Straipsniai

2013 06 13

Interviu „Nelengvas studento gyvenimas“ (Ieva Banaitytė)

Ieva Banaitytė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų studija, vadovė Liudmila Kazlauskienė)

Niekam ne paslaptis, jog šiandieninėje visuomenėje nėra labai lengva sudurti galą su galu. Mokesčiai, maistas, transportas... O ką jau kalbėti apie asmenines išlaidas! Daugumai lieka mįslė, kaip išsiverčia studentai, nes sklando gandai, jog dauguma studentų - vargšai. Tačiau yra bankai, kurie gali palengvinti arba pasunkinti gyvenimą, suteikdami paskolą. Tačiau viskas turi savų pliusų ir savų minusų. Ką apie tai mano studentai? Kokios vidutinės jų pajamos ir išlaidos? Jie dirba, pragyvena iš stipendijos, o gal yra finansuojami tėvų? Ir vis dėlto - kaip jie viską spėja? Kamuojama smalsumo uždaviau keletą klausimų studentams, kurie mielai pasidalino informacija apie studentišką biudžetą.

Kokios yra vidutinės lietuvio studento pajamos? Iš kur jos gaunamos?

Studentė Karolina Petkevičiūtė: Priklausomai ar kalbama apie mėnesines pajamas, ar apie metines. Daugiausia studento gaunamos pajamos arba iš tėvų (globėjų), arba iš darbo po paskaitų, arba stipendija.

Studentas Lukas Šantaras: Studento vidutinės pajamos gali būti apie 800 Lt, jei turi padoresnį ir nuolatinį darbą.

Studentė Vaida Plaušinaitytė: Nuo 400 Lt (jei gyvena bendrabutyje ir turi išgyventi savarankiškai). Gali būti stipendija (~200 Lt), socialinė stipendija 400 Lt, bet ją gauti sudėtinga, dažniausiai gauna tik našlaičiai. Papildomas darbas (referatas kainuoja nuo 40 Lt ), bet daugiausia studentų pajamas gauna iš tėvų.

Studentas Mantas Kolodziejus: Kiekvieno, žinoma, skirtingos, mano yra apie 1000-1100 Lt, iš kurių pusę suryja mokestis už būstą.

Ar užtenka  studentui iš gaunamų pajamų pragyventi mėnesį?
K.P.: Jei savarankiškai  gyventi - ne.
L.Š.: Sunkiai, bet sukasi tad pragyvena.
V.P.: 400Lt tikriausiai neužtektų, nes būstas kainuoja apie 200 Lt/mėn, kelionės išlaidos brangios.
M.K.: Kultūrinis gyvenimas kainuoja nemažai, tačiau saikingai ir protingai viską skirstant - pakanka.

Kaip jam papildyti pajamas, jei studento neremia tėvai, jei jis negauna stipendijos?
K.P: Dirbti. Arba pradėti geriau mokytis.
L.Š.: Dirbti, dirbti, ir dar kart dirbti, juk nevoks.
V.P.: Papildomos veiklos: darbų rašymas, darbas
M.K.: Susirasti darbą. Kaip padariau aš. Dirbu darbą pusę etato laisvu nuo paskaitų metu.

Daugelis studentų kreipiasi į bankus, pasiimdami paskolas? Kam jie tai daro? Ir ar tai gerai?
K.P.: Studentai kreipiasi į bankus, kad susimokėtų už mokslus. Tai jie daro, kai neturi kitos išeities ir žino. Taip žino, kad vėliau gaus tokias pajamas ir  galės atiduoti bankui paskolą.
L.Š.: Jei neįlenda į skolas, galima gan gerai prasisukti tam kad išgyventi iki kitos algos. Tol kol skolos netrukdo studijuoti, tol manau, kad gerai.
V.P.: Skolinasi pragyvenimui ir studijoms apmokėti. Rizikinga.
M.K.: Studentus skolintis verčia pinigų stygius. Nemanau, kad tai yra gerai, jei sunkiai sudurdamas galą su galu vėliau negalės jos atiduoti.

Ką manote apie greituosius kreditus? Ar teko jais pasinaudoti?
K.P.: Manau, kad blogas daiktas tie greitieji kreditai, nes gali sukelt priklausomybės formą tam tikrą. Pateisinama tik tokiu atveju, jei yra ekstra atvejis ir nėra kur dingti. Pačiai pasinaudoti neteko.
L.Š.: Nedaug, dar neteko ir tikiuosi kad nereikės.
V.P.: Neigiamai, pasinaudoti neteko.
M.K.: Juos vertinu neigiamai. Neteko.

Ar pažįstate studentų, kurie ėmė greituosius kreditus? Ar jiems pavyko juos greitai atiduoti?

K.P.: Pažįstu. Nesidomėjau.
L.Š.: Taip, gerai tai kad jie neįsivėlė į skolas išsisuko su minimaliais nuostoliais.
V.P.: Ne
M.K.: Ne

Per kiek laiko galima suplanuoti biudžetą? Ar tai priklauso nuo žmogaus būdo ir asmeninių poreikių?
K.P: Nežinau, nesidomėjau. Žinoma, kad priklauso nuo asmeninių poreikių.
L.Š.: Žiūrint koks žmogus, tai ypač priklauso nuo būdo, stengimosi išnaudoti turimus išteklius 120%.
V.P.: Priklauso nuo biudžeto laikotarpio. Galima ir per 1 dieną. Priklauso nuo žmogaus būdo. Santūrus žmogus suplanuos savo biudžetą greičiau ir labiau stengsis jo laikytis.
M.K.: Biudžeto neplanuoju, tiesiog viskas gaunasi savaime.

Į ką turėtų atsižvelgti studentas, planuodamas savo biudžetą? Kodėl studentams yra svarbu susidaryti asmeninio biudžeto planą?
K.P: Atsižvelgti į poreikius savo ir į tai, kad kas mėnesį negalėsi misti vien makaronais ar bulvėmis.  Svarbu susidaryti planą, jei gyveni bendrabutyje arba nuomoji būstą, nes studentiškas gyvenimas neapsieina be neplanuotų išlaidų (vakarėliai, pasibuvimai, spausdinimo ir kopijavimo darbai).
L.Š.: Į komunalines būsto, maisto išlaidas, papildomas ir nenumatytas kitas išlaidas.
V.P.: Į neišvengtinas išlaidas: mokesčius, transporto išlaidas, tačiau svarbu pasilikti pinigų nenumatytoms išlaidoms. Svarbu turėti asmeninio biudžeto planą, kadangi studentų pajamos nėra didelės

Kokią įtaką studento biudžeto tvarkymui daro tėvai? Miestas, kuriame jis studijuoja?
K.P.: Tėvai arba duoda pinigų, arba neduoda. Didžiuosiuose miestuose brangesnis pragyvenimas ir reikia daugiau pajamų.
L.Š.: Gan maža, ypač jei gyvena atskirai, kuo mieste brangesnis pragyvenimas tuo sunkiau studentui pragyventi už tą pačią sumą nei kitame mieste.
V.P.: Dažniausiai tėvai yra pagrindinis pajamų šaltinis. Miestas daro įtaką kainoms - didesniame mieste studentas priverstas išleisti daugiau pinigų.
M.K.: Tėvai turi didelę įtaką, juo labiau, jei jie finansuoja studentą. Miestas taip pat turi didelę įtaką - visi sutiks, kad pragyvenimas Vilniuje brangesnis.

Visuomenė studentus įsivaizduoja labai sunkiai pragyvenančius. Ar tai tiesa? Kodėl?
K.P.: Tiesa. Ypač tie, kurie negauna pajamų iš tėvų ar globėjų susiduria su sunkumais.
L.Š: Manau tame yra tiesos, ypač su dabartinėmis studijų kainomis.
V.P.: Jei studentus išlaiko tėvai, tai nėra tiesa, tačiau jeigu studentas dirba pats ir kartu mokosi, tai tiesa.
M.K.: Taip, tai tiesa. Tačiau tai paaiškinama jauno žmogaus poreikių gausa. Linksmybės ir veikla kainuoja. Juolab, kad pinigų visų pirma reikia pragyvenimui.

Galbūt žinote, kam daugiausia studentai išleidžia pinigų? Kokios tai maždaug sumos?
K.P.: Maistui, gėrimams, knygoms ir kopijavimui knygų.
L.Š.: Gal alkoholiui, apie pusę gaunamų pajamų, bent pirmais studijų metais.
V.P.: Maistui ir būstui. Būstas apie 200 Lt., maistui viskas, kas lieka kitkam.
M.K.: Pirmoje vietoje mokestis už nuomą ar bendrabutį. Tai sudaro kelis šimtus, kartais ir 500 Lt. Toliau viską "suryja" maistas ir linksmybės.

Kaip studentas gali taupyti pinigus, bet kartu ir leisti sau papramogauti?
K.P: Nepirkti niekučių.
L.Š.: Sutvarkęs savo biudžetą, neleisti ten kur nereikia,.
V.P.: Eiti į nemokamus renginius, ieškoti akcijų, gauti nuolaidų su LSP.
M.K.: Mokėdamas atsisakyti vienų dalykų ir dėl kitų.

Kokių patarimų duotumėte studentui, kuris nori gauti papildomų pajamų? Kaip jam tai padaryti?
K.P.: Taupyti, gerai mokytis, jei jau labai reikia pinigų, tai ir dirbti.
L.Š.: Dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti bei suktis visur kur tik įmanoma.
V.P.: Dirbti, ieškoti nuotolinio darbo
M.K.: Kiekvienas, norintis gali susirasti valandinį ar vienkartinį darbelį. Tarkim: platinti skrajutes ar darbą 0,25 ar 0,5 etatu.

Koks yra studento pajamų ir išlaidų santykis? Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai išlaidos viršija pajamas?
K.P.: Kiek turi tiek ir išleidi, kaip galima išleisti to, ko neturi? Todėl ir neegzistuoja studentų gyvenime minusinės pajamos.
L.Š.: Nežinau.
V.P.: Dažniausiai pajamos sutampa su išlaidomis.
M.K.: Žinoma, kad pasitaiko. Tas išlaidas padeda padengti tėvai.

Kaip manote, ar būtina studentui, kuris nori būti visiškai savarankiškas, turėti darbą? Galbūt yra kitokių būdų save išlaikyti be giminių pagalbos?
K.P.: Arba dirbti, arba gerai mokytis dėl stipendijos. Arba vogti. Pinigai iš dangaus nekrenta.
L.Š.: Užsiimti veikla, kuri duotų pelno, bet nereikėtų mokėti mokesčių, tai leistų gauti daug daugiau pajamų.
V.P.: Būtina. Kitas būdas - paskola.
M.K.: Kitos galimybės nėra.

Taigi, būti studentu Lietuvoje tikrai nėra taip lengva. O imdamas paskolą ir bandydamas palengvinti savo finansinį gyvenimą gali daugiau pralošti nei laimėti. Studentas privalo planuoti savo biudžetą ir nešvaistyti pinigų į kairę ir į dešinę. Tačiau ir neturi pamiršti, jog yra laikas mokytis ir yra laikas linksmintis. Viską suderinęs, studentas sugebės ir pavargti, ir pasidžiaugti gyvenimu. Ir nesvarbu, gyveni su tėvais ar ne, studentiško gyvenimo privalo "paragauti" kiekvienas.

Atgal 1

Rašyti komentarą

Skaityti komentarus (1)