktų gamintojus nuolat verstis per galvą ir kurti vis „protingesnius“ gaminius, kurie palengvintų ir taip nesunkią mūsų buitį. >>>

Ilgas produkto kelias negarantuoja saugumo (Justina Brazauskaitė)

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, panaikinus muitus iš ES valstybių įvežamoms prekėms, europietiška produkcija plūstelėjo į mūsų šalies rinką. Pirmaisiais metais Lietuvos vartotojai labai džiaugėsi importuojamomis prekėmis, nes atvežtiniai buvo pigesni už lietuviškus. >>>

Mūsų teisė rinktis – ar ekologiškus, ar įprastinius produktus (Karina Butkutė)

Kaip žinoma, maistas yra medžiagų ir energijos šaltinis, kurį vartojame kasdien be kurio joks gyvas organizmas neišgyventų. Maistas skirstomas į augalinės ir gyvulinės kilmės. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti ką valgyti. >>>

Maisto reklama – draugas ar priešas? (Monika Danieliūtė, Samanta Pilionytė)

Geriems santykiams reikia dešros (Krekenavos, kai norisi mėsos), iš Nemuno pievų ant Jūsų stalo, „Dobilas\" - sveikai mąstantiems... Tokia informacija neretai lemia produkto pasirinkimą, mat skambiai pateikti teiginiai iškart patraukia pirkėjų dėmesį. >>>

Vaikas – reklamos pinklėse (Brigita Dragūnaitė, Karolina Patapovaitė, Kristina Šateikaitė)

Surengtos apklausos „Reklamos poveikis maisto vartotojui\" duomenimis, 90 % respondentų teigė, jog perka reklamuojamus maisto produktus. Net 71 % apklausos dalyvių teigė, jog susidomėjo reklamuojamais produktais ir pirko juos tik todėl, jog buvo smalsu, 15 % - kad juos jau perka draugai. >>>

Maisto reklamos – pinigų švaistymas ar vartotojų hipnozė? (Ieva Drungilaitė)

„The Nielsen Company“ – pirmaujanti pasaulinės informacijos rinkimo įmonė, užsiimanti rinkos tyrimais bei analizėmis, 2012 metais paskelbė naujausius reklamos įtakos vartotojams duomenis. Paaiškėjo, kad didžioji dalis vartotojų anaiptol nevertina reklamos tiek, kiek buvo tikėtasi ir prioritetus, informacijos apie prekes sužinojimui, skiria pažįstamų žmonių rekomendacijoms (90% apklaustųjų) bei internete rastoms nuomonėms (75%). >>>

Vaikai – reklamos įkaitai (Ieva Drungilaitė)

TNS tarnybos duomenimis, 2012 metais reklama, skirta vaikams, sudarė 2,4% visos rinkos. Vadinasi į reklamą vaikams buvo investuota daugiau nei 30mln litų. Didžiąją dalį užėmė maisto produktų, ypač šokoladinių batonėlių (net 43%), reklamos. >>>

Popierinės maisto pakuotės (Ignotas Gabrielaitis, Giedrius Jankauskas, Andrius Lisikas, Robertas Viržintas)

Pasidairius po parduotuvių lentynas, kuriose išdėlioti maisto produktai, net akys raibsta nuo pakuočių spalvų ir formų įvairovės. Visos blizga ir traška ir ,deja, dažniausiai pagamintos iš plastiko ar turi jo priedų. Nejaugi neliko popierinių pakuočių? Gal tai mūsų dienomis jau atgyvenę? Ne, žinoma, ne. O kad tai įrodytume, surengėme žygį po parduotuves. >>>

Besaikis vartojimas veda prie susinaikinimo (Sandra Gaučytė)

Pasaulį apėmusi vartojimo pandemija nejučia verčia sunerimti. Ekspertai teigia, kad toks vartojimo reiškinys susijęs su gerėjančio gyvenimo kokybe. Jei anksčiau buvo manyta, kad didžiausi vartotojai yra amerikiečiai, tai dabar juos sparčiai vejasi Europos gyventojai. >>>

Kavos kaina atperka jos kainą (Sandra Gaučytė)

Kas gali būti geriau, kaip išgerti puodelį skanios ir aromatingos kavos? Mūsų laikais šis nuostabus gėrimas tapo labai populiarus ir tas populiarumas užtarnautas. >>>

Ar pasitikėti greitaisiais kreditais? (Evelina Gedminaitė)

Per televiziją, internete nuolat brukama mintis, kad pritrūkus pinigų, juos laisvai gali gauti, paėmęs greitąjį kreditą. Jo reklamos pilna spaudoje, lauko stenduose, ant autobusų ir troleibusų Kartais save pagauni galvojant, kad tik tu vienintelis nepasinaudojai siūloma paslauga >>>

1

Ar mes vartojame saikingai? (Ignas Ilinčius)

Ar dažnai pagalvojame, ką kasdien valgome? Ar dažnai susimąstome, kokią žalą padarome gamtai, kad gautume maisto? Paprastai žmonės elgiasi neapgalvotai ir savanaudiškai. >>>

Maisto produktų etiketės klaidina (Simona Jankauskaitė)

Mes - vartotojai. Nesvarbu, kokie skirtingi esame: aukšti ar žemi, ploni ar apkūnūs, grakštūs ar šiek tiek nerangūs, fiziškai sveiki ar turintys negalią, - visi, be menkiausių išimčių, privalome valgyti. Kyla klausimas, ar atkreipiame dėmesį į tai, ką valgome, ar tiesiog valgome tai, ką turime \"po ranka\"? >>>

Interviu „Maisto banko“ pagrindinė misija - kovoti su maisto švaistymu (Arūnė Jokubauskaitė)

Pastaruoju metu daug kalbama apie užterštą aplinką, kurioje gyvename. Susirūpinta ir dideliu kiekiu nesuvartoto maisto. Kur jis patenka? Kaip pristabdyti neatsakingą maisto vartojimą? >>>

Interviu „ Agnė Dragūnaitė: „kuo žaliau maitinies, tuo mažiau reikia suvalgyti...“ (Arūnė Jūrevičiūtė)

Jei visi susimąstytume apie savo indėlį į gamtos ir mus supančios aplinkos išsaugojimą ir apie atsakingą maisto vartojimą, tikriausiai daugelis mūsų taptų vegetarais ar net veganais. Ir tai ne tik dėl savo sveikatos, o iš humaniškų ir pilietiškų paskatų. Apie tai, kaip tampama veganais ir ar sunku jais būti kalbamės su sveiką gyvenimo būdą propaguojančia dailininke Agne Dragūnaite. >>>

Alkoholio reklamos tikslas – išnaudoti silpniausius (Indrė Kaminckaitė)

Ar dažnai susiduriate su reklama? Galbūt pasakysite, kad retkarčiais, gal ištarsite žodelį „dažnai\", tačiau teisingas atsakymas yra LABAI DAŽNAI. Tūrbūt net patys nejaučiate, tačiau reklama yra visur aplink jus. Pagalvoję su tuo sutiktumėte. Reikia pavyzdžių? >>>

Atsargiai!!! Plastikinės pakuotės (Austėja Kairevičiūtė)

Plastikiniai maišeliai labai plačiai įsigalėjo mūsų pramonėje, prekyboje ir kasdieniame gyvenime. Iš kiekvieno apsipirkimo parduotuvėje kaskart gauname bet kokią prekę, įpakuotą polietileniniame maišelyje. >>>

Ką savyje slepia „fairtrade"? (Laura Lincevičiūtė)

Ar žinote, kad daugiau nei milijardas žmonių žemėje gyvena už <0,75 EUR per dieną. Dėl pesticidų kasmet žūva pasaulyje 70 000 žmonių. >>>

Maisto išmetimui – ne (Laura Lincevičiūtė)

Visi žinome, kad maistas yra energijos šaltinis, reikalingas visiems, tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Šiais laikais aprūpinti organizmą maistu yra nesunku, nes jo, atrodo, tiek daug pagaminama. >>>

Skaityti etiketes reikia (Gabrielė Litvinskaitė)

Visi vartotojai turi teisę gauti informaciją maisto produktų etiketėse. Tik iškyla klausimas ar visi ją gauna? Žmonės dažnai būna apgaudinėjami dėl maisto sudėties: sumažinamas riebalų kiekis, žalingų medžiagų mūsų organizmui \"atseit\" visai nėra. >>>

Ekologiškų produktų nauda žmogui (Jurgita Markūnaitė)

Išgirdus žodį „ekologija\" ne vienam tai labiausiai asocijuojasi su sveika mityba, nekenksmingais produktais ar tiesiog sveiku gyvenimo būdu. Tokiu žodžiu apibūdinami maisto produktai, kosmetika, drabužiai, transporto priemonės ir kiti daiktai, kurie yra „draugiški\" ir nežalingi aplinkai bei pagaminti siekiant, kad gamta būtų kuo mažiau teršiama. Kuo tai naudinga žmogui? >>>

Ekologiškų produktų trūkumai vartotojiškai visuomenei (Jurgita Markūnaitė)

Ekologiški produktai naudingi, sveiki, nežalingi, tačiau visuomenė yra susiskaldžiusi į dvi puses - kažkodėl atsiranda ir tokių, kurie mano, kad tai yra nenaudingas ir žiniasklaidos išpūstas dalykas. Kas lemia tokią neigiamą žmonių nuomonę apie šiuos dar tik besibeldžiančius į mūsų prekybos centrus produktus? >>>

Ekologija prieš kasdienybę: ką rinktis ir kada neperžengti ribų? (Jurgita Markūnaitė)

Šiandieninėje visuomenėje vis labiau įsitvirtinantys ekologiški produktai skatina kiekvieną susimąstyti, ar verta leisti pinigus išties brangiems produktams? Ką pirkti verta, o kur yra tik pinigų švaistymas ir, galų gale, kada jau yra peržengiama riba? Tokie ir panašūs klausimai nuolat kamuoja tuos, kurie svarsto, ar verta išbandyti naujoves >>>

Ar įmanoma užsiauginti ekologiškų daržovių mieste? (Indrė Matulaitytė, Evelina Šiaučiūnaitė)

Ekologijos tema labai svarbi ir aktuali visiems, ypač mums, miestiečiams. Daugelis mūsų Kauno šv. Pranciškaus mokyklos mokinių, nors ir miestiečiai, gyvena nuosavuose namuose (tokia Aleksoto rajono specifika), tad šeimos turi galimybę šalia namo esančiame darže ar sode užsiauginti daržovių, vaisių, uogų. >>>

Į grožį– per skrandį (Rugilė Meškaitė)

Ar žinai, kad grožį galima valgyti? Ne, čia kalbėsime ne apie stebuklingas piliules ir gėrimus, o apie maisto medžiagas, galinčias labai pagražinti tavo odą ir plaukus. Tai vitaminai, mineralai, mikroelementai, aminorūgštys, baltymai ir tam tikri riebalai. Būti gražiam labai padeda daržovių ir vaisių valgymas. >>>

1

Vienas produktas, tik skirtingi gaminimo būdai (Rugilė Meškaitė)

Valgydami maisto produkto, kartais neįsivaizduojame, kad jų skonis ir kokybė dažnai priklauso nuo daug ko: pagaminimo būdo, priemonių, sudedamųjų dalių ir būvio ciklo. Daugeliui žinomas ir labai mėgstamas maisto produktas makaronai yra gaminamas panaudojant įvairias maisto gaminimo technologijas. >>>

Ar matai, kad atėjo laikas revoliucijai šaldytuve? (Gita Noreikaitė, Simona Šmigelskytė)

Pasaulyje milijonai žmonių miršta iš bado, kai tuo tarpu Europoje kasdien išmetama gausybė maisto atliekų. Norėdami paskatinti tarp bendraamžių atsakingesnį maisto vartojimą, mes, jaunieji Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos žurnalistai, nutarėme atlikti žurnalistinį tyrimą ir įrodyti, kad galima gyventi kitaip. >>>

Aš už lietuvišką, sveiką maistą. O tu? (Džineta Ovčinikovaitė)

Vis dažniau maisto produktų pakuotės tampa patrauklesnės, gražesnės. O ar dažnas susimąstome, kas slypi po įspūdinga pakuotės išvaizda? Ar visada sugebame perskaityti ir suprasti, kas parašyta ant pakuotės? >>>

Penkiolikmeti, kas geriau - bulvių traškučiai, vištiena ar vaisiai? (Džineta Ovčinikovaitė)

Turbūt kiekvienas iš mūsų esame bent kartą susimąstę apie savo mitybą, tam tikrų produktų įtaką mūsų organizmui, siekį labiau rūpintis savimi ir savo organizmu. Giliau tuo pasidomėję sužinotumėte, jog net 65% žalingo poveikio, veikiančio mūsų organizmą, yra susiję būtent su maistu, 20% su vandeniu ir tik likę 15% susiję su aplinka, kuri mus supa. >>>

Reklamos vieta lėkštėje (Magdalena Protaitė)

Reklama - nuolatinė mūsų kasdienybės palydovė. Ji supa mus kiekvienoje srityje; su ja susiduriame nė neiškėlę kojos iš namų. Plakatai, stendai, iškabos, vaizdo klipai televizijoje ir internete... Tokioje reklamos įvairovėje nėra dalykų, kuriuos būtų sunku išpopuliarinti. >>>

Vietinės kilmės maisto produktų vartojimas (Ala Rakeckaja)

Lietuvoje yra daugybė įmonių, kurios gamina ir perdirba produktus. Kai kurie dirba dorai, kai kurie, deja, nelabai. Mes perkame produktus ir nežinome ar juos galima vartoti. >>>

Interviu: Vincentas Sakas : „Ar reikia stebėtis, kad Lietuvoje kiekvienas naujai gimęs vaikas serga alergija?“ (Saulė Ratkutė)

Statistika teigia, kad Lietuvoje yra tik 12% sveikų vaikų. Maisto ekspertas Vincentas Sakas, skaitantis paskaitas visoje Lietuvoje teigia, kad tokiais juos padaro tėvai. >>>

Maisto eksperto Vincento Sako ledų pagardų receptai (Saulė Ratkutė)

Jei norite savo namiškius ar svečius palepinti tikrais naminiais ledais, pasigaminkite juos taip, kaip senovėje tai darydavo mūsų tėvai ir seneliai, net neturėdami šaldytuvų ir šaldiklių.. Pradžioje Jums reikės paruošti kelis pagardus, kuriais galėsite ir gardinti, ir papuošti savo gamybos ledus ir šerbetus. >>>

Per didelė prabanga gilintis į maisto kilmę (Saulė Ratkutė)

Ar žinojote, kad apelsinus veža iš Ispanijos arba net iš Kubos? Ar pagalvojate kiek pesticidų išpurkšta ant jų? >>>

Užsienietiški maisto produktai nusileidžia lietuviškiems (Laura Sabutytė)

Prekybos centruose gausu įvairių prekių iš tolimiausių pasaulio šalių. Prekių geografija tokia plati ir atrodo jie taip viliojančiai, kad vartotojai netgi nežino ką rinktis geriausią. Pagal prekinę išvaizdą? Etiketę? Kilmės šalį? >>>

Kredito istorija ir jos reikšmė vartotojų finansiniam gyvenimui (Armantė Samulionytė)

Kreditas - tai piniginė prievolė, kurią vėliau reikia įvykdyti, mokant atitinkamo dydžio palūkanas. Žodis „kreditas\" kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „credere\", reiškiančio „tikėti\" ir „creditum\" - „patikėta\". >>>

Kaupk. Keiskis. Planuok! (Karolina Slapšytė)

Kitų pinigus visada daug lengviau skaičiuoti nei savo. Planuoti ir skaičiuoti, ką kiekvieną mėnesį pirkti, kam išleisti mažiau, turėtų sugebėti kiekvienas, kuris nori turėti perteklinį asmeninį biudžetą. Pasak ekonomistų, pirmiausia reikia uždirbti didesnį negu išleidžiamų pinigų kiekį. >>>

Atsargiai! Tos melagės etiketės! (Karolina Slapšytė)

XXI amžiuje sunku atrasti organizmui vertingo maisto. Parduotuvėse gausu maisto priedais ,,užpildytų\" produktų, cheminėmis trąšomis užaugintų vaisių ir daržovių. Anksčiau mūsų močiutės valgydavo tikrą sūrį, sviestą, duoną. >>>

Produktų etiketės - vartotojų žinių bei atidumo tikrintojai (Karolina Slapšytė)

Gana dažnai nutinka taip, kad ant gaminio pakuotės nebūna užrašyti jokie priedai, tačiau ištyrus produktą paaiškėja, kad jis nėra jau toks ir ,,nekaltas\". Vartojamas gaminys, kuriame yra keli jo etiketėje nepaminėti konservantai, saldikliai, dažikliai, per kelis metus gali sukelti nemažų sveikatos sutrikimų. >>>

Ekologiška mada apsigyvenusi mano galvoje (Dovilė Stanulytė)

Sveika mityba turėtų būti pagrindinis rodiklis kiekvieno žmogaus gyvenime ne vien dėl gražios išvaizdos, bet taip pat dėl sveiko vidaus. Norėdama daugiau sužinoti apie ekologiškus produktus, jų poreikį kaimo vietovėje, pakalbinau mūsų miestelio UAB „Palink\" „IKI cento\" parduotuvės vadovę Almą Viniarskienę >>>

Sunki arbatos kaina (Karolina Tišikaitė)

Daug pasakojama apie nežmoniškas sąlygas arbatos plantacijose. Vieno reportažo metu per televiziją mačiau vaizdą, kuris mane sukrėtė ir privertė susimąstyti. >>>

Interviu „Kodėl naudinga vartoti ekologiškus maisto produktus?“ (Karolina Tišikaitė)

Šiomis dienomis, lankantis prekybos centrų parduotuvėse išvystame be galo daug maisto pasirinkimo. Jų kainos skiriasi, todėl kartais sunku nuspręsti, kas mums naudingiausia ir sveikiausia. >>>

Jaunuolių požiūris į ekologiškų produktų vartojimą: privalumai ir trūkumai (Kristina Urbonaitė)

Jaunuolių požiūris į ekologiškų produktų vartojimą: privalumai ir trūkumai. >>>

Maisto pakuočių poveikis aplinkai (Gintarė Vasiliauskaitė)

Maisto gamintojai daug dėmesio kreipia į prekinę produkto išvaizdą. Pakuotės ne tik išsaugo maisto vertingiausias savybes, bet apsaugo ir nuo aplinkos poveikio. Pačios populiariausios pakuočių gaminimo medžiagos būtų plastikas, popierius, stiklas, metalas. >>>

Kad piniginė nebūtų tuščia (Kristijonas Vildžiūnas)

Ar būtina išmokti tvarkyti asmeninius finansus? Vartotojai kasdien susiduria su svarbiu klausimu: „kaip išlikti pasaulyje, kuris tampa vis sudėtingesnis, nestabilus ir globalizuotas?\". >>>

Nuo maisto produkto pakuotės priklauso daug kas (Kristijonas Vildžiūnas)

Pirkdami maistą parduotuvėse neįsivaizduojame jo be pakavimo priemonių. Maisto produktai įpakuojami ne tik kad neprarastų maistinės vertės, ilgiau būtų tinkami vartoti, bet ir kad juos būtų galima transportuoti fasuotus ir jų neveiktų kenksminga aplinka. >>>

Interviu „Dalia Paplauskienė: „Vargas išmoko visko” (Rūta Viskantaitė)

Pasiklausęs Dalios Paplauskienės, nejučia susimąstai: kas aš esu ir dėl ko gyvenu? Galbūt privalau bent akimirką sustoti, apsižvalgyti aplinkui ir džiaugsmo pilna širdimi sušukti: „Aš laiminga!\" Nes visas gėris, kurio kartais nematau, visai šalia. Aš jį galiu apkabinti, stipriai prisiglausti ir pabučiuoti į žandą. Kaip sakė Dalia Paplauskienė, „gyvenime svarbiausia - mylimi žmonės\". >>>

Ar ekologijos daigelis išvys ir Lietuvos padangę? (Reda Zinkevičiūtė)

Visais laikais pasaulyje buvo vaikomasi madų. Jos neaplenkė ir maitinimosi įpročių. Pradedant nuo ankstesnių laikų, kai mūsų seneliai graužė bulves ar burokus, nes taip darė jų kaimynai, ir baigiant milžiniškais žmonių srautais, plaukiančiais į greitojo maisto restoranus lyg žuvys neršto metu. >>>