Straipsniai

2013 06 13

Maisto produktų etiketės klaidina (Simona Jankauskaitė)

Simona Jankauskaitė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centras, Jaunųjų žurnalistų studija, vadovė Liudmila Kazlauskienė)

Mes - vartotojai. Nesvarbu, kokie skirtingi esame: aukšti ar žemi, ploni ar apkūnūs, grakštūs ar šiek tiek nerangūs, fiziškai sveiki ar turintys negalią, - visi, be menkiausių išimčių, privalome valgyti. Kyla klausimas, ar atkreipiame dėmesį į tai, ką valgome, ar tiesiog valgome tai, ką turime "po ranka"? Ar žmonės, norintys maitintis sveikai, išties turi realią galimybę sužinoti, kokios yra sudedamosios produkto dalys? Ar maisto produktų etiketėse yra aiškiai bei teisingai atskleidžiama produkto sudėtis?

Kone aktualiausia problema, susijusi su maisto produktų etiketėmis, yra jų smulkus, neretai sunkiai įskaitomas, šriftas. Greičiausiai nesu vienintelė Lietuvos pilietė, kuriai teko savo akimis išvysti prekybos centre žmogų, pasitelkusį į pagalbą padidinimo stiklą, kad galėtų perskaityti ant pakuotės esančią etiketę. Savaime suprantama, šriftas negali būti labai didelis, nes turi tilpti į etiketę, tačiau privalo būti ne mažesnis, nei trys milimetrai. Ar visi gamintojai sąžiningai laikosi šių reikalavimų, ar visgi trijų milimetrų nuostata mūsų šalyje yra tik formalumas? Įdomumo dėlei, nusprendžiau patikrinti tai praktiškai ir liniuote pamatavau dešimties produktų, esančių mano šeimos šaldytuve, etikečių šrifto dydį. Dviejų etikečių dydis atitiko visus reikalavimus, tačiau likusių aštuonių siekė vos vieną milimetrą.

Kita, ne ką mažesnė problema skamba taip: ar tai, kas yra parašyta ant produktų pakuočių, visada atitinka realybę? Neretai prekių pavadinimai skelbia, kad produktas yra "bio", "natūralus", "ekologiškas" ir pan., tačiau paskaitę sudėtį įsitikiname, kad dauguma tokių produktų visiškai nesiskiria nuo likusiųjų, tad žmogus lieka suklaidintas šaukte šaukiančių, apie prekę neteisingą įspūdį sudarančių,  pavadinimų. Kaip neapsigauti? Visų svarbiausia, manau, yra nepagailėti savo laiko atsakingam etiketės perskaitymui, išsistudijuoti visas sudedamąsias dalis bei jų poveikį organizmui ir tik tada spręsti, ar Jūs norite pirkti prekę.

Plačioje prekybos istorijoje yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai etiketėje nepaminimi kai kurie maisto priedai, arba yra paminimi, bet ne lietuvių kalba. Neretai, net aukštą išsilavinimą turinčiam žmogui, sunku suprasti, kurie maisto priedai žmogui gali pakenkti, kokį poveikį jie daro. Deja, paaiškinimų gamintojai mums nepateikia, galbūt net sąmoningai juos nuslepia?

"Pagaminta Lietuvoje" - taip pat gana apgaulingas užrašas. Nenoriu klaidingai teigti, kad sąžiningus gamintojus jau turime įrašyti į Raudonąją knygą, tačiau tiesa yra tokia, kad kai kurie verslininkai, norėdami pasipelnyti, prekę nuperka užsienyje ir uždėję melagingą etiketę, neva prekė yra pagaminta Lietuvoje, parduodą ją , taikydami kur kas brangesnę kainą. Kitaip tariant, yra parašoma tai, ką pirkėjas norėtų matyti.

Pasidomėjusi tarp savo bendraamžių apie etiketes, sužinojau, kad penkiolikos - septyniolikos amžiaus žmonių grupėje maisto sudėtis yra gana aktuali. Nemaža dalis paauglių, prieš valgydami persiskaito etiketes, nes, paprasčiausiai, nenori savęs nuodyti.

Mes - vartotojai. Turime plačią pasirinkimo teisę, kokius produktus pirkti. Turime teisę gauti visą informaciją apie perkamą prekę. Nuo mūsų nepriklauso produkto turinys, tačiau mažiausiai, ką galime padaryti, tai būti atsakingesni, išstudijuoti etiketėse surašytą informaciją, arba, jei kyla neaiškumų, net paskambinti gamintojui. Tausokime save ir savo artimuosius, nes sveikata - brangiausias žmonijos turtas. Neveltui sakoma "Esame tai, ką valgome".


Atgal 0

Rašyti komentarą