Straipsniai

2013 05 13

Ananasai ir jų poveikis aplinkai per gyvavimo ciklą

Renata  Dagiliūtė, 2013 m. balandis

Didžioji dalis vaisių į Europos Sąjungą yra importuojama ir vaisių importo apimtys nuolat auga. Vienas iš tokių pavydžių - ananasai, kurių poreikis paskutiniaisiais metais ženkliai išaugo. Tai lėmė, kad kilmės šalyse (pvz. Kosta Rikoje, Ganoje) išaugo šio vaisiaus plantacijos, tuo pačiu sukeldamos dirvos erozijos, taršos pesticidais, vandens lygio, organinių atliekų bei kitas aplinkos problemas.

Įvertinus ananasų būvio ciklo poveikį aplinkai (Ingwersen, 2012), nustatyta, kad tam, kad 1 kg ananasų pasiektų vartotojo stalą JAV, reikia apie 3 MJ energijos, į aplinką patenka 0,27 kg klimato kaito dujų CO2 ekvivalentu, 3,4 g azoto ir dėl erozijos prarandama 60 g derlingos žemės, sunaudojama beveik 100 litrų vandens. Nors šie skaičiai palyginti nedideli, pavyzdžiui, turint omenyje, kad vien į Europos Sąjungos senąsias šalis nares 2006 m. buvo importuota apie 760 213 tonų ananasų, jų poveikis aplinkai vien klimato kaitos atžvilgiu buvo 205 257 tonos CO2 ekv., o eutrofikacijai - 2587,7 tonų azoto. Be to, čia neįvertintas vartojimo stadijos poveikis aplinkai, kuris būtų daugiausiai susijęs su vykimu apsipirkti ir ananasų atliekų sutvarkymu bei eksportavimo atstumų skirtumai. Kitas tyrimas (WAFF, 2011), kuris apima visas būvio stadijas nuo pirminės produkcijos iki galutinio vartotojo Europoje ir atliekų sutvarkymo, teigia, kad 1 kg ananaso lemia beveik kilogramą klimato kaitos dujų (0,95 kg/ CO2 ekv.).
Didžiausią poveikį aplinkai daro ananasų auginimas ūkyje (1 pav.).

1 pav. Ananasų poveikis aplinkai pasiskirstymas skirtingose būvio stadijose (pagal Inwersen, 2012)

Ūkyje sunaudojama iki 46 % visos per būvio ciklą sunaudojamos energijos, išsiskiria 60 % klimato kaitos dujų, sunaudojama 90 % vandens bei į aplinką patenka 95 % viso azoto (N) ir fosforo (P), sukeliančių aplinkos eutrofikaciją. Neatsinaujinanti energija sunaudojama ūkyje kaip dyzelinis kuras, o klimato kaitos dujų emisiją ūkyje auginant ananasus daugiausia nulemia azoto suboksido (vienų iš klimato kaitos dujų - N2O) išsiskyrimas (40 %) ir su trąšų ir pesticidų gamyba susijusios CO2 emisijos (41 %). Tarša azotu ir fosforu daugiausiai yra susijusi su trąšų naudojimu.

Ananasų pakavimo stadijoje sunaudojama iki 36 % energijos, susidaro 24 % klimato kaitos dujų ir į aplinką patenka daugiau nei 10 % aplinką rūgštinančių medžiagų, beveik 30 % pažemio ozono pirmtakų (1 pav.). Daugiausiai neatsinaujinančios energijos šiame etape sunaudojama pačios pakuotės gamybai, atitinkamai ir klimato kaitos dujų daugiausiai tenka pakavimo dėžių gamybai. Pakavimo stadijoje sunaudojama ir dešimtadalis viso sunaudojamo vandens, jis taip pat priskiriamas pakuotės gamybos stadijai.

Ananasų paskirstymui tenka apie 18 % visos sunaudojamos per ananaso būvio ciklą energijos, išsiskiria 15 % visų klimato kaitos dujų (1 pav.). Transportavimas dar lemia pažemio ozono formavimąsi, aplinkos rūgštėjimą, smogo formavimąsi. Energija daugiausiai sunaudojama paskirstymui ir šaldymui paskirstymo metu (automobiliai šaldikliai), su jos naudojimu proporcingai susiję ir kiti poveikiai aplinkai.

Lyginant Kosta Rikoje užaugintus ananasus su obuoliais ir apelsinais, nustatyta, kad ananasai yra imlesni energijai ir sąlygoja didesnę klimato kaitos dujų emisiją, tačiau dėl tinkamų klimatinių sąlygų daro mažesnį poveikį vandens išteklių naudojimui.

Kadangi didžiausias poveikis visgi tenka gamybos stadijai, t.y., ananasų auginimui ir pirminiam apdorojimui, čia slypi ir didžiausios galimybės sumažinti poveikį aplinkai. Tam reiktų tinkamai parinkti vietą plantacijai, kad būtų išvengta erozijos, atsargiai ir tinkamai parinkti augalų apsaugos produktus, naudoti perdirbtą kartoną pakuotėms bei naudoti energiją taupančią įrangą transportuojant (pvz. energiją taupančius šaldiklius).

Parengta pagal:
Ingwersen W. W. 2012. Life cycle assessment of fresh pineapple from Costa Rica. Journal of Cleaner Production 35, 152 - 163
West Africa Fair Fruit (WAFF). 2011. Summary of Studies on Environmental Performance of Fresh Pineapple Produced in Ghana for Export to Europe. West Africa Fair Fruit, March, 2011. http://www.mabiotec.com/pdf/C-footprint-of-pineapple-production-and-transport-WAFF.pdf
 

Atgal 0

Rašyti komentarą