Straipsniai

2013 05 17

Karbonizuotų (“gazuotų“) gaiviųjų gėrimų poveikis aplinkai per visą būvio ciklą

Renata  Dagiliūtė, 2013 m. gegužė

Maistas ir gėrimai yra viena didžiausių vartojimo sričių, lemiančių ir santykinai didžiausią poveikį aplinkai. Nors dažnai laikoma, kad būtent maistas ir jo produkcija lemia didžiąją dalį neigiamo poveikio, gėrimai taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai. Todėl atskirų gėrimų ar jų grupių poveikis ir galimybės jį sumažinti tampa aktualiu tyrimų objektu.

Anglijos mokslininkai (Amienyo ir kt., 2013) Anglijos pavyzdžiu tyrė karbonizuotų (gazuotų, dar kitaip angliarūgštimi prisotintų) gaiviųjų gėrimų poveikį aplinkai per visą jų būvio ciklą: pirminių žaliavų gavyba ir gamyba, gėrimo gamyba, pakavimas, transportavimas, paskirstymas, naudojimas (neįskaitant kelionės į parduotuvę) ir atliekų sutvarkymas. Savo tyrime jie analizavo keletą pakuotės variantų - stiklinis butelis (0,75 litro), aliuminio skardinė (0,33 litro), PET  butelis (0,5 litro) ir PET butelis (2 litrų). Pateikti rezultatai rodo, kokį poveikį aplinkai daro vienas litras karbonizuoto gėrimo vienoje ar kitoje pakuotėje.

Kadangi pastaruoju metu daug dėmesio skiriama klimato kaitos problematikai, šis poveikis buvo išskirtas ir pristatytas atskirai. Kaip parodė tyrimas, priklausomai nuo gazuoto gėrimo pakuotės, poveikis klimato kaitai gali siekti nuo 151 iki 555 g CO2 ekv. vienam litrui gazuoto gėrimo (1 pav.). Mažiausią įtaką klimato kaitai daro didesnėje PET pakuotėje išpilstyti gėrimai, o didžiausią - stikliniame butelyje. Įdomu tai, kad gėrimo įtaka klimato kaitai PET 0,5 l pakuotėje (293 CO2 ekv. /1 l) buvo beveik 2 kartus didesnė nei iš tos pačios medžiagos pagamintoje 2 l pakuotėje.


1 pav. Karbonizuoto gaiviojo gėrimo, išpilstyto į skirtingas pakuotes, įtaka klimato kaitai (pagal Amienyo ir kt., 2013)

Analizuojant atskiras būvio stadijas, nustatyta, kad nepriklausomai nuo pakuotės, pakavimo stadija lėmė didžiausią indėlį į klimato kaitą nuo 49 % PET (2 l) iki 79 % aliuminio skardinės atveju (2 pav.).


2 pav. Atskirų karbonizuoto gėrimo būvio ciklo stadijų indėlis į klimato kaitą ((pagal Amienyo ir kt., 2013)

Gamybos stadija lėmė nuo 4 % (aliuminio skardinė) iki 13 % (0,5 PET ) visų klimato kaitos dujų emisijų, daugiausia dėl energijos sunaudojimo.

Įvairūs ingredientai lėmė 7 % viso gėrimo poveikio klimato kaitai, didžioji dalis (apie 71 %) emisijos patenka į aplinką dėl cukraus auginimo metu naudojamų pesticidų, trąšų bei cukranendrių priežiūros ir nuėmimo darbų. Antroje vietoje (16 %) - yra gėrimo karbonizavimui naudojamas anglies dioksidas (CO2), kurio išvalymas ir pritaikymas naudoti reikalauja nemažai energijos. 11 % visų ingredientų įtakos klimato kaitai tenka citrinos rūgšties gamybai, daugiausiai irgi dėl energijos sąnaudų.

Atliekų sutvarkymas lemia panašų kiekį klimato kaitos dujų ir tai sudaro nuo 2 % (aliuminio skardinė) iki 12 % (0,5 l PET) viso gėrimo poveikio klimato kaitai. Šiuo atveju transporto poveikis santykinai yra mažas ir siekia iki 3,4 %.

Kitas svarbus aspektas yra gėrimų laikymo sąlygos parduotuvėje. Nors karbonizuotų gaiviųjų gėrimų nebūtina laikyti šaldytuve, dažnai parduotuvėse būtent dėl vartotojų šie gėrimai laikomi šaltai. Tai gali lemti, kad karbonizuoto gėrimo įtaka klimato kaitai gali dar išaugti 33 % aliuminio skardinės atveju ir daugiau nei 24 % 0,5 l PET butelio atveju. Klimato kaitos dujos laikymo metu susiję su energija reikalinga šaldymui (75 %) ir šaldymo skysčio pratekėjimu (nuostoliais) (25 %). Šiuo atveju, šaldiklyje laikyto PET buteliuko indėlis tampa 20 % didesnis nei gėrimo aliuminio skardinėje laikytoje įprastoje temperatūroje (įprastai gėrimas aliuminio pakuotėje sąlygoja daugiau emisijų nei PET buteliuke).

Atliekų, šiuo atveju pakuotės, perdirbimas dar viena svarbi stadija, nulemianti gėrimo poveikį aplinkai. Perdirbus stiklinį butelį ir vėl panaudojus jį gėrimams išpilstyti, įtaką klimato kaitai galima sumažinti iki 40 %. Jeigu stiklinis butelis būtų pagamintas iš 3 kartus perdirbto stiklo, gėrimo tokioje pakuotėje poveikis klimato kaitai būtų panašus kaip aliuminio skardinėje ar 0,5 l PET pakuotėje. Dar ženkliau prie emisijų sumažinimo prisidėtų PET perdirbimas. Pasiekus 60 % perdirbimo lygį, 0,5 l PET sąlygotų tik 152 g CO2 ekv./1 l. Tam, kad stiklinėje pakuotėje išpilstyto gėrimo poveikis pasiektų tokią ribą, stiklinį butelį reiktų perdirbti 20 kartų. Bet kokiu atveju, pakuotės perdirbimo nauda akivaizdi.

Lyginant rezultatus su kitais tyrimais, nustatyta, kad nepaisant tam tikrų skirtumų, pakavimo stadija yra viena problematiškiausių, lemianti nuo 30 - 70 % klimato kaitos emisijų. Todėl didinant perdirbimą ir antrinį panaudojimą pakavimo poveikį aplinkai galima ženkliai sumažinti, tam reikalingas ir tinkamas atliekų rūšiavimas vartojimo stadijoje.

Parengta pagal:
Amienyo D., Gujba H., Stichnothe H., Azapagic A. 2013. Life cycle environmental impacts of carbonated soft drinks. International Journal of Life Cycle Assessment, 18:77-92
 

Atgal 0

Rašyti komentarą