Straipsniai

2013 06 13

Vaikas – reklamos pinklėse (Brigita Dragūnaitė, Karolina Patapovaitė, Kristina Šateikaitė)

Brigita Dragūnaitė, Karolina Patapovaitė, Kristina Šateikaitė (Kupiškio r. Subačiaus gimnazija, Jaunųjų žurnalistų būrelis)

Apklausa
„Reklamos poveikis  maisto vartotojui"

1.Apklausos dalyvių amžius:

12-  19 metų.

2. Ar perkate reklamuojamus maisto produktus?

Taip: 90 %

Ne: 10 %

3. Nurodykite,kokius reklamuojamus produktus esate   pirkusi(ęs)?

Perkamiausi produktai:  traškučiai, saldainiai, ledai, šokoladas, įvairūs gaivieji gėrimai, duona, vaisiai ir vištienos produktai.

4. Kodėl perkate reklamuojamus maisto produktus?

Smalsu: 71 %

Todėl, kad perka draugai: 15 %

Todėl, kad kiti juos giria: 14 %

5. Ar būtumėte pirkę šiuos maisto produktus, jeigu jie nebūtų reklamuojami?

Taip, tai geri produktai: 91 %

Ne, būčiau neatkreipęs dėmesio: 9 %

4.   6.Ar nenusivylėte nuipirkęs reklamuojamų maisto prekių?

Ne, maisto produktai skanūs:  67 %

Ne, tai pigios prekės: 6 %

Ne, nors šie produktai brangesni, tačiau geri: 6 %

Kitos priežastys: 21 % reklama ne visada atspindi tikrovę, todėl tenka ir nusivilti. kartais paitaiko nekokybiškos prekės.

7.Ar pirkdami reklamuojamus maisto produktus atkreipiate dėmesį  į  produkto  sudėtį?

Taip : 51 %

Ne: 49 %

8.Ar pirkdami reklamuojamus maisto produktus atkreipiate dėmesį  į produkto vartojimo laiką?

Taip: 90 %

Ne: 10 %

 IŠVADA:
Surengtos apklausos „Reklamos poveikis maisto vartotojui" duomenimis, 90 %  respondentų teigė, jog perka reklamuojamus maisto produktus. Net 71 % apklausos dalyvių teigė, jog susidomėjo reklamuojamais produktais ir pirko juos tik todėl, jog buvo smalsu, 15 % - kad juos jau perka draugai. Nors dauguma apklaustų 12 - 19 metų moksleivių pirkdami šiuos produktus atkreipia dėmesį į prekės vartojimo laiką, tačiau pusė iš jų neatkreipia dėmesio į maisto produkto sudėtį. Ar visada reklamuojamas maisto produktas sveikas, nekenksmingas vaikui? Mokyklinio amžiaus vaikų tėvai turėtų vis dažniau mokyti savo atžalas, kaip pasirinkti kokybišką maisto produktą ir, svarbiausia, mokyti atsirinkti, suprasti reklamos įtaką bei nepakliūti į jos pinkles.

 „Vaikas reklamos pinklėse"

Trys žiedlapiai vilties


Pavasarį, kai sodriai sužaliuoja dar visai neseniai rudavusi žolė, akys savaime ieško ryškių spalvų,  besiskleidžiančio gėlės pumpuro. Būrelis mokinukų klegėdami ištirpsta gatvių šurmulyje, palikdami ant šaligatvio nerūpestingai numestą populiaraus šokoladinio batonėlio ryškiaspalvį popierėlį. Tik šįkart mums rūpės ne aplinkos teršimas...

Spalva, garsas, vaizdas - įprasti reklamos bruožai, būtent tai, kas labiausiai patraukia dėmesį. Vaikai yra ypatingai imlūs, tiesiogiai priimdami reklamoje pateikiamą informaciją. Atliktas tyrimas „Reklamos poveikis maisto vartotojui" parodė, jog 90% respondentų (12 -19 metų mokinių) perka reklamuojamus maisto produktus. 70% apklaustųjų pirkę reklamuojamus maisto produktus teigė, jog pirko vedami smalsumo. Žinoma, mokyklinio amžiaus vaikams svarbus ir įvaizdis, kurį bruka reklama: nesuvalgius populiaraus reklamuojamo šokoladinio batonėlio, reklamos veikėjas tampa nepanašus į save - vyras tampa moterimi, kitoje reklamoje suvalgęs šokoladinį batonėlį pasidarai galiūnu, vienu judesiu galinčiu nustumti net automobilį nuo skardžio, energetinis gėrimas suteikia sparnus. Tai skatina vaikus pasijusti reklamos veikėjais, o draugų tarpe jaustis šauniais, šiuolaikiškais.

Kad reklamuojami maisto produktai skanūs, teigė 91% apklausos dalyvių, tačiau tik pusė respondentų, pirkdami atkreipė dėmesį į maisto produktų sudėtį. Vis prastėjanti mokyklinio amžiaus vaikų sveikata skatintų ir tėvus susirūpinti tuo, ką valgo jų vaikai. Dažnai tėvai nė neįtaria, kad pietums skirti pinigai vaikų būna išleisti greito maisto gaminiams, gaiviesiems gėrimams, šokoladiniams batonėliams ar bulvių traškučiams. Beje, kartais ir patys tėvai pataikauja savo vaikų įnoriams, patys pakliūna į prekybos centruose rengiamų akcijų pinkles. Tėvai vis mažiau skiria laiko bendravimui su vaikais, o kas kitas, jeigu pirmiausia ne jie turėtų vaikus mokyti atsirinkti, rinktis ir suprasti informaciją, įskaitant ir tą, su kuria vaikai susiduria maisto produktų reklamose.

Džiugu, kad pastaruoju metu valstybėje yra skiriamas didesnis dėmesys maisto reklamai, keliant jai griežtesnius reikalavimus dėl teisingos informacijos pateikimo joje. Tai tebūna pirmasis vilties žiedlapis. Antrasis vilties žiedlapis yra vaikų tėvų auklėjimo rezultatas, o paskutinis - mūsų pačių, maisto vartotojų sąmoningumas, skatinantis dažniau pasvarstyti ne tik apie tai, ką perkame, bet ir apie tai, ar verta pirkti.

Subačiaus gimnazijos IIIG klasės mokinės - Karolina Patapovaitė, Kristina Šateikaitė, Brigita Dragūnaitė

 

Atgal 0

Rašyti komentarą