Straipsniai

2013 06 13

Vietinės kilmės maisto produktų vartojimas (Ala Rakeckaja)

Ala Rakeckaja (Šalčininkų r. Jašiūnų pagrindinė mokykla, vadovė Možena Dorniak)

Lietuvoje yra daugybė įmonių, kurios gamina ir perdirba produktus. Kai kurie dirba dorai, kai kurie, deja, nelabai. Mes perkame produktus ir nežinome ar juos galima vartoti. Gamintojas gali labai lengvai apgauti pirkėją, pridėti į gaminį cheminių medžiagų,  kurių negalima vartoti ir neparašyti sudėtyje.

Aš noriu papasakoti apie dešrą, kuri pagaminta Lietuvoje. Prekybos centre aš nupirkau pačią pigiausią mėsos gaminį. Pagal spalvą ir skonį ji nebloga - man ji patiko. Po to perskaičiusi sudėtį aš pakeičiau savo nuomonę. Sudėtyje yra kiaulienos odelių, taigi reiškia, kad gaminyje nėra mėsos. Dar į sudėtį pridėta: aromato ir skonio stipriklių, kvapiųjų medžiagų, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, konservantų, natrio nitrito (spalvos stipriklis). Tad kyla klausimas kodėl mes nejaučiame, ką valgome? Atsakymas paprastas, nes ten pridėta tiek daug chemijos, kad mums ji tampa, tokia kaip tik pagaminta ir labai skani. Yra tokia medžiaga, kuri net labai seną ir suvytusią mėsą daro kaip šviežią - (E621). Dešra kainuoja tris litus penkiasdešimt devynis centus. Man tapo labai įdomu, tai kokia tada yra to gaminio savikaina? Reikia sumokėti tiems, kurie pagamina, tiems, kurie atvežė į parduotuvę ir kurie pardavė. Ir žmonės perka, nes nėra kitos išeities. Atlyginimus gauna didelius ne visi, o valgyti nori visi.

Dar aš nupirkau brangesnę dešrą. Jos kaina penki litai už šimtą septyniasdešimt gramų, taigi kilogramas dešros kainoja beveik 30lt. Visi sutiks, kad tai nemaža suma dešrai ir dar tokiai, kuri pagaminta Lietuvoje. Jeigu dar aš žinočiau, kad ji yra gera, be chemikatų, kad ji nepavojinga mano sveikatai, tai tokią galima būtų pirkti, bet perskaičiusi sudėtį aš supratau, kad tai,deja, netiesa. Į sudėtį įeina: kiauliena, lašiniai, druska, prieskoniai, cukrus, brendis, konservantas natrio nitritas, antioksidatorius natrio eritorbatas, aromato ir skonio sripriklis mononatrio glutamatas, dažiklis karminas, prieskonių ekstraktai. Aišku, čia jau pastebima kiauliena, bet kiek ten jos ir kokia jos kokybė, jeigu ten yra taip daug tų „E". Gal ji jau tiek daug laiko gulėjo, kad jau pelėsiai pradėjo formuotis. Niekas nežino kokia ji yra, o žmonės perka, nes atseit geresnės už ją nerasi.

Yra labai geras testas patikrinti ar gerą mėsą mes valgome, ar galima ją vartoti. Tiesiog pavaišinkime katiną ar šunį. Reikia pastebėti, kad šis bandymas labai veikia ir, manyčiau, teisingai. Aš daviau paragauti šių gaminių ir katinui, ir šuniui. Pirmają dešrą valgė tik šuo, o antrosios niekas nevalgė. Kodėl brangesnė mėsa tokios pat kokybės, kaip ir pigesnė? Kodėl už tokius pat produktus mes mokame skirtingas kainas? Į šiuos klausimus aš jau negaliu atsakyti. Tegul tai bus gamintojų sąžinėje ir būtent jie mums atsako.

Naršydama interneto svėtaines radau labai įdomų receptą, kaip gamykloje daroma dešra. Gamindama 100 kg virtų dešrelių, viena dabar veikianti ir mums tas dešreles siūlanti pirkti įmonė sunaudodavo 52 kg sojų želės (vadinamosios sojų varškės), 3 kg antros rūšies jautienos, 6 kg kiaulienos, 4-5 kg manų kruopų, 2-3 kg miltų ir tiek pat druskos, 7-8 kg vandens, 20-25 kg plėvių, kremzlių, kiaulės odų emulsijos, sausgyslių, pažiaunių ir kitų subproduktų, iki 1 kg įvairiausių skonio priedų, dažiklių, skonio stipriklių (glutamato ir kt). SKANAUS!!!

Aš aprašiau tik pavyzdžius gamintus iš mėsos, bet tokių produktų yra daug. Pavyzdžiui, pienas gali būti laikomas tiek daug laiko ir net nesurūgti, duona gali ilgai gulėti, ir net neužgrūdinti. Kiek laiko net be šaldytuvo gali gulėti paprasti obuoliai? Kodėl gamintojai taip daro? Pinigai - atsakymas į visus klausimus. Visi nori uždirbti ko daugiau pinigų, kad net nežiūri į kitus.

Taip pat prie vietinės kilmės pruduktų priklauso daržas. Bet jis, deja, prieinamas tik kaimo gyventojams. Aišku, kad ir miesto gyventojams niekas neuždraus pirkti pas kaimiečius, bet kas žino, ką įdėjo į tą daržovę, tas, kuris išaugino ją. Gal daržovė ir nėra išauginta darže, o nupirkta kažkur už labai mažą kainą. Kas turi daržą, tas žino, kad jis nieko chemiško ten neįdejo, ir, kad tą produktą galima valgyti.

Galbūt, perskaitę šį straipsnį, kai kurie žmonės susimąstys, kaip viskas yra blogai. Ši problema išplitusi ne tik Lietuvoje, o beveik visame pasaulyje. Ir reikia kažką daryti su ja...


Atgal 0

Rašyti komentarą