Straipsniai

2013 06 13

Interviu „ Agnė Dragūnaitė: „kuo žaliau maitinies, tuo mažiau reikia suvalgyti...“ (Arūnė Jūrevičiūtė)

Arūnė Jūrevičiūtė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centras, vadovė Liudmila Kazlauskienė)

Jei visi susimąstytume apie savo indėlį į gamtos ir mus supančios aplinkos išsaugojimą ir apie atsakingą maisto vartojimą, tikriausiai daugelis mūsų taptų vegetarais ar net veganais. Ir tai ne tik dėl savo sveikatos, o iš humaniškų ir pilietiškų paskatų. Apie tai, kaip tampama veganais ir ar sunku jais būti kalbamės su  sveiką gyvenimo būdą propaguojančia dailininke Agne Dragūnaite.

Agne, esate veganė. Kada ir kodėl ja tapote?

Prieš penkiolika metų tapau vegetare, kai man labai pašlijo sveikata, negalėjau nieko įsidėt iį burną. Nuo padidėjusio rūgštingumo buvo atsiradę žaizdos burnos ertmėje, todėl keletą dienų badavau be vandens, nes tiesiog nebuvau įpratusi gerti. Taip išskart taip nutraukti maitinimą to nepatarčiau nei draugui, nei priešui. Na, bet buvo kaip buvo. Jaunas organizmas atlaikė ir atsigavusi, valgydama daug obuolių, ėjau i skaityklą ieškoti informacijos apie sveiką mitybą. Tiesiog tais metais obuolių daug buvo, o dabar jau žinau, kad obuoliai labai gerai valo organizmą, be to, šiek tiek šarmina. Man nuo per didelio mėsos vartojimo (o gal man išvis nuo prigimties būtų geriau buvę jos nevalgyti) buvo labai užrūgštėjusi organizmo terpė. Tai obuoliai padėjo, bet čia jau dievo valia, nes nieko nežinojau apie tai. Išgyvenusi keletą bado dienų labai gerai pasijutau ir nusprendžiau keisti mitybą dėl sveikatos, dėl būsenos.

Kuo veganai skiriasi nuo vegetarų?
Vegetarai-tie, kurie minta augalinės kilmės maistu ir pieno produktais. Jie įvairiai pasiskirsto: būna, kad save vadina vegetarais ir tie, kurie valgo kiaušinius, žuvį, net paukštieną!
Veganais vadinami tie, kurie minta vien augalinės kilmės maistu. Būna tokių veganų, kurie nevalgo net  grybų, mielių  ir medaus, nes medus yra bitės perdirbtas produktas, mieles-gyvos bakterijos, o grybai irgi tarp augalo ir gyvūno.

Kas pasikeitė Jūsų gyvenime, kai ėmėte vegetariškai maitintis?
Mano gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių kampu. Kai iki to lemtingojo badavimo mano sveikata ir nuotaika vis prastėjo, o po jo tikrai vis tik geriau ir geriau! Tiek sveikatos, tiek nuotaikos, tiek bendravimo, tiek sėkmės, tiek pinigų atžvilgiu!
Tokio lengvumo gal daugiau niekada gyvenime ir nepatyriau, nors irgi visko buvo. Pirmiausia atsisakiau alkoholio, vėliau visokių maisto su cheminiais priedais: kramtomos gumos, sintetinių gėrimų, užsienietiškų bandelių, saldainių ir pan. Galiausiai atsisakiau mėsos: kiaulienos, jautienos, vištienos. Toko atsisakymo procesas vyko maždaug penkis metus. Paskui pajutau, kad organizmas blogai reaguoja ir į žuvį, druską, cukrų. Atsisakiau ir šių produktų. Dar po kokių poros metų atsisakiau ir kai kurių  pieno produktų dėl tos pačios priežasties, kad geriau jausčiausi, būčiau darbinga ir žvali. Mat aukščiau išvardinti produktai mane darydavo mieguista, silpna. Taigi, visiška vegane tapau maždaug prieš porą metų, o dabar bandau žaliavalgiauti. Tačiau čia viskas labai palaipsniui.

Koks Jūsų dienos racionas?
Ryte arba nieko nevalgau, arba geriu, kartais vaisius valgau. Priklauso nuo to, kaip būna praleista vakar diena: jei ko sunkesnio ar labiau užteršto suvalgau, tai ryte organizmas nori valytis, todėl net nesinori nieko. Pietums - grūdai ar daržovės, vakarienei - daržovės su sėklomis arba kokia arbata. Bet būna, kad ir pamaišau kokio virto maisto ar vegetariško.

Ar Jūsų pasirinktas gyvenimo būdas yra brangesnis, sudėtingesnis nei įprastas? Piniginiu ar laiko atžvilgiu (pvz. maisto įsigijimas, buities sutvarkymas ir pan. )

Per daug nebespaudžiu savęs. Suvalgau ir virto maisto ir pieno produktų. Sakyčiau, dabar mano mitybą galima būtų pavadinti racionalia vegetariška. Ir tai tikrai yra pigiau, nei mėsavalgiška. Maisto reikia vis mažiau, nes kuo žaliau maitinies, tuo mažiau reikia suvalgyti. Tiesiog man žalias maistas sotesnis. Dažnai žmonės sotumo jausmą maišo su sunkumo jausmu. Jiems atrodo, kad pavalgę žaliai jie nesotūs. O tai tiesiog neužkrautas skrandis.
Taip maitindamasi taupau ne tik savo asmenines kišenės išteklius, bet ir viso pasaulio, todėl, kad užauginti maistinius augalus pigiau, nei užauginti pavasarinius augalus ir jais šerti gyvūnus, kad po to juos valgyti. Be to, taip maitintis ekologiškiau, nes auginamų galvijų išmatos teršia aplinką labiau nei didžiosios gamyklos ir automobiliai keliuose!

Ar galima Jus priskirti prie ekologiško gyvenimo būdo propaguotojų?
Ne tik maiste - visur gyvenime mane traukia ekonomika ir ekologija. Patinka lininiai, šilkiniai ir vilnoniai drabužiai, medis, akmuo interjere.

Ar gali veganai nuskriausti uodą?
Dėl uodo tikrai sielvartauju! Stengiuosi nebūti ten, kur yra uodų, o jei kitaip neišeina- užsidengiu nuo jų šilkine skarele ant skrybėlės bryliumi. Geriausia tai eiti miegoti prieš nubundant uodams. Racionaliai bandau išnaudoti ir paros pokyčius. Noriu prisiderinti prie gamtos taip, kad visiškai su ja susiliečiau ir tada ji man bus švelni. kam kišti rankas į ugnį?

Kur Lietuvoje galima gauti ekologiškų maisto produktų? Ar liko tokių vietų, kur augintų ar prekiautų jais?
Veganiškas maistas visur pardavinėjamas. Tai tiesiog viskas, kas yra augalas: šaknys, stiebas, lapai, žiedai, vaisiai ir sėklos.
Pati pamąstyk: kas yra šaknys? Bulvės, morkos. Stiebas? Salierų stiebai, rabarbarai. Lapai- kopūstai, salotos, įvairių laukų žolės. Žiedai-arbatom taikomi labiau (beje, galima ir neplikytų arbatų pasigaminti tiesiog užpylus šaltu vandeniu palaikyti per naktį norimą augalą). Vaisių nevardinsiu, o sėklos -tai pupelės, žirniai, riešutai, saulėgrąžos ir t.t.
Lietuvoje, manau, ekologiško maisto daugiau nei kitose vakarietiškos kultūros valstybėse. Gal todėl, kad Lietuva vis dar ne vien vakarietiškos kultūros valstybė? Na, ir lyginant su kitomis vakarietiškomis šalimis tai čia pakankamai lengva ekologiškesnio maisto gauti. O apie absoliučią ekologiją tai jau kalbos būti negali, nes visi laukai, visa žemė gi dabar užteršta. Ekologiškiausi ūkiai būna labai maži, nes sunku be chemijos užauginti derlių. O šiais laikais visi pripratę lengvai gauti rezultatą.

Ar galima pasitikėti eko produkcija prekybos centruose?
Ar parduotuvėse ekologiškas maistas? Na, geriausia iš tetos ar mamos daržo. Arba pats kai užsiaugini.

Kaip Jūs atskiriate, kad tai neekologiniai produktai, nors yra eko ženklas?

Aš ekologiškus produktus atskiriu pagal tai, kai daugiau jo pavartojus nepradeda skaudėti liežuvio. Tikrai! Nuo chemijos man skauda liežuvį, o jei chemijos daug- nusilupa gomurys! ir tada labai skauda. Dabar supranti, kodėl taip lengvai atsisakiau produkto po produkto?  Nuo parduotuvinių žirnių ar riešutų dar niekada nebuvo nusilupęs gomurys, tačiau salotos, morkos, paprikos, agurkai ir daugelis pomidorų rūšių, ridikėliai ir beveik visas žalias maistas parduotuvėje man neskanus- jaučiu chemijos skonį. Perku turguje iš ūkininkų, kurie pardavinėja man skanius produktus.

Ar kavinėse, restoranuose galima gauti veganiško maisto?
Kai kuriuose restoranuose jau galima aptikti žaliavalgišką meniu. Bet man labiau patinka niekaip neperdirbtas maistas, net nesutrintas, o žaliavalgių idėja, atkeliavusi išAmerikos, atsinešė maisto smulkinimo ir miksavimo įprotį. Aš valgydama derinu produktus ir labai daug jų nemaišau- vieną, du, keturis maždaug.

Vartodama išskirtinai ekologišką augalinės kilmės maistą, kaip prie ekologijos prisidedate buityje?
Buitį savo valau ir tvarkau su soda, karvės mėšlo tirpalu (labai labai mažai į vandenį reikia įdėti -gerai dezinfekuoja), kvepinu natūraliais smilkalais iš Indijos, bet mačiau Kaziuko mugėje ir lietuviškų smilkalų, tai, kaip matai, turbūt galima mane būtų priskirti ir prie propaguotojų, nes visų pirma savo pavyzdžiu propaguoju, o be to ir pasakoju visiems, kas klausia. Noriu net eiti į gamtą gyventi, ir tokiu būdu propaguoti, bet vis dar nelengva atsisakyti miesto patogumų ir priimti gamtos griežtumą.

Kokias transporto priemones vertinate?
Norėčiau ekologiško, vandeniu ir saulės baterijomis varomo automobilio, bet teks palaukti dar tokio. Dviratis kolkas mano transportas, viešas transportas. Žinoma, kai skubu-išsikviečiu taksi.

Kaip reaguoja į tai, kad esate veganė Jūsų aplinkiniai? Ar tai nesukelia kokių problemų?
Jei taip tai kodėl?
Draugai tai labai džiaugiasi tokiu mano pasirinkimu, o gimines sutrikę. Vis dar siūlo mėsytės baliuose, bet paskutiniu metu jau tik juokais siūlo. Bet anksčiau tai buvo rimtų psichologinių bėdų, nes net mama išvis į pokylius nekviesdavo.

Daug Lietuvoje yra žmonių, pasirinkusį tokį gyvenimo būdą?
Lietuvoje vegetarų vis daugėja. Visame pasaulyje tai labai ryškios tendencijos

Jūsų draugai taip pat veganai?
Draugauju ir su visavalgiais, ir su vegetarais, ir su veganais, ir su žaliavalgiais. Bet daugiausia tarp draugų yra vegatarų ir veganų. Nors paskutiniu metu daugiausia laiko praleidžiu su žaliavalgiais

Ką pasakytumėte žmonėms, norintiems prisijungti prie veganų? Ar lengva jais būti?
Sakyčiau, kad sveika pripratinti organizmą prie pokyčių: juk planetos sukasi ratu, o ne kvadratu! Kuo mažiau kampų, tuo maloniau.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Arūnė Jūrevičiūtė

Atgal 0

Rašyti komentarą