Straipsniai

2013 06 13

Penkiolikmeti, kas geriau - bulvių traškučiai, vištiena ar vaisiai? (Džineta Ovčinikovaitė)

Džineta Ovčinikovaitė (Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla, vadovė Rima Šalkauskienė)

Pradedančiosios žurnalistės Džinetos tyrimas apie sveikus maisto produktus ir jų vartojimą
                 
Turbūt kiekvienas iš mūsų esame bent kartą susimąstę apie savo mitybą, tam tikrų produktų įtaką mūsų organizmui, siekį labiau rūpintis savimi ir savo organizmu. Giliau tuo pasidomėję sužinotumėte, jog net 65% žalingo poveikio, veikiančio mūsų organizmą, yra susiję būtent su maistu, 20% su vandeniu ir tik likę 15% susiję su aplinka, kuri mus supa. Aplinką, kurioje gyvename, dėl sveikos gyvensenos mažai kas ryžtųsi keisti, bet pasidomėti mityba, produktais, kuriuos vartojame, verta. Ne paslaptis, jog vis daugiau žmonių pradeda jausti, jog įprasti maisto produktai ne tik neteikia naudos, bet gali netgi pakenkti. Didžiuliai konservantų ir cheminių priedų kiekiai, esantys daugelyje produktų, sukelia ligas, alergiją, silpnina imunitetą. Pastebime, kad daugelis žmonių vartoja maisto produktus neatsakingai. Mano nuomone, kiekvienas žmogus, rinkdamasis ir  vartodamas maisto produktus, turėtų pagalvoti ir apie savo kūno, minčių, ir apie savo miesto švarą, turėtų būti atsakingas, pilietiškas. Tik mes patys galime tai padaryti. Apklaususi 26 savo klasės draugus, atlikusi tyrimą, suskaičiavusi rezultatus, pastebėjau problemas, į kurias mano bendraamžiams reikėtų atkreipti dėmesį, ir padaryti išvadas.

Kokius renkamės produktus?

Pusryčiams apklaustieji penkiolikmečiai renkasi sumuštinius (73%), vaisius (8%), košę (4%). Nustebino tai, kad išvis nevalgo pusryčių net 15% bendraklasių. Tokius pusryčių pasirinkimus vertinu neigiamai, nes pati dažniausiai pusryčiams valgau vaisius (obuolį, bananą, persiką). Aš manau, kad sumuštiniai pusryčiams netinka todėl, kad jie yra ilgai virškinami ir žmogui juos suvalgius būna sunku, jais tik apsunkina savo organizmą. O apskritai nepusryčiauti yra tikrai negerai, jau seniai tai nustatyta. O štai pietūs: bulvių traškučius pasirinko 19%, žuvį- 12%, kepsnį - 54%, dešreles, sriubą, daržoves, troškintą mėsą - 15% mokinių. Aš pati pietums dažniausiai valgau daržoves, garintą mėsą. Manau, kad kepsnys, dešrelės yra nesveikas maistas. O ką galiu pasakyti apie keptą maistą? Mano nuomone, jis yra nesveikas ir tik apsunkina virškinimą, todėl reikia stengtis keptų produktų atsisakyti ir rinktis garintą arba virtą maistą. O ką jau kalbėti apie bulvių traškučius, juk jie tik skrandžiui apgauti. Įdomu, ką mano bendraamžiai renkasi valgyti vakarienei? Blynus pasirinko 73%, varškę - 15%, greitąjį maistą - 8%, sumuštinius - 4% moksleivių. Į šiuos atsakymus žiūriu teigiamai, nes manau, kad blynai ir varškė yra sveikiau nei greitasis maistas (skrudintos bulvytės, mėsainiai, kebabai) ar sumuštiniai. Nors ką aš čia sakau? Galiu teigti, kad net ir sumuštiniai yra sveikesni nei greitasis maistas. Jo sudėtis tiesiog mirgėte mirga nuo į produktą dedamų konservantų, „E" priedų skaičiaus. O ką jau bekalbėti apie greitojo maisto žalą organizmui, nors jis iškart ir nepasireiškia? Manau, reikėtų susimąstyti, ką suvalgome per dieną. Įdomu buvo sužinoti, kaip mokiniai vertina pieno produktus, ką dažniausiai renkasi? Sūrį (fermentinį, pelėsinį, rūkytą...) pasirinko 27% mokinių, varškę (varškės sūrelius, grūdėtą varškę...) - 35%, pieną (kefyrą, pasukas, rūgpienį...) pasirinko 38% moksleivių. Šiuos atsakymus vertinu teigiamai, nes ir pati dažnai vartoju pieną ir varškę. Ko gero, visi jau žino, kad kalcis, esantis pieno produktuose, stiprina kaulus, dantis. Tačiau manau, kad kai kurie sūriai (ypač pigūs, rūkyti ir lydyti) nėra tokie sveiki, kaip mano pasirinkti kiti  pieno produktai. Sveiki tik tokie, kurie yra brangesni, ekologiški. Teigiamai vertinu bendraklasių atsakymus apie mėsos produktų pasirinkimą. Dažniausiai valgo dešrą 27% klasės draugų, kumpį - 15%, vištieną - 54%, lašinius - 4%. Aš taip pat dažniau valgau vištieną nei kitus mėsos produktus. Manau, kad kumpis ir vištiena, būtent šie  produktai, yra sveikesni nei kiti, nes juose yra mažiau konservantų, įvairių priedų. O lašinukų, ypač iš ūkininkų, tikrai nevertėtų atsisakyti, o tik su pasigardžiavimu  sukirsti. Smagu, kad bendraamžių požiūris į ekologišką maistą yra pozityvus. Net 65% mokinių  yra svarbu rinktis ekologišką maistą, nesvarbu - 4%, nėra skirtumo - 31%. Aš pati stengiuosi pirkti tik ekologišką maistą. Man svarbi mano sveikata. Net nesitikėjau, kad daugeliui mokinių irgi tai svarbu. Maniau, kad mano klasės draugai nevartoja ekologiško maisto. Vadinasi, suklydau. Ši apklausa visus privertė susimąstyti. Ar visi stengiamės maitintis sveikai? Ar  ekologiški produktai naudingi? Ar juos vartosime ir ateityje? Galiu pasakyti, kad džiaugiuosi savo klasės draugais, nes daugiau kaip pusė jų nori kaip ir aš sveikai gyventi. Bet abejoju, kad jie skaito įvairius straipsnius interneto svetainėse. Nemanau, kad jie žino, kaip teigia www.manosveikata.lt, www.tobulamama.lt, jog ekologiški produktai turi daugiau vitamino C, geležies, magnio, fosforo, kad juose yra 5- 6 kartus mažesnis pesticidinių metabolitų lygis. Tačiau bendraamžiai pastebi, jog ekologiški produktai yra brangūs ir turi trumpesnį galiojimo laiką. 

Taigi, remdamasi apklausa, galiu pasakyti, kad maždaug pusė mano klasės draugų stengiasi valgyti kuo sveikesnį maistą. Jie supranta, kad ekologiškas maistas tausoja ne tik mūsų sveikatą, bet prisideda ir prie gamtos, žemės, vandens telkinių, miškų švarinimo. Tad stenkimės visi maitintis sveikai ir atsakingai, būkime pilietiški. Gal jau žinai atsakymą į klausimą, pateiktą straipsnio pradžioje?


 
Atgal 0

Rašyti komentarą