Straipsniai

2013 06 13

Besaikis vartojimas veda prie susinaikinimo (Sandra Gaučytė)

Sandra Gaučytė (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija)

Pasaulį apėmusi vartojimo pandemija nejučia verčia sunerimti. Ekspertai teigia, kad toks vartojimo reiškinys susijęs su gerėjančio gyvenimo kokybe. Jei anksčiau buvo manyta, kad didžiausi vartotojai yra amerikiečiai, tai dabar juos sparčiai vejasi Europos gyventojai. Besaikis vartojimas pastarąjį dešimtmetį tapo ir europiečių priklausomybės nuo daiktų liga. Tarp Senojo žemyno gyventojų pastebimas besaikis pirkimas, naujų daiktų metimas į konteinerius ir dėl to vis didėjantys šiukšlių kalnai.

Tokia (ne)kultūros dalis neša didelę grėsmę gamtai. Pasirodo, kad vis daugiau žmonių bent kartą per savaitę įsigyja visai nereikalingą daiktą. Statistika teigia, kad net 40% europiečių kiekvieną savaitę namo parsineša bent vieną jiems visai nereikalingą daiktą, įrenginį ar maisto produktą, kurio taip niekada ir nepanaudoja. Prieš dvejus metus  tokių žmonių buvo keturis kartus mažiau. Kita dalis pirkėjų nusiperka per didelį kiekį prekių, jų neišmeta, tiesiog daugiau vartoja. Tai daugiausia susiję su maisto produktais, drabužiais, aksesuarais. Tokių gyventojų priskaičiuojama iki 20%.

Statistiniai duomenys atrodo absurdiškai, lyginant su tuo kiek lėšų išleidžiama visai bereikalingiems daiktams su gyvybiškai svarbiomis sritimis. Pavyzdžiui, kad pasaulyje neliktų badaujančių žmonių, šiandien trūksta 19 mlrd. JAV dolerių. Atrodo daug, tačiau nustatyta, kad Europos ir Amerikos gyventojai vien savo augintiniams ėdalui per metus išleidžia  17 mlrd. dolerių.

Norint kad niekur pasaulyje netrūktų gėlo geriamojo vandens, reikalingos 10 mlrd. dolerių investicijos. Nors vien kruizinėms kelionėms Europoje ir JAV išleidžiama per 14 mlrd. dolerių.

Šiandien dailiosios lyties atstovės vien kosmetikai išleidžia apie 18 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu kad visoms Europos ir Amerikos moterims būtų diagnozuotos onkologinės ligos, reikėtų papildomų 12 mlrd. dolerių. Tokia šiurpi statistika skelbia perteklinį vartojimą Europoje, kuris tampa kultūros dalimi. Tai labai skatina gamintojai, per prievartą įpiršdami prekę. „Du perki- vieną gauni nemokamai". Tad žmonės dažnai neatsispiria pagundai, nusipirkdami ir pavyzdžiui, trečią porą batų ar kitų daiktų už centus. Taip savo namus paverčia gaut daiktų ir maisto sandėliais. Vėliau, pasibaigus galiojimo terminui juos paprasčiausiai išmeta, o vėliau papildo naujomis prekėmis.

Atgal 0

Rašyti komentarą