Straipsniai

2013 06 13

Lietuvos ūkininkų turgeliuose – maisto produktai iš užsienio? (Ieva Banaitytė)

Ieva Banaitytė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų studija, vadovė Liudmila Kazlauskienė)

Lietuvos vartotojai abejoja atvežtinių maisto produktų kokybiškumu. Prisiklausę apie užsienietiškų prekių kenksmingumą, pradėjo labiau pasitikėti lietuviška produkcija. Bet kur jos nusipirkti? Prekybos centruose produktų etiketės dažnai klaidina, užrašant, kad tas gaminys lietuviškos - vokiškos firmos ir pan. Dažnai produktų pavadinimuose nurodoma, kad tai yra originalus lietuviškas gaminys, nors jo sudedamosios dalys ir žaliava ne iš Lietuvos. Pasirodo, jei tas produktas perdirbtas ir supakuotas Lietuvoje, net nereikia nurodyti, kad tai ne lietuviška prekė. Belieka turgavietės. Pabandžiau atlikti žurnalistinį tyrimą, norėdama sužinoti ar juose galima nusipirkti lietuviškos produkcijos.

Kaip atskirti ar tai lietuviška prekė?

Pirkėja Ona visada apsiprekina ūkininkų turgelyje, bet ji nėra tvirtai įsitikinusi, ar  jame yra vien tikrųjų Lietuvos  ūkininkų išauginta produkcija. Ji gerai pažįsta tik daržovių pardavėjus, kurie prekiauja produktais iš artimo rajono ūkininko ūkio. Ona mano, kad tos daržovės yra mažiau tręšiamos ir neapipurškiamos kaip atvežtinės. Pirkėja turi ir nuolatinį duonos gaminių pardavėją, kuris visą produkciją vežasi iš vietinės kepyklėles. Mėsos moteris perkasi retai, todėl nežino kur galima nusipirkti jos iš lietuviško ūkio.

Teko stebėti daržovių ir vaisių turgaus prekeivius. Jei ant jų parduodamos produkcijos užrašyta „iš Lietuvos",  tuoj išsirikiuoja eilė pirkėjų ir produkcija kaip mat išperkama. Pardavėja Stanislava, prekiaujanti turguje  jau trečius metus tiek lietuviškomis, tiek atvežtinėmis daržovėmis. piktinosi tokiais pardavėjais - melagiais. Negana to, turinčiais ūkininkų pažymėjimus. "Mes, prekeiviai, žinome, kad tos daržovės yra iš Lenkijos ar Italijos, tik ant jų uždėtas klaidinantis užrašas, to ir reikia pirkėjams. Sąžiningai prekiaujantys ir nenorintys apgaudinėti pirkėjų pardavėjai, labai nukenčia pinigine prasme. Štai tie vadinami „ūkininkai", paėmę iš bazės urmu itališkus pomidorus ir užrašę, kad tai jų produkcija, išlošia daugiau nei mes",- liūdnai kalbėjo ji.

Būna taip, kad kalbantis su turgaviečių prekeiviais, jie visi tvirtina, kad prekiauja lietuviška produkcija. Vartotojui sunku atskirti, kad tai lietuviška prekė  kai nėra aiškaus kriterijaus. Tačiau Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos atstovai dažnai abejoja ar turguose galima nusipirkti saugų produktą. Jie teigia, kad lietuviškos mėsos patenka labai mažai ant mūsų stalo. Apie 80 proc. prekiaujama atvežtine mėsa. Lietuvoje išaugintos kiaulės keliauja į užsienį. Pastaruoju metu yra madingi mobilieji turgeliai, kuriuose daug perpardavinėtojų, pasivadinusių ūkininkais. Dažniausiai jie prekiauja lenkiška produkcija, nors savo prekes vadina „lietuviškomis".

Turgus tuštėja

Šalia manęs stovėjęs pirkėjas taip pat apgailestavo, kad turguose prekiaujama abejotinos kilmės produkcija. Miestiečiai tai žino, todėl turgus tuščias. „Visa sistema yra niekam tikusi. Tik perkant tiesiogiai pas pažįstamą ūkininką iš namų, paremsime Lietuvos ūkininkus ir gausime gerą maistą", - mano jis.

Kad turgus tuštėja ir Lietuvos pirkėjai nelabai tikisi jame nusipirkti lietuviškos produkcijos, patvirtino ir pardavėja, prekiaujanti mėsa. Ji prasitarė, kad  turguje ta pati produkcija kaip ir parduotuvėse - mirkytos dešros, tik etiketė kitokia. Daugelis pirkėjų nusiskundžia, kad paragavus naminės dešros, daugiau nesinori pirkti. O tikrieji ūkininkai nespėja auginti produkcijos.  „Iš tikrųjų problema ne čia.  Gal nuo 92 metų prekiauju turguje pieno produktais, kiekvienas prekiautojas turi savo klientus, deja su metais jų vis mažėja, vidutinis klientų amžius buvo apie 60 metų, per tą laiką dauguma išėjo anapilyn, kiti pasiligojo, o jaunimas turguje mažai perka, nes yra įpratęs valgyti „Maximos" produktus su visokiais maisto priedais. Tai štai sveikas produktas lietuviams kaip ir nebereikalingas",- konstatavo kitas prekeivis.

Turguose apsiperkantys mano pažįstami, niūriai įvertino žlungantį Lietuvos ūkį. Jų manymu, pradžiai reikia sudaryti bent vienodas sąlygas ūkininkams. ES žemės ūkis labai iškreiptas, daug subsidijuojamas, o LT ūkininkai gauna daug mažiau subsidijų, plius moka 21% PVM už trąšas ir kitą žaliavą, tai čia produktyvumas nei prie ko. O kur dar beprotiška elektros kaina? „Kiaulę užauginti tai nėra tik pralaukti pusmetį kol užaugs, reikia ją ir šerti, reikia pasirūpinti ir mėšlo išvežimu ir t.t. o visa tai kainuoja, elektra, kuras. Ūkininkams įvesti tokie reikalavimai kaip turi ES. Tačiau kitos šalys tai kūrė 50 metų, o mūsų augintojai  buvo priversti per metus prisitaikyti",- mintimis dalinosi vienas pensininkas.

Nepavydėtina Lietuvos ūkininkų padėtis

Turguje anksčiau prekiavęs ūkininkas Petras (vardas pakeistas) savo negalėjimą prekiauti turguje aiškina laiko trūkumu. „Kaimietis turi pašerti gyvulius, pamelžti  ir dirba dažnai 14-15 valandų per parą, kada jam prekiauti turguje? Ministras galvoja, kad ūkininkas gali stovėti visą dieną už prekystalio, ir visiškai nesupranta, kad turguje prekiaujama ne lietuviška mėsa, pienu, pieno produktais, kurie yra abejotinos kokybės",- blogą Lietuvos ūkininkų padėtį išsakė ūkininkas. Jis mano, kad ir turguje, kaip ir parduotuvėse, kiauliena tik iš Lenkijos, nes Lietuvoje dėl beprotiškų maisto ir veterinarijos tarnybų reikalavimų prieš dešimtmetį buvusios skerdyklos panaikintos, nebeliko net supirkėjų, kurie pirkdavo iš kaimiečių kiaules. „Visos mėsos perdirbimo įmonės neperka iš Lietuvos ūkininkų ir kaimo žmonių išaugintų kiaulių. Jie mėsą atsiveža iš užsienio, todėl kaimiečiai užsiaugina ir pasiskerdžia tik savo šeimai, nes parduoti neturi galimybių",- liūdnai kalbėjo ūkininkas.

Prekybos centre sutikta ir užkalbinta pirkėja, perkanti mėsos gaminius nustebo, kad klausinėju apie apsipirkimą  ūkininkų turgelyje. Ji, kaip ir daugelis kitų pirkėjų, gali patvirtinti, kad ten nebūtinai būna geros kokybės produkcija. Moteris ne kartą įsitikino, kad labai sudėtinga rasti ūkininką, prekiaujantį savo užauginta produkcija. „Ar galima ten surasti tokį? Tai gali būti tik  pažymėjimo turėtojas, pats dažniausiai nieko nebeauginantis arba auginantis tik  sau", - mano pirkėja. -  Pardavimui toks „ūkininkas" perka Varšuvoje, vežasi į turgų ir prekiauja. Tikrasis ūkininkas neturi laiko kada prekiauti ir jis niekaip neįveiktų turgaus prekeivių mafijos. Jei jau taip neapsimoka prekiauti - turgus pustuštis būtų".  Moteris tvirtino, kad mūsų ūkininkai nespėja auginti produkcijos. Ją greitai išgraibsto iš rankų. Pirkėjai, kurie nori sveikai maitintis, apsiperka tiesiai iš ūkininkų. Eilės prie ūkininkų, prekiaujančių lietuviška mėsa, didžiulės. Pražiopsosi - negausi. Todėl daugelis perka didesniais kiekiais ir deda į šaldiklius. Moters manymu turgus visai nereikalingas.

Baudos  nepašalina turgaus prekeivių pažeidimų

Tarnybos, tikrinančios turgavietes teigia, kad  jose pažeidimų yra nemažai. Gera idėja kurti ūkininkų turgelius, kai ūkininkas gali parduoti savo produkciją ir perkantis žmogus perka tiesiai iš rankų. Tačiau dažnai prie jų prisišlieja perpardavinėtojai su produkcija iš Lenkijos. Tarnybų duomenimis įmonės, apgaudinėjančios pirkėjus, yra baudžiamos. Tačiau baudos yra tokios simbolinės, kad jos nepanaikina noro verstis tamsiu verslu. Pagal dabar galiojančią tvarką, jei nustatoma, kad gamintojas negali pateikti produkto kilmės dokumentų, produktas yra konfiskuojamas. Jei nėra produkto kilmę pateisinančių dokumentų, neatliekamas net laboratorinis tyrimas, nes tai traktuojama kaip nelegali veikla. Be to, medžiaga gali būti perduota kriminalinei policijai. Kad ir koks būtų konfiskuotas kiekis, maksimali bausmė už pažeidimą yra 1 tūkst. litų.

Pirkėjams irgi reikia būti budriems, suabejojus produkcijos kilme, prašyti ją įrodančių dokumentų. Tačiau pripažinkime, esame abejingi, geriau neklausime, nepirksime arba nusipirksime bet kokią. Neieškodami teisybės ne tik nepasirūpiname, kad mūsų stalą pasiektų saugūs maisto produktai. Esame ir nepilietiški, nes nereikalaujame, kad ūkininkų turgeliuose būtų vien Lietuvos ūkininkų išauginta produkcija. Taip neskatiname vietinės produkcijos prekybos. Tuo pačiu nerememiame mūsų ūkininkų ir nekovojame dėl geresnių prekybos sąlygų jiems sudarymo.


Atgal 0

Rašyti komentarą