Straipsniai

2013 06 13

Maisto pakuočių poveikis aplinkai (Gintarė Vasiliauskaitė)

Gintarė Vasiliauskaitė (Kauno rajono Ugnės Karvelis gimnazija)

Maisto gamintojai  daug dėmesio kreipia į prekinę produkto išvaizdą. Pakuotės ne tik išsaugo maisto vertingiausias savybes, bet apsaugo ir nuo aplinkos poveikio. Pačios populiariausios pakuočių gaminimo medžiagos būtų plastikas, popierius, stiklas, metalas. Norėčiau kiekvieną iš jų apžvelgti.

Popierius ir kartonas - tai vienas seniausių dirbtinių pakavimo medžiagų. Vėliau atsirado gafrokartonas Skystiems maisto produktams buvo pagamintos popierinės pakuotės, padengtos susintetintu polietilenu. Vyniojant produktus į popierinę pakuotę svarbu, kad spalvotoji, užrašais išmarginta popieriaus pusė nesilietų su maisto produktais. Tačiau bene didžiausias popierinių pakuočių trūkumas - jos nepatvarios.

Popierius pati ekologiškiausia pakuotė, nekenkianti gamtai. Jis gaminamas iš atsinaujinančios žaliavos - medienos. Masiškai kertant miškus, aplinkosaugininkai susirūpino tuo, ar miškai nebus išnaikinti. Dėl to daugelyje šalių priimtos programos, numatančios atstatyti miškų plotus. Popierius ir kartonas sudaro apie 15% visų komunalinių atliekų. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 50 tūkst. tonų popierinės pakuotės. Dar prisideda spaudos leidiniai, biuro popierius ir kitos popierinės atliekos, tai susidaro apie 200 tūkst. tonų popieriaus atliekų per metus. Veikiamas mikroorganizmų popierius greitai suyra į augalų įsisavinamas medžiagas. Vienas iš pakuočių perdirbimo būdų yra kompostavimas. Ypač toks būdas tinka maistu užterštoms pakuotėms.

Viena iš dažniausių maisto pakuočių yra plastikas. Jis Lietuvoje sudaro apie 10% komunalinių atliekų. Į rinką kas metai išleidžiama apie 50 tūkst. tonų plastikinės pakuotės, iš jų apie 15 tūkst. tonų PET pakuotės. Plastikai turi daug unikalių savybių, kurių neturi kitos pakavimo medžiagos. Lyginant pakuotės kiekį pagal svorį produkcijos vienetui, supakuoti plastikai daugeliu atvejų yra pranašesni, nes produktui įpakuoti pakanka nedidelio storio plastiko plėvelės arba panaudojamas plonasienis plastiko butelis ir pan. Tačiau plastiko žala gamtai didelė, nes jis užkastas į žemę ir jei jo neveikia saulė, negreit suyra. Harvardo universiteto mokslininkai taip pat nutarė šią problemą išspręsti. Jie sukūrė tokią plastiko rūšį, kurią galima suvalgyti. Ji atrodo kaip plastikas, tik yra sukramtoma. Nuostabu tai, kad net turi skonį. Dauguma maisto produktų plėvelių, susidedančios iš sintetinių polimerų, yra plonos ir patogios naudojimui. Vis dėlto, vartotojams ir maisto produktais prekiaujančiams mažmenininkams rūpi atliekų panaudojimas dar kartą, o taip pat ir perdirbimas. Plastiką perdirbti nėra sunku, tačiau sunku plastikus gerai išvalyti. Todėl pakartotinas plastikų naudojimas maisto pakuotėms yra labai ribotas. Maisto produktams pakuoti leidžiama tik kai kurias perdirbtas plastiko pakuotes. Žaliava plastikų gamybai panaudojama daugiausia iš  naftos ir gamtinių dujų. Apskaičiuota, kad apie 1,5 % pasaulinės naftos gavybos sunaudojama plastikinėms pakuotėms gaminti. Dabar atliekami tyrimai, skirti sukurti plastikų gamybos technologijas iš atsinaujinančių resursų.

Lietuvoje apie 10% komunalinių atliekų sudaro stiklas. Jis turi nemažai savybių, kurių kitose pakavimo medžiagose yra nedaug arba jų nėra. Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų nė trupučio nepakenkiant kokybei. Stiklo pakuotės nekenksmingos sveikatai. Stiklas nereaguoja su maisto produktais, nekinta ir neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. Jis nelaidus dujoms, kvapams, skaidrus. Todėl įvairiems gėrimams bei vaisvandeniams laikyti stiklinės pakuotės iš tiesų nepakeičiamos. Tačiau turi du pagrindinius trūkumus - didelį svorį ir trapumą, todėl ne visur gali jį panaudoti. Stiklo žaliava ekologiniu požiūriu nors ir nėra atsinaujinanti, tačiau ji plačiai paplitusi.

Dalis stiklo pakuočių yra daugkartinio naudojimo, tačiau didelė jų dalis yra pakartotinai nenaudojamos dėl talpų, formų įvairovės, valymo problemų. Stiklo pakuočių perdirbimas turi daug privalumų. Tai žaliavų ir energijos naujų pakuočių gamybai taupymas, patenkančių į aplinką atliekų mažinimas, paprastesnis naudotų stiklo pakuočių rinkimas. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 80 tūkst. tonų stiklinės pakuotės.

Metalo pakuotės maisto pramonėje daugiausia naudojamos konservams, prezervams pakuoti ir išsaugoti, gėrimų, ypač nealkoholinių ir silpnųjų alkoholinių, pramonėje. Be to, aliuminis naudojamas folijos pavidalu, sudarant šį sluoksnį vakuuminio garinimo būdu.Iš aliuminio gaminamos taip pat tūbelės, vienkartiniai indai ir kiti gaminiai. Apie 3% komunalinių atliekų sudaro metalas. Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 13 tūkst. tonų metalinės pakuotės. Energijos kiekio, reikalingo pagaminti vienai naujai aliuminio skardinei, pakaktų pagaminti 20 skardinių iš antrinių žaliavų.

Perdirbimui tinka buityje susidarančios stiklo pakuotės, plastikinės pakuotės, metalinės pakuotės ir popieriaus atliekos. Tačiau tam, kad jos būtų tinkamos perdirbimui, atliekos turi būti išrūšiuotos todel labai greitoje ateityje, ko gero viskas bus nukreipta į ekologiškas, pieno pagrindu sukurtas pakuotes.

Jeigu norite gyventi ekologiškai, atkreipkite dėmesį į produkto pakuotę. Net kokybiškiausias produktas gali prarasti savo vertingąsias savybes, jei bus netinkamai supakuotas. Mažiausiai kenksmingos pakuotės: popierinės, drobinės, stiklinės. Plastikinės pakuotės yra vienos kenksmingiausių. Joms gaminti naudojamos medžiagos neigiamai veikia nervų sistemą, smegenis, vidaus organus. Negalima plastikiniame maišelyje šildyti maisto, taip pat liečiantis jam su riebiu maistu išsiskiria kenksmingos medžiagos. Saugiausias plastikas - bioplastikas, kuris žymimas numeriu "7". Todėl dalis prekybos centrų pradėjo maišelius gaminti iš biologiškai suyrančio politeleno arba iš augalų pagaminto poliaktido (PLA), kurį mikrobai sunaikina greičiau.

Nors visos pakuotės, patekusios į sąvartyną suyra, tačiau kai kurios irsta labai ilgai. Mokslininkų tyrimai leidžia vis tiksliau nustatyti įvairių šiukšlių suirimo gamtoje trukmę. Ar žinote, kad aplinkoje (gamtoje ar sąvartyne) stiklas suyra per apie 900 metų. Plastikui aplinkoje suirti prireikia per 200-500 metų. Metalo atliekos aplinkoje suyra per apie 90-500 metų.

Atgal 0

Rašyti komentarą