Recenzijos

2013 06 21

Žurnalistinių tyrimų konkurso „Būk pilietiškas. Vartok atsakingai“ darbų recenzija (Džiuljeta Kulvietienė)

2013-06-18, Džiuljeta Kulvietienė - LSMU Leidybos namų korespondentė, Kauno klinikų Ryšių su visuomene skyriaus korespondentė.

Kai žmogus esi jau gerokai perkopęs savo 40-etį ir daugiau nei pusę šių metų atidavęs žurnalistikai, natūralu, jog manai, kad turėtum ką patarti, pasakyti pradedantiesiems... Labai džiaugiuosi šiuo konkursu ir atsiradusia galimybę vertinti jam pateiktus darbus. Už tai dėkoju organizatoriams. Tuo pačiu prisipažįstu, kad jaučiu didelę atsakomybę prieš tuos jaunus žmones, kurių darbus teko skaityti, matyti, išjausti... O jei pasakysiu ką nors ne taip ir - visam laikui atgrasinsiu nuo žurnalistikos?.. O jei man tada, pradedant, būtų kas nors ką nors ne taip pasakęs?.. Nors... Gal dar su didesniu užsispyrimu būčiau giliau ir plačiau kibus į šį savo gyvenimą - žurnalistiką. Taigi... Žurnalistika - ir labai konkretus mokslas, amatas, o ne vien graži, taisyklinga kalba ar lyriniai pamąstymai tam tikra tema. Todėl, ilgai netemdami „į naktį", pradėkime skaityti tai, ką dar kartą norėtųsi perskaityti...

Kaip bedėliočiau, bevartyčiau, bet pirmiausia pagalvoju apie Rūtą Viskantaitę iš Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų ir jos straipsnį (šios autorės atveju nebijau šio žodžio) „Dalia Paplauskienė: „Vargas išmoko visko". Ką pasakyti? Paprasčiausiai geras interviu ir tiek. Tiktų dažnam Lietuvos savaitraščiui ar net dienraščio tam tikram teminiam priedui. Gal ir žurnalui. Interviu įžanga ir klausimai atlieka savo tiesioginę paskirtį. Iš karto pastebėjau, kad autorė žino, kur rašyti „ir", o kur „bei", taip pat „kad", jog". O tai pagyvina tekstą. Kalba, autorės pasirinktas stilius daro straipsnį šiltesnį, artimesnį (lyg savą) ir įdomesnį skaitytojui. Padirbėjus su visais mane pasiekusiais konkurso darbais, apie šį lieka įspūdis - geresnio, šviežesnio, gaivesnio ir tikresnio „produkto" čia nebuvo...

Gal būdama dar pradinių klasių mokinė, kai apie žurnalistiką dar ne ką žinojau ir žurnalistų būrelio dar nelankiau, žurnale „Tarybinė moteris" skaičiau straipsnį „Ko neėstų katė Patricija". To straipsnio mintys, keltos problemos mane vis lydi, mūsų dienomis prasidėjus sveiko gyvenimo bumui - dar dažniau „pareina". Ta katė Patricija iš „Tarybinės moters" vėl „parėjo", kai perskaičiau Alos Rakeckajos iš Šalčininkų r. Jašiūnų pagrindinės mokyklos straipsnį „Vietinės kilmės maisto produktų vartojimas". Keliamos panašios problemos, kaip ir tada, kai skaičiau minėtą žurnalą. Tai rodo problemos mąstą ir aktualumą - žmogus visada nori gyventi ir valgyti sveikai. Deja, mokslo pasiekimų išvirkštinė pusė, neekologiška ekologija, žmonių nepriteklius ir negalėjimas, neturėjimas sąlygų gyventi taip, kaip norėtųsi - daro savo. Straipsnis man patiko: atspindėta reali mūsų kasdienybė ir faktai, autorės „perleisti per save".

Daug ką „perleidžia per save" ir Magdalena Protaitė (Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai, Jaunųjų žurnalistų studija), parašiusi gerą straipsnį „Reklamos poveikis maisto vartotojui: „Reklamos vieta lėkštėje".

Geras, su nuotaika, lengvai skaitosi ir Redos Zinkevičiūtės iš Varėnos raj. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos straipsnis „Ar ekologijos daigelis išvys ir Lietuvos padangę?".

 Protingą straipsnį „Ekologiškam maistui degame žalią šviesą" parašė ir Laura Bilinskaitė iš Alytaus Putinų gimnazijos. Tik kalbą reiktų pagyvinti. Manau, gal tai ne vien Lauros ir jos mokytojų problema. Pvz., ar jau niekaip neišmąstome ir net nesivarginame sugalvoti, kaip lietuviškai pakeisti žodį „situacija"? Kai taip dažnai jį girdime TV ekrane ir radijo laidose, gal mokytojai - žurnalistų būrelių vadovai - galėtų duoti jauniesiems būsimiems žurnalistams lavinimo užduotis: surašyti kuo daugiau žodžių, galinčių pakeisti vieną ne mūsų žodį „situacija".

 Karolina Slapšytė iš Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų studijos pateikė straipsnių ciklą. „Produktų  etiketės - vartotojų žinių bei atidumo tikrintojai" - lyg bendras mišinys ar vidurys kitų 2 straipsnių, bet išsamesnis nei kiti du ciklo straipsniai. Jei pašnekovus autorė kalbino ir klausinėjo pati - atliktas pakankamai išsamus tyrimas. Straipsnyje „Atsargiai! Tos melagės etiketės!" paliesta realiai egzistuojanti problema, atliktas savas tyrimas, kalba gera (pvz., žino, kur rašyti „kad", „jog"). Straipsnyje „Kaupk. Keiskis. Planuok!" iškelta aktuali paskolų problema.

 Simona Šmigelskytė ir Gita Noreikaitė iš Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos žurnalistų būrelio atliko tyrimą „Ar matai, kad atėjo laikas revoliucijai šaldytuve?" (straipsnis). Tyrimas ir straipsnis geri, aprėpia visus mūsų visuomenės sluoksnius. Tyrimas atliktas bei aprašytas nuosekliai, ir informatyviai, ir įdomiai. Išvados pateiktos apgalvotai ir atsakingai. Minusai: tekste neturi būti jokių „šypsenėlių" ir kitų nuotaikas atspindinčių ženklų, nes tai - nei kalba, nei stilius. Rašyti reikia taip, kad skaitytojas jaustų autoriaus/-ių nuotaikas skaitydamas straipsnį, bet nematytų jas įbruktas tekste. Mokytojos turėtų patarti nepradėti sakinių žodeliu „bet" ir pan. žodeliais.

Jurgita Markūnaitė iš Utenos „Saulės" gimnazijos laikraščio „Langas" pasirinko temą „Ekologija prieš vartotojišką visuomenę". Autorės straipsniai paprasti, trumpi, aiškūs, neatitrūkę nuo realybės, kas pasitaiko kitiems konkurso dalyviams.

Kai pagalvoju apie šį konkursą, akyse vis iškyla Viktorijos Lazauskaitės, Akvilės Zaveckaitės ir Justės Zinkevičiūtės iš Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos fotoreportažas „Ekologiški produktai parduotuvėje ,,Rinkis Eko‘‘. Puikus fotoreportažas. Manau, tiktų daugeliui redakcijų. Tik gal būtų spausdinamas su ženkleliu R (reklama)... Taip, žmogus, ir pakliūvi į reklamos pinkles... (10.) Apie tai ir rašo Simona Baranauskaitė iš Merkinės V. Krėvės gimnazijos straipsnyje „Septyngalvis reklamos slibinas prieš mažąjį riterį". Pavykęs straipsnis apie reklamą. Kalba taisyklinga. Straipsnio pabaigoje - išvados su reklama, kad reikia uždrausti reklamą. O tai ir atitinka straipsnio pavadinimą „Septyngalvis...".

 Patrauklų interviu parašė ir Dovilė Stanulytė iš Varėnos raj. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos - „Ekologiška mada apsigyvenusi mano galvoje". Tik svarbu, kad geras žurnalistikos „produktas" - interviu - netaptų įkyria reklama. (12.) Dominykas Aryševas iš Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro Lyderystės būrelio sukūrė puikią sūrio reklamą „Mozzarella sūrio mylios Lietuvos link". Taip, sūrio reklama, bet išvados teisingos - galėtų būti tezės ir idėjos straipsniui.

 Patiko ir Karolinos Patapovaitės, Kristinos Šateikaitės bei Brigitos Dragūnaitės iš Kupiškio r. Subačiaus gimnazijos Jaunųjų žurnalistų būrelio trumpa, aiški, lakoniška žinutė ,,Vaikas - reklamos pinklėse".

 Teigiama prasme vaikišką fotoreportažą „Greitai ir skanu" su 5 nuotraukomis sukūrė Darija Ardavičiūtė ir Orinta Mikoliūnaitė iš Kėdainių rajono savivaldybės Akademijos gimnazijos. Mergaičių fotoreportažas tiktų TV vaikų laidelei arba vaikų puslapiui spaudoje. Jų fotoreportažas „Pieno kelias" (taip pat su 5 nuotraukomis) - paprastas, trumpas, aiškus, „tinkamas vartojimui".

Džineta Ovčinikovaitė iš Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos atliko tyrimus „Aš už lietuvišką, sveiką maistą. O tu?" ir „Penkiolikmeti, kas geriau: bulvių traškučiai, vištiena ar vaisiai?". Tyrimai išsamūs, informatyvūs, pacituotos interneto svetainės. Net nesitiki, jog pati paauglė penkiolikametė parašė... Paprastai tokio amžiaus vaikai negalvoja, ką valgo jie ir jų šeima... Ir maisto šeimai dar neperka, tik šiaip - iš sutaupytų dienpinigių - užkandėles sau... Nors... gal tai tik mano pasvarstymai. Gal mergaitė kūrybiškai brandi ir atsakinga, nes straipsnio mintis tikrai pagirtina.

 Ignas Ilinčius iš Kauno Veršvų vidurinės mokyklos parašė straipsnelį „Ar mes vartojame saikingai?" Straipsnis paprastas, vyriškai aiškus, konkretus, trumpai paliestos pagrindinės, autoriaus nuomone, problemos, ypač, gyvosios gamtos išsaugojimo. Šaunu.
 Arūnė Jokubauskaitė iš Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų  studijos parašė interviu „Maisto banko" pagrindinė misija - kovoti su maisto švaistymu". Pats interviu ir mintis kovoti su maisto švaistymu - pagirtini, kalba - vidutiniška, bet „kvepia" reklama. Juk visi žinome, kad ne visose grandyse, ne viskas, kas vadinama „Maisto banku" yra taip kilnu, kaip mūsų visuomenėje bandoma pateikti.

 Indrė Kaminskaitė iš Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų studijos parašė straipsnius „Greitasis vartojimo kreditas sužlugdė mano gyvenimą" (problema rasta labai opi, kalba - prastoka)  ir „Alkoholio reklamos tikslas - išnaudoti silpniausius" (idėja, tema - geros, kalba - vidutiniška). Ačiū mokytojams, jei jie padėtų tokiems įžvalgiems vaikams visapusiškai lavinti jų kūrybiškumą.

Armantė Samulionytė iš Šiaulių „Romuvos" gimnazijos kaip tikra „tiksliukė" finansininkė, bet ne žurnalistė, parašė visiškai negyvą rašinį „Kredito istorija ir jos reikšmė vartotojų finansiniam gyvenimui". O juk su tais faktais galima buvo ir padirbėti...

 Padirbėti „link žurnalistikos" reiktų ir Indrei Brinkytei, Danielei Zubrickaitei iš Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro Lyderystės būrelio, atlikusioms darbą „Finansinis raštingumas. Ką jaunuoliai (13-16 m.) žino apie pinigus?". Tai galėtų būti tezės straipsniui, bet ne daugiau - kol kas.

 Ir Ąžuolui Aukštuoliui iš Kauno moksleivių aplinkotyros centro Sveikos gyvensenos būrelio su darbeliu „Prieskoninių augalų įtaka majonezo kokybei" reiktų „pasistiebti" link žurnalistikos. Žinoma, darbelis kur nors, pvz., kaip referatas, tikrai tiktų, bet iki žurnalistinės informacijos - su juo dar reikia padirbėti.

 Pamačiusi Vytauto Didžiojo universiteto trumpinį VDU - labai daug tikėjausi iš autorės. Ieva Drungilaitė parašė straipsnių ciklą „Maisto reklamos poveikis: nuo vaiko iki suaugusiojo". „Vaikai - reklamos įkaitai" - brandus interviu su savomis išvadomis ir pasvarstymais. Autorei reiktų įsidėmėti, kad pirmą kartą straipsnyje minimas asmuo, ypač, jei iš jo imamas interviu, skaitytojui pristatomas ir vardu, ir pavarde. Trumpiniai, straipsnyje juos minint pirmą kartą, taip pat „išlukštenami" - rašomas pilnas organizacijos, judėjimo ar kt. pavadinimas. Toliau straipsnyje - jau galimas ir tik trumpinys. Straipsnis „Maisto reklamos - pinigų švaistymas ar vartotojų hipnozė?" - jau kiek „apsunkęs" darbas. Nėra kalbos lengvumo, patrauklumo, docentė - be vardo...

Darija Ardavičiūtė, Orinta Mikoliūnaitė, Kėdainių rajono savivaldybės Akademijos gimnazija, Fotoreportažas „Pieno kelias". 5 nuotraukos. Paprastas, trumpas, aiškus. Fotoreportažas „Greitai ir skanu". 5 nuotraukos. Vaikiškas reportažas. Tiktų vaikų laidelei
Labai prašyčiau, kad mano parašyti pastebėjimai būtų priimti kaip bendri, o ne kaip priekaištai vienam ar kitam autoriui. Konkurso dėka, mano akis, mintis ir širdį palietė bei profesionaliai parturtino šie konkursui pateikti ir TV reportažų žurnalistinion tyrimo darbai.


Atgal 0

Rašyti komentarą

Komentarai