Straipsniai

2013 06 13

Interviu „Maisto banko“ pagrindinė misija - kovoti su maisto švaistymu (Arūnė Jokubauskaitė)

Arūnė Jokubauskaitė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centras, Jaunųjų žurnalistų  studija, vadovė Liudmila Kazlauskienė)

Pastaruoju metu daug kalbama apie užterštą aplinką, kurioje gyvename. Susirūpinta ir dideliu kiekiu nesuvartoto maisto. Kur jis patenka? Kaip pristabdyti neatsakingą maisto vartojimą? Apytikriais vertinimais, didžiausiuose Lietuvos miestuose dabar vienas gyventojas per metus surenka ir pašalina apie 300 kg, mažesniuose miestuose - apie 220 kg, o kaimo vietovėse - apie 70 kg komunalinių atliekų. Reiškia, kad kiekvienas vartotojas - tai atliekų susidarymo šaltinis, į kurį nekreipti dėmesio negalima. Spaudoje rašoma, kad vien tik maisto kiekvienais metais išmetama apie 10 000 tonų. Manau, kad visuomenė turi būti šviečiama kaip tinkamai pavartoti maisto sąnaudas, kad jos kuo mažiau terštų gamtą. Mes visi turime pagalvoti ir apie aplinkinius, o ypač apie skurdžiai gyvenančius žmones, kurie maistui sukrapšto tik centus.

Apie kilnią „Maisto banko"  veiklą kalbiname akcijos Kauno regioninio padalinio vadovę Karoliną Puidaitę.

Kaip veikia „Maisto bankas"?
LPF "Maisto bankas" rengia akciją, kurioje dalyvauja įvairios organizacijos: vaikų dienos centrai, kitos bendruomenės, trečios valgyklos, kurios maitina skurstančius. Kiekvienai organizacijai atsižvelgus į narių skaičių, pajėgumus paskiriamos viena ar kelios parduotuvės, kuriose jos su savo organizacijos savanoriais/darbuotojais renka sau aukas. Mes, kaip „Maisto bankas", taip pat renkame maisto produktus. Kauno miesto seniūnijų socialinės darbuotojos mums atsiunčia 10 šeimų sąrašą (mūsų prioritetas daugiavaikės šeimos, darbo netekę asmenys), taip kas mėnesį formuojame vienkartinius paketus.  Jei žmogus į mus kreipiasi individualiai, mes vis tiek siūlome jiems kreiptis į seniūniją, kad soc. darbuotoja paskirtų jam maisto paramą.

Jau 12 metų  gyvuoja „Maisto banko"akcija, kuri aplanko Lietuvos žmones kasmet.Kaip aktyviai žmonės dalyvauja šioje akcijoje?

Šiemet, per paskutinę „Maisto banko" akciją dalyvavo apie 107 000 žmonių. Šių metų paaukota suma rekordinė. Vertė siekė netgi   apie 907 015 Lt. Kas lėmė, jog ši jubiliejinė akcija rekordinė, nėra aišku, galbūt reklama per TV, gerai parinkta data ar tiesiog žmonių suvokimas, jog reikia dalintis tuo, ką turi. Beje galiu paminėti atvejį, kai Jonavoje žmogus atvežė du vežimėlius pilnus maisto už 486 Lt ir tokių atvejų buvo ne vienas ir ne du.

Kokius maisto produktus žmonės daugiausiai aukojo?

Praeitais metais „Maisto bankas" , pripildytas geraširdžių žmonių paaukoto maisto, išdalino  netgi 3000 tonų maisto. Šiemet surinko maždaug 285 000 įvairiausių produktų, tokių kaip makaronai, kruopos, miltai, cukrus, aliejus, mėsos konservai. Mes šiuos produktus vadiname labiausiai reikalingais todėl, jog jau turint aliejaus, makaronų ar kruopų, mėsos/žuvies konservų žmogus gali pasigaminti maisto. Bet taip pat noriu pasakyti, jog reikalingi ir kiti produktai, kurie praturtina žmogaus stalą. Kai formuojame paketus šeimoms kiekvieną mėnesį,  stengiamės, jog turinį sudarytų 5-6 skirtingi produktai. Daviniai skiriasi ir pagal šeimos dydį bei vaikų skaičių, paketai dėliojami taip, kad užtektų iki kitos akcijos.

Kaip prekybos tinklai reaguoja į „Maisto banko" akciją?

Mūsų tikslas nėra didinti prekybininkų pelną, akcijos esmė bendradarbiaujant su prekybos centrais kuo daugiau surinkti maisto produktų organizacijoms, kurios paskui galės paremti skurstančius žmones.
Prekybininkai paremia lėšomis akcijos rengimą. Gavę lėšų mes gaminame plakatus, skrajutes ir kitą reikalingą atributiką. Prie akcijos prisijungia vis naujų parduotuvių. Yra  tiek daug organizacijų, padedančių organizuoti akciją. O norint surinkti paramą maistu, toms organizacijoms neužtenka vien didžiausių prekybos centrų,

O ką darote su greitai gendančiais maisto produktais, kuriuos kartais atneša žmonės paaukoti „Maisto bankui"?
 Greitai gendančius produktus stengiamės kuo greičiau atiduoti paramos gavėjui. Galiu kalbėti tik už „Maisto banką", pavyzdžiui, mes maistą atidavėme šeimoms, kurias remiame per IKI projektą, taip pat irgi per seniūnijas. Kiekviena seniūnija atsiunčia 4-5 šeimas, kurias remiame paskutinės galiojimo dienos produktais vieną kartą per savaitę, bet tik 8 kartus. Kadangi poreikis labai didelis, negalime teikti šeimai labai ilgalaikės paramos.

IKI projektas? Kas tai?
IKI programa, kai kas rytą iš visų IKI parduotuvių Kaune surenkama apie 1 toną maisto, paskutinės galiojančios dienos ir išdalinama organizacijoms. Kauno mieste jų yra virš 20, kasdien išdaliname 9-8 tokioms organizacijoms. Jos rotacijos būdu paskirstomos, vienos maistą ima 1-2 kartus per savaitę, kitos ir 4 kartus. Yra socialiai atsakingų bendrovių, tokių kaip „Pieno žvaigždės", „Mantinga", kurios mums kas savaitę po kelis kartus atveža savo produkcijos. Dažniausiai tai būna gaminiai, neatitinkantys standartų keičiantis gamybos linijai, tarkim braškių skonio jogurtas susimaišė su aviečių. Tada gauname jogurtus kibirėliuose.
 Išmetamo maisto mastų Lietuvoje niekas tiksliai nežino, nes gamintojai nėra suinteresuoti tai viešinti, bet galima manyti, jog tai gana dideli kiekiai. Vien mes Kaune kasdien surenkame apie toną, tai darome šešis kartus per savaitę, tai jau 6 tonos, o dar kiti miestai. Maisto pertekliaus situaciją gerai atspindi skaičiai. Per  2012 metus išdalinto skurdžiai gyvenantiems žmonėms maisto suma būtų už 16,3 mln.litų.

„Maisto bankui" talkina labai daug žmonių. Žinoma, didžiausa dalį atlieka žmonės, aukodami maisto produktais ar skirdami piniginę paramą. Vien tik prekybos centruose per akcijas matome įvairaus amžiaus žmonių, kurie surenka maistą ir įteikia simbolines dovanėles aukojantiems. Ką galėtumėte papasakoti apie savanorius?
 Kai kuriose seniūnijose pačios soc. darbuotos išdalina šeimoms, kai kuriose tai atlieka mūsų nuolatiniai savanoriai. Jeigu žmogus pareiškia norą dalyvauti paramos maistu dalinimuose, mes mielai juos kviečiame taip ir padaryti. Noriu pabrėžti, jog "Maisto banke" kaip organizacijoje savanoriai skirstomi į kelias grupes. Tai: nuolatiniai sandėlio savanoriai, kurie kas rytą rūšiuoja maisto produktus, gautus iš IKI parduotuvių, ofiso savanoriai, kurie padeda su popieriais ir pan. MIATLINA savanoriai, kurie dalina Europos sajungos paramą kas antrą mėnesį, bet tik Dainavos seniūnijoje, kitose tai atlieka Raudonasis kryžius ir Caritas, renginių savanoriai, kurie padeda rinkti lėšas įvairų renginių metu, kaip "Ką pasėsi" ir pan., savanoriai, kurie dalina paramą kas mėnesį seniūnijose ir atskira kategorija - akcijos savanoriai, tai laikini savanoriai. Tačiau visus savanorius mes vienodai vertiname. Šiemet parduotuvėse padėjo 6531 akcijos savanoriai.

Koks „Maisto banko" tikslas ir kokių buvo išskirtinų gerumo atvejų?
Aišku, geriau  paaukoti maistą sunkiai gyvenantiems žmonėms, nei jį išmesti. Tačiau „Maisto banko" pagrindinė misija nėra remti žmones, mūsų pagrindinė misija - kovoti su maisto švaistymu, o jau išgelbėtą maistą galime atiduoti žmonėms, kuriems labiausiai reikia. Turėjome ne vieną atvejį, kai skambino privatūs asmenys ir aukojo produktus. Buvo toks atvejis, kai paskambino kepyklos savininkas ir pasiteiravo ar mums netiktų bandelės, kurios neatitinka standartų, aišku mums jos puikiai tiko. Kartą esame gavę giros, kuri dar galiojo visą mėnesį, pomidorų padažo, į kurį gamintojas įdėjo per daug prieskonių ir nebegalėjo parduoti parduotuvėse ir t.t.

Ačiū Jums už kilnią misiją.

Maisto išmetimas - didžiulė problema mūsų visuomenės vartotojiškame pasaulyje. Tačiau jos sprendimo būdą rasime tiktai ieškodami išeities ir praeityje palikdami ne tonas išmetamo maisto, o žvelgdami, kaip sumažinti jo pirkimą ir  domėdamiesi kur nukeliauja nesuvartotas maistas. Reikia skatinti atsirasti daugiau tokių programų kaip „IKI" programa.

Atgal 0

Rašyti komentarą