Straipsniai

2013 06 13

Kaupk. Keiskis. Planuok! (Karolina Slapšytė)

Karolina Slapšytė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centras, Jaunųjų žurnalistų studija, vadovė Liudmila Kazlauskienė)

Kitų pinigus visada daug lengviau skaičiuoti nei savo. Planuoti ir skaičiuoti, ką kiekvieną mėnesį pirkti, kam išleisti mažiau, turėtų sugebėti kiekvienas, kuris nori turėti perteklinį asmeninį biudžetą. Pasak ekonomistų, pirmiausia reikia uždirbti didesnį negu išleidžiamų pinigų kiekį. Tuomet pasiliktus pinigus taupyti, o sutaupius kažkokią sumą - investuoti. Toks sprendimas būtų ekonomiškai naudingiausias. Išleisdamas pinigus, kiekvienas asmuo turi savo prioritetus. Tačiau gyvenimas nuolatos kinta, todėl ir tai, kas Tau svarbu šiandien, gali būti ne taip svarbu rytoj. Kas mėnesį turėtų būti apsvarstoma finansinių įsipareigojimų, mokesčių, maisto, išlaidų vaikams, mokslo, namų ūkio išlaidų, transporto, aprangos, grožio, sveikatos, laisvalaikio svarba gyvenime, jiems reikalinga pinigų suma bei teikiama nauda. Juk žmonės dirba, stengiasi todėl, kad siekia naudos. Kiekvienu veiksmu mes siekiame pagerinti savo padėtį lyginant su buvusia. Žmonių norai apsiriboja ne tik materialiniais daiktais. ,,Juk savo vaikams perkame knygą ne tam, kad jie tiesiog turėtų daiktą, o tam kad skaitant būtų suteikiama nauda. O kartais pirkdami ką nors artimam žmogui ar sau tiesiog jaučiame malonumą" , -  teigia Akademinės Kredito Unijos administracijos vadovė Gitana Jasėnienė.

Ką parodo kaina?


Daugelis žmonių pinigų nori ne tam, kad turėtų tik daug banknotų ar monetų, bet tam, kad už  reikiamą kiekį pinigų galėtų įsigyti prekę ar paslaugą. Augant atlyginimams žmonės gali įsigyti daugiau, tuomet kyla ir kainos, nes žmonės turi finansinę galimybę mokėti daugiau pinigų. Kai kainų kilimą lemia paklausos ir pasiūlos santykio pokyčiai, tai ekonomikoje įprasta vadinti natūraliu reiškiniu. Kaina - kintantis ir prisitaikantis informacijos šaltinis,  kurį nustato vartotojas.

Sumokėdami pinigus už prekę, mes gamintojui siunčiame signalą apie savo norus. Pirkdami daiktą ar paslaugą sumokame kitiems žmonėms, kurie gali taip pat tapti pirkėjais - sumokėti reikiamą sumą už jų įsigytas prekes. Taip tęsiasi ,,ratas" ir vis daugiau žmonių patenkina savo poreikius ir leidžia pinigus. Šiuo atveju ir pirkėjas, ir gamintojas gali laisvai patenkinti poreikius. Jie nevaržo savęs - vartojimas nėra apribotas.

Mes vertiname tai, ko neturime. Vertė, formuojasi priklausomai nuo žmonių požiūrio. Daikto ar paslaugos vertingumas nustatomas individualiai - atsižvelgiant į esamą situaciją, asmeninius norus, galimybes. Todėl kiekvienas iš mūsų daiktus vertiname skirtingai. O neturime dažniausiai to, ko yra mažai. ,,Kartais būtent tą daiktą gali turėti tik vienas žmogus. Tačiau kaip taisyklė - dažniausiai to nori daugelis. Štai kodėl kuomet yra didelė paklausa, būna ir atitinkama kaina" , - pasakoja Akademinės Kredito Unijos administracijos vadovė.
 
Mūsų norai

Visuomet tik mes patys sprendžiame ko ir kiek vartoti: ar mažinti, ar didinti vartojimą gali priversti nebent pasirinkimo galimybių apribojimas. Todėl rinka  yra natūraliai susiklostę žmonių santykiai, paremti laisve rinktis norimą prekę, paslaugą. Galbūt kartais pagalvojame, kad būtų gerai gyventi nemokamai, ir kad tuomet turėtų sumažėti vartojimas. Tačiau tai nelabai įmanoma, nes tada savo norus reikės sumažinti iki būtiniausių poreikių. Tokiu atveju  viską turėsime daryti  patys: pasigaminti valgyti, pasistatyti namą, pasigaminti batus, pasisiūti drabužių ir dar daugybė kitos veiklos. Tuomet vartojimas netgi išaugtų, nes, kai kiekvienas žmogus atliks daugybę darbų pats, sąnaudos tik padidės.

Tas nenuslopinamas godumas

Pasak Gitanos Jasėnienės, žmonės  ima paskolas daugiausia vartojimo tikslui. ,,2011 metais net 322, o 2012 metais skaičius sumažėjo - 292 mūsų klientai norėjo patenkinti vartojimo tikslus" , - sako Akademinės Kredito Unijos administracijos vadovė. Antras pagal didumą pasiskolinusių žmonių skaičius - studijos bei smulkus verslas. Būstas, būsto remontas, automobilis  -  tai mažiau svarbūs klientų siekiai. Tačiau vis vien, žmonės mažiau nevartoja ir neperka. ,,Į mūsų įstaigą atėjo jaunas 22 metų vaikinas. Jis prašė paskolos naujam, brangiam, geros markės automobiliui. Kadangi Akademinės Kredito Unijos darbuotojų pareiga yra smulkiai išklausinėti ar paskola yra tikrai būtina, aš tą ir padariau. Jaunuolis prasitarė, jog tėvai važinėja atskirais automobiliais, o visai neseniai jis taip pat gavo  nuosavą sau. Tačiau jam transporto priemonė nepatiko, vaikino žodžiais ,,moteriška mašina". Todėl jis nutarė nusipirkti kitą, jam patinkantį automobilį. Išgirdusi tokią istoriją, jokiu būdu negalėjau suteikti jaunuoliui paskolos. Juk tai, galima sakyti, pinigų švaistymas" , - teigė ponia Gitana. ,,Tačiau tai nevienintelis atvejis. Akademinės Kredito Unijos sudarytos diagramos rodo, kad 2012 metais, lyginant su 2011 metais, 15% išaugo pasiskolinimas suma nuo 10000Lt iki 50000Lt. Klientai anksčiau daugiausia skolindavosi iki dešimties tūkstančių litų, tačiau dabar pastebime paskolų dydžio augimo tendenciją. Tikėtina, kad žmonės nori įsigyti brangesnes prekes arba, pavyzdžiui, skirti didesnes pajamas būsto tvarkymui" , - priduria G. Jasėnienė.

Matyk ir suvok

Neužtenka vien sudaryti asmeninį biudžetą. Būtinas ir jo įgyvendinimas. Galbūt tai atrodo sudėtinga, tačiau iš tiesų nėra taip ir sunku. Tiesiog turite turėti kantrybės, valios ir į parduotuvę eiti su užrašų knygele. O vėliau neišmesti sąskaitų, čekių. Tuomet matysite kam ir kiek išleidžiate. Vizualiai matant skaičius ir kiekvieną kartą įsivaizduojant pardavėjui atiduodamus pinigus bus lengviau sumažinti nuperkamų daiktų kiekį.


 
Atgal 0

Rašyti komentarą