Straipsniai

2013 05 14

Geltonojo meliono anglies pėdsakas

Renata Dagiliūtė, 2013 m. balandis

Klimato kaita pastaruoju metu susilaukia nemažai dėmesio, o vartotojai ir platintojai vis dažniau atsižvelgia į konkretaus produkto įtaką klimato kaitai ženklinančias etiketes. Žemės ūkio sektorius lemia apie 10 - 12 % visų antropogeninių klimato kaitos dujų emisijos. Todėl atskirų žemės ūkio produktų poveikis dažnai yra vertinamas būtent pagal įtaką klimato kaitai - skaičiuojamas, taip vadinamas, anglies pėdsakas, nurodantis kiek vienas ar kitas produktas per visą savo būvio ciklą sąlygoja klimato kaitos dujų CO2 ekv. Aišku, visapusiškas poveikių aplinkai (oro, vandens, dirvos tarša ir t.t.) įvertinimas yra informatyvesnis ir leidžia parinkti efektyviausius poveikio aplinkai mažinimo būdus.

Grįžtant prie žemės ūkio, vis daugiau ūkių siekia sertifikuoti produkciją, atsižvelgdami į vadybą, socialinius įsipareigojimus ir aplinkos darną. Tačiau labai dažnai sertifikavimas neapima įtakos klimato kaitai, tuo labiau tos įtakos sumažinimui.

2009 m. pasaulyje buvo užauginta apie 97 milijonai tonų įvairių rūšių tame tarpe ir geltonųjų melionų. Daugiausia jų Europoje suvartojama Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Geltonieji melionai auginami ir Europoje, tačiau ne sezono metu dažniausiai yra importuojami. Viena iš tokių šalių eksportuotojų - Brazilija. Mokslininkai (Brito de Figueirêdo ir kt,. 2012) įvertinę Brazilijoje užauginto geltonojo meliono įtaką klimato kaitai, nustatė, kad 1 tona eksportuojamo geltonojo meliono lemia apie 710 kg CO2 ekv. klimato kaitos dujų. Reikia atkreipti dėmesį, kad vertinimas neapėmė paskirstymo Europoje, vartojimo stadijos ir galutinio atliekų utilizavimo (1 pav.).


1 pav. Melionų poveikio klimato kaitai vertinimo sistemos ribos (pagal Brito de Figueirêdo ir kt,. 2012).

Detalesnė analizė parodė, kad viena tona eksportuojamų melionų lemia 509,4 kg CO2, 1,4 kg CH4, 0,48 kg N2O ir 30,2 kg kitų klimato kaitos dujų (sieros heksafluorido, perfluorangliavandenilių ir pan.). Didžioji dalis (37 %) CO2 emisijų tenka produkcijai ūkyje, trąšoms (9 %), kitoms priemonėms (32 %), transportavimui į Europą (12 %). Tuo tarpu trąšų gamyba lemia didžiąją dalį CH4 (71 %) ir N2O (53 %) emisijų.

Kiti panašūs tyrimai rodo, kad Sicilijoje šiltnamiuose augintų melionų įtaka klimato kaitai siekė 1427 kg CO2 ekv./1 t meliono, už Europos ribų - 1740 kg CO2 ekv./1 t meliono. Rezultatų skirtumai galėjo atsirasti dėl skirtingos būvio ciklo vertinimo sistemos ribų, įtraukiant vartojimo stadiją ir pan. Nepaisant to, pagrindinės problemiškos sritys - trąšos, pesticidai, pakuotė, energijos sąnaudos - visuose tyrimuose nustatytos tos pačios.

Jau minėtas tyrimas rodo, kad meliono poveikis klimato kaitai gali būti suamžintas net 44 %, jei meliono plantacijos būtų plėtojamos jau esamoje žemės ūkio paskirties žemėje, sumažintas tręšimas azotu ir būtų atsisakyta plastikinių palečių nuimant derlių. Jei būtų sumažintas vien trąšų naudojimas nuo 6 iki 4 kg azoto tonai melionų, įtaka klimato kaitai sumažėtų 6 %. Nekertant miškų naujoms melionų plantacijoms, o jas steigiant jau esamoje žemės ūkio paskirties žemėje poveikis klimato kaitai sumažėtų 24 %. Laukuose atsisakius plastikinių padėklų klimato kaitos emisijas, susijusias su tona melionų, būtų galima sumažinti 13 %.

Parengta pagal:
Brito de Figueirêdo M. C., Kroeze C., Potting J., da Silva Barros V., Sousa de Aragão F. A., Gondim R. S., de Lima Santos T., de Boer I.J.M. 2012. The carbon footprint of exported Brazilian yellow melon. Journal of Cleaner Production, Article in Press.

Atgal 0

Rašyti komentarą