Straipsniai

2013 06 13

Interviu „Dalia Paplauskienė: „Vargas išmoko visko” (Rūta Viskantaitė)

Rūta Viskantaitė (Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursai, vadovė Rūta Jasionienė)

Mane pasitinka linksmai nusiteikusi Krokialaukio miestelio gyventoja Dalia Paplauskienė, kuri save juokais vadina karnavyže dzūke. Paklausus, ką reiškia žodis „karnavyžis", nuskamba trumpas guvus atsakymas: „Suvalkietis, permestas per Dubysą." Suprantu, jog pokalbis bus rimtas, tačiau su linksmais pamąstymais bei pašmaikštavimais. Pasklinda gaivus naminės šaltmėčių arbatos bei ką tik iškeptų sausainių kvapas. Nieko nuostabaus - juk D.Paplauskienė mėgsta suktis virtuvėje ir jos tikrai nepavadinsi tipiška XXI amžiaus vartotoja. Krokialaukietė turi savitą gyvenimo filosofiją.

Papasakokite apie savo vaikystę. Ko Jus mokė tėvai? Kokias vertybes diegė?

Tėvų elgesys man ir mano broliams bei seseriai buvo didžiausias pavyzdys. Pirmiausia mokė gerbti vyresniuosius. Aš niekada negirdėjau, kad mano tėvelis būtų pakėlęs balsą prieš senesnį žmogų. Pavyzdžiui, kai mirė senelis, močiutė ištekėjo antrą kartą. Mes visi važiavome susipažinti su naujuoju senelės vyru. Man įstrigo, kai tėtė paėmė nepažįstamojo ranką ir ją pabučiavo. Tėvelis nieko mums neaiškino, tačiau mes stebėjom. Ir to užteko. Jis parodė, kaip reikia elgtis su svečiu, kad jį reikia priimti kaip savą.

Nuo mažų dienų tėveliai taip pat mokė dirbti. Gyvenome šalia internatinės mokyklos, mamytė ten dirbo kūrike ir valytoja. Mes visi keturi jai padėdavome: malkų priveždavome, žiemą anksti ryte atsikėlę sniegą nuo takų nušluodavome. Namuose taip pat dirbome. Vienas turėjo kiaulėms žolės prirauti, kitas - triušius pašerti, o trečias - karvę perrišti ar šiaip ką padėti. Tėveliai sakydavo: „Ogi nedirbsi - valgyt negausi!" Tai buvo tokia baimė, jog tikrai liksi nevalgęs.

Atsimenu, kaip aš indus pirmą kartą ploviau. Mamytė rytais anksti keldavosi - juk ir guvuliukus reikia pašerti, ir mokykloje krosnis pakūrenti. O tėtė, matydamas, kad per mažai padedu, ir sako: „Tokia merga namie, kaip karvė (šitas žodis buvo labai baisus, argi panaši aš į ją?), ir negali indų išplauti! Tai kas toliau bus?! Nieko, pilk vandenį!" Pripylė vandens į dubenį, sudėjo indus ir liepė plauti. Tėtė stovi rankoje su diržu, o aš plaunu ir verkiu. Ašaros tik plumpt, tik plumpt į vandenį. Indų daug buvo - juk šeši šeimos nariai, o feiri meiri tai nėra. Visą gyvenimą tai atsiminsiu. Per tėvelio šešiasdešimtmetį aš jam labai padėkojau už tai, kad neleido mums dykaduoniauti. Teisybę sako, kad reikia lenkti medį tol, kol jaunas. Dabar, jei ką nors darau, visada prisimenu tėvelį: čia jis taip sakytų, čia taip darytų.

Šiaip tėvelis buvo labai nagingas žmogus. Pagal specialybę jis - elektrikas, vėliau įgijo ekskavatorininko-traktorininko teises, o dirbo melioracijoje. Mums padarė ledo ritulio lazdas, šokdynes sumeistravo, paskui iš žadintuvo ir medžio plokštės sukonstravo prisukamą traktoriuką: kol čirškia žadintuvas - tol važiuoja. Mokėjo groti armonika, akordeonu, balalaika, klarnetu, gitara, būgnais. Mėgo fotografuoti, todėl nusipirko visą įrangą nuotraukoms daryti. Žodžiu, tėvelis mums liepė kuo daugiau visko išbandyti ir išmokti.

Nemažai krokialaukiečių giria Jus už išradingumą virtuvėje. Papasakokite, ką darote kitaip?

Man taip nebūna, kad reikia ką nors išmesti. Mes viską suvalgome. Neturiu kuo šunelių pašerti, ėdalą jiems verdu atskirai. Pirmiausia, ką nors ruošdama, visada galvoju apie rytojų. Pavyzdžiui, jei verdu raugintų kopūstų sriubos ir prie jos dar bulvių, tai pastarųjų visada verdu daugiau tam, kad paskui galėčiau žemaitiškų blynų iškepti ar cepelinų paruošti. Labai ekonomiška. Jeigu spaudžiu sultis iš obuolių, morkų ar arbūzų, išspaudas sunaudoju kepdama sveikuolių sausainius ar šuneliams košę virdama. Vitaminų ten dar lieka, o jų reikia ne tik žmonėms. Jei būna likusios pieniškos sriubos (gali būti net truputį apgižusi), nesvarbu, ar ryžių, ar makaronų, kepu blynus. Užsiplaku tešlą, supilu sriubą ir išeina labai skanūs, minkšti, stori blynai. Nusipirktą mėsos vyniotinį permalu, jei reikia, įdedu prieskonių - ir štai jau turiu įdarą žemaičiams ar cepelinams.

Kadangi šeimoje buvau vyriausia iš keturių vaikų, daug laiko praleisdavau pas močiutę. Ji gyveno laukymėje, toli nuo parduotuvės, žodžiu, vienkiemyje. Visas maistas buvo naminis. Duoną kepė, sūrį spaudė, sviestą mušė, o kiek daug patiekalų močiutė mokėjo iš miltų paruošti! Taigi mano ir tėvelis mėgo suktis virtuvėje. Mes nejausdavome skirtumo, kai namuose nebūdavo mamytės. Tėtė skaniai gamindavo, tik puodai ne taip blizgėdavo. Daug ko išmokau ir iš močiutės, ir iš tėvelių.

Vieną kartą žiūriu: bulvių mažai, miltų irgi ne per daugiausia. Nei blynus kepti, nei ką iš bulvių daryti. Taigi sudėjau viską kartu, pagardinau šiuo bei tuo ir išviriau močiutės vadinamųjų „kiulkių". Štai Jums ir pietūs. Svarbiausia mokėti paruošti valgį iš to, ką turi, ir sugebėti vieną maisto produktą pakeisti kitu. Pavyzdžiui, aš noriu baltintos sriubos, bet neturiu pieno. Taigi nusiperku lydytą sūrelį ir jį panaudoju vietoj pieno. Kai reikia, kiaušinių niekada neturiu, todėl daug ką kepu tiesiog be jų. Paprasčiausiai reikia žinoti arba nujausti (vienas iš dviejų), kokio tirštumo masė turi būti.

Visada einu į parduotuvę žinodama, ko ir kiek man reikia. Neperku savaitei į priekį, o tik kokiom dviem dienom. Į šaldytuvą neturiu ko dėti, tai dažnai ir stovi nenaudojamas. Žinoma, bepigu man taip daryti - parduotuvė visai šalia namų. Neperku batono, nes neįsivaizduoju, kas iš jo ten padaryta. Toks išpūstas, ir viskas. Jau geriau balta duona. Kavos ir limonadų taip pat neperkame, nes jie tiesiog labai nesveika ir neskanu.

Nešvaistau pinigų, kur galiu sutaupyti. Štai, pavyzdžiui, jei kalbėtume ne apie virtuvės reikalus: esant šiltesniam orui, krosnį kūrename šakelėmis, o malkas paliekame šalčiams. Kai kurie žmonės dabar labai išpuikę - obelis išpjauna, kamieną ir stambias šakas pasiima, o šakeles palieka. Bet juk ten tokia pati mediena, tai kam gi ją palikti?! Viską reikia sunaudoti.

Kaip manote, ko reikia, kad pasaulis nustotų švaistęs maistą?


Pirmiausia žmonės turi išmokti gerbti maistą, nes kai kurie jau nebežino, kaip sunku uždirbti tam, kad turėtum ką valgyti. Pavyzdžiui, socialiai remtinų šeimų vaikai gauna mokykloje nemokamus pietus ir priedą: sausainių ar dar ko nors. Jei tiems vaikams jis būna neskanus, priedą išmeta į šiukšliadėžę. Žinote, tokia mandrų ubagų karta užaugusi. Manau, valdžia turėtų atsakingiau skirti socialines pašalpas, nes kartais jos atitenka žmonėms, kurie neverti dirbančiųjų išlieto prakaito.

Mums tėveliai niekada neleisdavo numesti nors ir mažo gabaliuko duonos, o dabar - išmeta vos prakąstą bandelę. Tai tu atiduok tam, kas valgo, ar galų gale namiškiams parnešk.

Tėtė pasakojo, kad jo vaikystėje mėsa buvo retenybė, todėl porcijuodavo: dirbantiems jos tekdavo daugiau, o vaikams - mažiau. Kai keletą metų gyvenau Ūdrijoje, ir aš taip dariau. Tuo metu prasidėjo Sąjūdžio laikai ir mane atleido iš darbo. Buvo labai sunku. Žodžiu, išverdu gabaliuką mėsos, visiems padalinu ir sakau savo mergaitėms: „Norit - iš karto suvalgot, norit - pasiliekat rytdienai, o galit ir šuniui atiduoti, jei nenorit, bet daugiau negausit. Tik tiek." Žinau, ką reiškia gyventi, kai kišenėje vėjai švilpauja, ką reiškia virti sriubą iš kirvio. Tokios patirtys palieka gilią žymę gyvenime. Kai kurie žmonės turėtų patirti tikro bado grėsmę tam, kad išmoktų elgtis su maistu. Vargas išmoko visko.

Gal pasninkaujate? O gal kitokiais būdais valote organizmą?

Mano valgymo ypatumai ir yra savotiškas valymas. Svarbiausia - nepersivalgyti! Sako, pasninko diena, o man pasninkas būna, kai neturiu. Šiaip labai mėgstu salotas, todėl mėsa man yra prieskonis prie jų, o ne atvirkščiai. Taip pat dažnai verdu įvairias sriubas. Jos daug sveikiau negu kokie kotletai ar karbonadai.

Ar šiukšles rūšiuojate? Jūsų nuomone, tai būtinybė ar tiesiog mada?

Jokia čia mada, tiesiog ši problema labai paaštrėjusi, visuomenė keičiasi, todėl ir šnekama apie ją daugiau negu anksčiau. O šiukšles būtinai rūšiuoju. Neseniai gavome mėlyną konteinerį plastikui. Visą vakarą su vyru Gediminu sėdėjome ir analizavome, ką galima mesti, o ko ne, nes informacijos, kaip tvarkingai išrūšiuoti šiukšles, labai trūksta. Bet džiaugiuosi, kad viskas krypsta į gera.

Kai kurie žmonės dabar labai apsileidę. Meta šiukšles kur pakliuvo, dar blogiau - į mišką veža. Manau, dėl to kaltas sovietmetis. Tuomet kiekvienas pastatas, kiekvienas objektas turėjo savo valytoją. Žmonės įprato, kad visada kažkas viską sutvarko. Tačiau to dabar nebėra ir jie nesupranta, jog tik nuo pačių priklauso, kaip gyvensime. Nėra atsakomybės, nesuvokiame, kad teršdami žemę kasame sau duobę.

Jei tėvai meta šiukšles vaikui matant, tai beveik šimtas procentų, kad ir šis taip darys. Kažkada aš savo vaikaitėms ir jų draugėms pasiūliau užsidirbti pinigų tvarkant miestelio aplinką. Mes pasiėmėme vežimėlį ir ėjome rinkti šiukšlių. Paskui aš joms daviau po kelis litus, kaip ir buvau žadėjusi. Vėliau jos pačios susiorganizavo grupelę ir ėjo rinkti šiukšlių. Labai svarbu rodyti gerą pavyzdį vaikams, tinkamai juos auklėti, nes kitaip uždusime savo šiūkšlėse.

Rūšiuoti žmonių galbūt neskatina ir nesąžininga valdžios vykdoma politika. Štai aš moku užgyvenamąjį plotą. Nesąmonė! Tarkim, tokiame pat plote įsikūręs vienas asmuo ir keturiųnarių šeima. Išeina, kad gamtą jie teršia vienodai, nes moka už gyvenamąjį plotą? Jokios logikos. Manau, jog rūšiavimas tinkamai nereglamentuotas įstatymais, dar pilna visokių biurokratinių skylių.

Daugelis teigia, o gal veikiau skundžiasi atlyginimą išleidžiantys per vieną-dvi savaites. Kaip Jūs tvarkote savo finansus?

Mūsų šeimos mėnesinės pajamos nedidelės, todėl pirmiausia susimokame mokesčius. Kas lieka, skiriame maistui ir kambarių remontui. Arba tiesiog taupome. Aišku, po įvairių mugių pinigų būna daugiau (D.Paplauskienės vyras yra batsiuvys, todėl kiekvienais metais jie dalyvauja mugėse, kur prekiauja savos gamybos šlepetėmis - R.V.), tačiau tie pinigai mums neegzistuoja, nes pasiliekame juodai dienai, neleidžiame sau gyventi laisviau. Juk visko būna: ar nelaimė, ar kas nors sugenda, santaupų būtina turėti visą laiką. Nors ir nedaug, bet būtina, nes draudimo kompanijomis aš nepasitikiu. Čia yra geriausias draudimas su palankiomis sąlygomis.

Kaip išmokti pasitenkinti mažu? Ar to, ką turite, Jums užtenka?

Tiesiog pradedu galvoti, kas būtų, jei turėčiau daugiau. Ir suprantu, kad nieko gero. Žinote, aš labai džiaugiuosi, kad daugelio dalykų tiesiog neįperku, nes tapčiau priklausoma nuo daiktų, chemijos visokios privalgyčiau. Tėvelis sakydavo, kad yra svarbesnių dalykų už pilvą. Galima paprasčiau pavalgyti, bet ko nors pasiekti, išmokti. Ir su šia mintimi aš visiškai sutinku, todėl esu laiminga. Išmok apsieiti su tiek, kiek turi, bei sugebėk iš to dar sutaupyti. Tada turėsi ir maisto, ir drabužių, ir stogą virš galvos, o visa kita, kas svarbiausia gyvenime, ateis savaime.

Pasiklausęs Dalios Paplauskienės, nejučia susimąstai: kas aš esu ir dėl ko gyvenu? Galbūt privalau bent akimirką sustoti, apsižvalgyti aplinkui ir džiaugsmo pilna širdimi sušukti: „Aš laiminga!" Nes visas gėris, kurio kartais nematau, visai šalia. Aš jį galiu apkabinti, stipriai prisiglausti ir pabučiuoti į žandą. Kaip sakė Dalia Paplauskienė, „gyvenime svarbiausia - mylimi žmonės".

Kalbėjosi Rūta Viskantaitė

3 auksinės Dalios Paplauskienės taisyklės šeimininkaujant virtuvėje:
1.Visada galvoti apie rytojų.
2.Išsiversti su tuo, ką turi.
3.Mokėti vieną produktą pakeisti kitu.

Dalios Paplauskienės sriuba su lydytu sūreliu vietoj pieno
Reikės:
Vandens (kiekis priklauso nuo valgančiųjų skaičiaus, Dalia verda dviem dienom).
4-6 bulvių.
2 saujų makaronų (galima ir mėgstamų kruopų).
3-4 morkų.
1 didelio svogūno.
Trupučio aliejaus arba sviesto.
2 lydytų sūrelių.
Mėgstamų prieskonių pagal skonį.
Vandeniui užvirus į puodą sudėti gabaliukais supjaustytas bulves ir suberti makaronus. Virti 15 min. Per tą laiką keptuvėje aliejuje pakepinti sutarkuotas morkas ir supjaustytą svogūną. Į keptuvę įdėti sūrelius, juos mentele sugnaibyti ir maišyti, kol išeis vientisa masė. Tada įpilti skysčio iš puodo, kur verda bulvės ir makaronai. Dar kartą viską gerai išmaišyti. Gautą masę lėtai supilti į puodą, išmaišyti ir virti 15-20 min. Skanaus!

Atgal 0

Rašyti komentarą