Straipsniai

2013 06 13

Ekologiškam maistui degame žalią šviesą! (Laura Bilinskaitė)

Laura Bilinskaitė (Alytaus Putinų gimnazija, vadovė Daiva Baliukonytė)

XXI amžiuje dažnai susiduria visiškai skirtingi žmonių norai: gyventi sveikai ir gyventi „išmaniai". Išaugusi naujųjų technologijų paklausa verčia mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių ir kitų kasdienio vartojimo daiktų gamintojus nuolat verstis per galvą ir kurti vis „protingesnius" gaminius, kurie palengvintų ir taip nesunkią mūsų buitį. Bet trokšdami naujovių, dažnai pagalvojame, kaip gera būtų turėti gražesnį kūną, švaresnį organizmą ir, paprasčiausiai, sveikai maitintis. Šioje situacijoje kyla dilema: ar galima kasdien teršiamame pasaulyje turėti sveikesnio maisto ne tik žmogaus, bet ir visų gyvų būtybių organizmams, ar ne per vėlu kalbėti apie ekologiją? Siekdama atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausiai turėjau išsiaiškinti, kaip auginamas ir gaminamas ekologiškas maistas ir kokie reikalavimai jam keliami.

Ekologiški produktai gaminami tik iš augalinės ar gyvulinės kilmės žaliavų. Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai privalo nenaudoti jokių sintetinių trąšų ir pesticidų, jiems patariama taikyti technologijas, pagrįstas augalų įvairove, sėjomainą, natūralios kilmės mineralines ir organines trąšas, natūralius piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodus. Ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose gyvuliai ir paukščiai turi būti auginami atsižvelgiant į jų fiziologiją, elgesį, paveldimus poreikius, aprūpinami pakankamu kiekiu geros kokybės ekologiškų pašarų ir tinkama veterinarine priežiūra. Ekologiškų maisto produktų gamyboje draudžiama naudoti sintetinius maisto priedus. Tokie maisto produktai neužteršti sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, nitratų pertekliumi, antibiotikais ar hormonais.

Prieš imdamasi rašyti šį straipsnį kreipiausi į kelias ekologiško maisto ir kitų ekologiškų produktų internetines parduotuves („Ekonata", „Ekopirk", „Aukime kartu"). Prisistačiau, papasakojau, kokiu tikslu kreipiuosi, pateikiau klausimus, tačiau (kažin kodėl nesistebiu) atsakymo nesulaukiau nė iš vienos virtualaus pasaulio „krautuvėlės". Tuomet, šiek tiek nusivylusi, kad ne viskas pavyko taip, kaip planavau, ėmiausi antros plano dalies - žmonių apklausos. „Facebook" socialiniame puslapyje 44 žmonių paprašiau atsakyti į mano klausimus. Iš visų apklaustųjų 23 % prisipažino nevartojantys ekologiškų produktų, bet žinantys jo privalumus, na, o kiti 77% pasisakė bent jau stengiasi vartoti sveiką ir natūralų maistą. Šioje situacijoje iškyla vienas „BET". Didžioji dalis žmonių, kurie pasisakė įtraukiantys ekologišką maistą į savo valgymo racioną, pripažino, jog tai daro dažniausiai vasarą ir rudenį, nes tuomet tokių produktų jie parsiveža iš kaimo, sodų, užsiaugina patys arba randa ūkininkų turgeliuose. Kaip pačius didžiausius ekologiško maisto trūkumus jie įvardijo:
- mažą pasirinkimą;
- kainą, nes dažnai tokie produktai būna sąlyginai brangesni už įprastus;
- trumpą galiojimo laiką;
-skonį (skonis šioje apklausoje turėjo dvejopą vertinimą: vieni pasisakė už tai, kad toks maistas yra skanesnis, kiti - jog skonis ne itin tinkantis jų skonio receptoriams. Pasisakiusių prieš šįkart buvo daugiau).

Dėl vieno dalyko žmonės sutarė vienbalsiai: tas maistas, kurį prekybos centrai vadina ekologišku, nebūtinai toks ir yra. Manau, kad šią tezę puikiai pagrįstų G. Liubinaitės (vienos apklausos dalyvės) išsakyta mintis: „Esu įsitikinusi, kad pavadinimas „Ekologiška duona" ar „Ekologiški agurkai" dar nieko nereiškia, jei pats neužsiaugini, tai ir negali žinoti, ką valgai". Šiame teiginyje galime įžvelgti dvi problemas. Pirmoji problema būtų prekybininkų sąžiningumo klausimas,  o ką jiems sako jų sąžinės balsai, težino patys, antroji - žmonių nepasitikėjimas, nes žmogus jau toks individas, - kol neparodysi, kaip viskas atsiranda, užauga, tol jis nepatikės.

Kaip žinome, minusus dažnai kompensuoja pliusai. Taip ir šį kartą. Ekologiškame maiste ir jo vartojime apklausos dalyviai įžvelgė daugiau privalumų. Pačiu svarbiausiu dalyku jie įvardijo tai, kad ekologiški produktai sveikesni už įprastą maistą, parduodamą įprastuose prekybos centruose. Jų manymu, ekologišką maistą valgantys žmonės yra laimingesni, nes šis maistas ne taip apsunkina žarnyną ir nesukelia tingumo, snaudulio bei panašių dalykų, turi daugiau vitaminų, yra maistingesni. Žinoma, kaip ekologiško maisto pliusai buvo įvardijami dalykai, kurių nėra tokiame maiste, t.y. nėra E621 ir kitų konservantų, mažiau kalorijų, į tokį maistą nededama kitų augalų ar netgi gyvūnų genų, mat jie ne genetiškai modifikuoti. Užduodama klausimus, sutikau  ir kelias merginas, susirūpinusias ekologija. Jos teigė, kad dėl ekologiškų produktų auginimo yra mažiau teršiama aplinka, nes naudojamos tik gamtinės kilmės trąšos. Apklausos dalyvės minėjo, jog ekologiškas maistas sumažina galimybę susirgti įvairiomis ligomis. Na, o originaliausiu sveiko maisto privalumu įvardinčiau psichologinį nusiraminimą, kad žinai, jog tai, ką valgai, yra sveikiau. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog mano apklausoje dalyvavo žmonės nuo 13 iki 28 metų, jų atsakymai yra ganėtinai tikslūs ir išradingi.

Pasak mokslininkų, pati reikšmingiausia ir svarbiausia priežastis vartoti ekologiškus produktus yra ta, kad juose yra mažai pesticidų. Pesticidais purškiamos tradiciškai auginamos daržovės visada turi chemikalų likučių, kurių niekaip nepašalinsi. Valgant šias daržoves mūsų organizmas kenksmingas medžiagas priverstas priimti. Viso to pasekmės - įvairios ligos, tokios kaip vėžys, navikai, alerginiai susirgimai. Pesticidai gali būti perduodami iš motinos organizmo vaikui nėštumo metu arba per motinos pieną. Atlikta pakankamai tyrimų, kurie įrodo neigiamas pesticidų patekimo į organizmą pasekmes: vaikai gimsta mažo svorio, apsigimę, sutrikusiais motoriniais įgūdžiais. Vaikai, veikiami pesticidų, linkę į įvairius vystymosi sutrikimus.

Dar vienas dažnai iškylantis klausimas yra apie tai, kaip atskirti tikrą ekologišką maistą nuo tariamai „ekologiško". Jei produktas ekologiškas - šią informaciją etiketėje mes visuomet rasime. Ekologiški maisto produktai paženklinti specialiu ženklu. Etiketėje yra svarbiausia informacija: ekologiškų produktų gamintojas, sertifikavimo ženklas, numeris, darbus atlikusi sertifikavimo įstaiga. Ekologinio žemės ūkio sertifikavimo darbus šalyje vykdo VŠĮ „EKOAGROS". Naudodamas „Ekoagros" ženklą, gamintojas garantuoja, kad jo pagamintas produktas yra tikrai ekologiškas, nepalikdamas vartotojui jokių abejonių. Šio ženklo naudojimo tvarka yra nustatyta Ekologinio žemės ūkio taisyklėse. Parduotuvėse yra ekologiškų daržovių: pomidorų, patisonų, burokėlių, kaliaropių, bulvių ir kitų daržovių. Į prekybą tiekiama ekologišku produkto ženklu pažymėtų šių pieno produktų: jogurto, kefyro, pieno, grūdinių kultūrų - kruopų, žirnių, miltų, tokių produktų, kaip kava, arbata, medus, uogienė. Ekologiški produktai sudedami specialiai pažymėtoje vietoje arba lentynoje. Prekybos centruose galite rasti ir importuotų ekologiškų maisto produktų. Jų etiketėse taip pat turi būti nurodyti atitinkamų šalių ekologiško maisto simboliai bei parašyta, kad tai ekologiškas (organiškas) produktas.

Nėra reikalo abejoti ekologiško maisto privalumais. Jų yra daug ir jie tikrai gali pagerinti ne tik mūsų valgio, bet ir gyvenimo kokybę. Žinoma, tokie produktai turi ir savą trūkumą -kainą, bet prieš peikiant dėl blogybių, reikėtų surasti mintyse kokį nors idealų daiktą, kuris neturėtų jokių trūkumų. Deja, absoliutaus tobulumo nėra. Žmonės turėtų labiau atkreipti dėmesį į gamtą ir savo beprotišką polinkį į išmaniąsias technologijas, o jas nukreipti ta linkme, kad šios būtų draugiškos gamtai ir žmogui. Taigi, berašydama straipsnį pati sužinojau daug naujų dalykų, kurie pakeitė mano požiūrį į maistą ir priminė, kad įkyriai „lendanti" reklama, skatinanti vartojimą bet kokių prekių, ir yra didžiausia problema. Tikiuosi, jog šis straipsnis atvers ir kitiems žmonėms akis, ir jie supras, kad gyvenimą lengvina ne technologijos, o mūsų požiūris į aplinką ir pačių elgesys bei atsparumas masinio vartojimo prekių reklamai.

Atgal 0

Rašyti komentarą