Straipsniai

2013 06 13

Maisto išmetimui – ne (Laura Lincevičiūtė)

Laura Lincevičiūtė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų studija, vadovė Liudmila Kazlauskienė)

Visi žinome, kad maistas  yra energijos šaltinis, reikalingas  visiems, tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Šiais laikais aprūpinti organizmą maistu yra nesunku, nes jo, atrodo, tiek daug pagaminama. Tačiau statistika byloja ką kitą. Pasaulio sveikatos organizacijų duomenimis, maždaug trečdalis pasaulio gyventojų maitinasi normaliai, trečdalis nuolat persivalgo, trečdalis nuolatos badauja. Deja, rinkos ekonomika negali atsakyti į sopulį keliantį klausimą - kaip maistą paskirstyti tolygiai. Tuo pat metu, kai maždaug milijardas planetos gyventojų badauja, maistas paprasčiausiai išmetamas, ypač išsivysčiusiose šalyse. Pagrindinės priežastys yra netinkamas apsipirkimo planavimas bei maisto išmetimas, kai šis praranda idealią formą, nors dar yra tinkamas vartoti. Taigi kur iškeliauja nesuvartotas maistas?

Konteineriuose yra vartojimui tinkamo maisto?

Lietuvoje jau seniai nekelia nuostabos konteineriuose besiknisantys žmonės. Kas jie? Ar tai naujo judėjimo atstovai freganai?  Nemanau, kad jie gali ką nors vertingo rasti konteineriuose. Aišku, kad daugiabučių gyventojai išmeta sugedusį maistą, kas jau tinkama tik į kompostą. Mažos parduotuvėlės taip pat stengiasi taupyti ir neužsako tiek prekių, kad vėliau jas reikėtų išmesti. Tačiau reikėtų atidžiau patyrinėti prie didžiųjų prekybos centrų konteinerių turinį. Dėl suprantamų priežasčių man nekilo noras tai daryti. Apie išmetamą maistą nenoriai kalba ir prekybos darbuotojai. Tačiau pakalbinus kelis šiukšlių konteinerių lankytojus, pasitvirtinto įtarimai, kad juose randama dar gerų ir tinkamų vartoti produktų, kurių pažeista prekinė išvaizda ar tik ką tik baigėsi galiojimo terminas. Pasinaudoję švaistūniška situacija freganai, ne tik maistui išleidžia mažiau pinigų, tačiau prisideda ir prie Žemės resursų tausojimo. Iš išvaizdos pamačius konteineriuose maisto ieškančius žmones, galima spręsti, kad tai nebūtinai valkataujantys piliečiai. Tarp jų yra išsilavinusių ir turinčių darbus žmonių, kurie  pašaliniams nelabai papasakos apie savo gyvenimo būdą. Ką galima išgirsti iš jų, tai apgailestavimą, kad konteineriuose atliekos nerūšiuojamos ir dar vartojimui tinkamas maistas išmetamas, kai galėtų būti atiduodamas veltui.

Maitinimo įstaigos elgiasi neatsakingai

Kaip su atliekamu maistu  elgiasi maitinimo įstaigos, sužinojau apsilankiusi  mokyklos valgykloje. Joje kasdien maitinasi apie 500 vaikų. Pusė iš jų turi nemokamą maitinimą. Šie vaikai gauna sriubos, sulčių, blynelių, mėsos patiekalų ir dažniausiai viską suvalgo. Kita pusė valgo už savo pinigus. Nustebau, pamačiusi, kad negaunantys nemokamo maitinimo, nusipirkę antro patiekalo porciją, suvalgo ne viską. Pavyzdžiui, užsisakę mėsos kepsnį, nesuvalgo garnyro ir daržovių. Taip daro kas antras vaikas, todėl per dieną lieka apie 5 kg. nesuvalgyto maisto. Paklausus, kur nukeliauja maisto likučiai,  sužinau, kad į vienos valgyklos darbuotojos sodybą vištoms maitinti. Panašus nesuvalgyto maisto kiekis būtų kiekvienoje mokyklos valgykloje. Per metus nesuvalgyto maisto susidarytų tonos.

Kad mokyklose mažėtų išmetamo maisto, siūlyčiau jų vadovams užsakinėti mažiau tokių maisto produktų, kurių  vaikai nesuvalgo arba juos keisti kitais ir stebėti pasikeitimus. Manau, jei vaikų taip nemėgstamus burokėlius ar kopūstus iškeitus į naminę mišrainę ar salotas, situacija pagerėtų. Maisto išmesti tektų mažiau.

Ar lieka maisto likučių viešojo maitinimo įstaigose ir restoranuose?

Pakalbintas viešojo maitinimo įstaigos pardavimų vadybininkas Marius prasitarė, kad nieko, ką tenka išmesti ar utilizuoti, pas juos nelieka. Jei turimų maisto produktų galiojimo laikas eina į pabaigą, yra lanksti nuolaidų sistema, skelbiamos akcijos. Tik per jas nepardavus maisto, netinkamo vartojimo produktai keliauja į konteinerius. Dėl sveikatos sumetimų tokių produktų neleidžiama pasiimti netgi tos įstaigos darbuotojams. Kur iš konteinerių keliauja nesuvartoto maisto atliekos, jis nežinojo.

Namų ūkis sprendžia maisto pertekliaus problemą


Miestuose mažai kas turi augintinių, kuriems atiduoda savo šaldytuvuose užsigulėjusius maisto produktus. Toks maistas genda ir dažniausiai būna išmetamas į konteinerius. Taip neatsakingai su maistu elgiasi daugelis vartotojų. Savo pažįstamą  Ragauskų šeimą pavadinčiau maisto pirkimo maniakais. Tokiais jie jau yra penkerius metus. Šios šeimos pajamos yra didesnės nei vidutinės, todėl jie savęs nevaržo ir perka ką nori ir kada nori. Apsipirkdami du kart dienoje, dažniausiai prisiperka produktų ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad vyksta akcija. Prisipirkę pilną šaldytuvą maisto, jie patiekalus ruošia kelioms dienoms. Taip kaskart tenka išmesti prarūgusią sriubą ar pašvinkusią mėsą. Tokių šeimų kaip Ragauskai yra nemažai, tačiau paieškojus galima atrasti namų ūkių, kurie atsakingai elgiasi su maistu.

Mano kaimynei Leonorai  maisto išmetimas yra skaudus dalykas ne tiek dėl finansinių sumetimų, kiek dėl moralinių. Apsipirkdama ji reguliuoju kiekius. Matydama, kad šiek tiek maistas užsibuvo šaldytuve, perkelia į šaldiklį. Sušaldžius virtą mėsą, varškę, netgi duoną ar pyragėlius, skonis nesikeičia. Duoną, kad nepelytų ir išliktų ilgiau šviežia, kaimynė įprato laikyti  šaldytuvo apačioje, stiklinėje dėžėje.

Maisto nelinkusi išmesti ir kaimynė Danutė. Jos šaldytuve dažniausiai užsiguli daržovės, vaisiai, sūris ir kokie mėsos gabaliukai. Daržoves ir mėsgalius kaimynė pertrina blenderiu ir išverda tirštą sriubą. Sūrio likučius sutarkuoja ant picų, sunaudoja karštiems sumuštiniams arba lietiniams. Iš vaisių likučių pagamina skanius kokteilius.

 Panaši situacija kaip pas Ragauskus buvo ir mano šeimoje. Tėveliai mėgdavo pilnais krepšiais grįžti iš parduotuvės, vėliau iš jo gamindavo sklidinus puodus sriubų ir troškinių. Aišku, visas maistas taip ir likdavo nesuvalgytas, greit sugesdavo. Ilgainiui, matant daug skurdžiai gyvenančių žmonių, mus pradėjo graužti kaltės jausmas. Dabar mano šeima gamina tik tam kartui, perka tik būtiniausius maisto produktus, prieš apsipirkdami pasiruošia sąrašą. Šeima nusprendė kai kada maisto produktais paremti „Maisto banką".

Geriau aukoti nei išmesti

Daugelis prekybos centrų ir įmonių, pavyzdžiui, „Iki", „Maxima", „Pieno žvaigždės", „Rokiškio sūris", „Vilniaus majonezas", „Estrella" ir kiti, kad netektų išmesti kelias dienas begaliojančio maisto, remia „Maisto banką".  Kaskart šio labdaros fondo prekybos centruose vykdomos paramos maistu akcijos pritraukia vis daugiau maistą aukojančių žmonių ir savanorių. Jos vyko 62 šalies miestų. Labdaros tikslas - šiuo maistu pamaitinti kuo daugiau nepasiturinčių žmonių.  Mano draugėms iš jaunųjų žurnalistų studijos Arūnei ir Indrei teko dalyvauti „ Maisto banko" akcijose, dalinant skrajutes, surenkant ir rūšiuojant maistą. Jos gali paliudyti, kad šis labdaros fondas nėra apgaulė ir kad maistas tikrai nukeliauja nepasiturintiems.

Atgal 0

Rašyti komentarą