Straipsniai

2013 05 22

Ar vartotojai rinkdamiesi maisto produktus atsižvelgia į gyvūnų gerovę?

Zita Čeponytė, 2013 m. gegužė

Gyvūnų gerovės laikymasis - vienas iš esminių dalykų, turintis ypatingos reikšmės vartojimo tausumui. Laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų yra ne tik užtikrinama maisto kokybė, bet ir saugoma aplinka.

Gyvūnų gerovė yra suprantama kaip optimalus jų fiziologinių ir etologinių (elgesio) poreikių tenkinimas, o gyvūnų apsauga - priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.

Ateityje planuojama, kad pirkėjai ant maisto produktų etikečių suras informaciją apie gyvūnų gerovę. Tai leis vartotojams nusipirkti kokybiškesnių produktų, o verslininkams išlikti konkurencingiems rinkoje.

Panagrinėkime vartotojų požiūrį į gyvūnų gerovę ir jų praktinio elgesio renkantis maistą  kai kuriuos aspektus.  Eurobarometro tyrimai (229 ir 270) parodė, kad   dar per mažai yra galvojama apie gyvūnų gerovę perkant maistą.

Siekdami susidaryti detalesnį vaizdą, panagrinėkime respondentų atsakymus į klausimą, ar pirkdami mėsą jie galvoja, kokiomis sąlygomis buvo auginami naminiai gyvuliai ir paukščiai.

Didesnė (52 proc.) ES gyventojų dalis teigia, jog rinkdamiesi maisto produktus niekada ar labai retai galvoja  apie gyvūnų gerovę, ir tik 43 proc. -  pagalvoja (atsakiusieji „kartais", „dažniausiai").

 
1 pav. Respondentų atsakymai į klausimą "Kai perkate mėsą (paukštieną, jautieną, kiaulieną, žuvį, ir t.t.),  ar galvojate apie gyvūnų, iš kurių ji pagaminta,  gerovę?"

Pirkdami mėsą 12 proc. Lietuvos gyventojų  dažniausiai galvoja apie gyvūnų gerovę, 20 proc. - kartais , 15 proc.-  labai retai,  50 proc. niekada negalvoja. Taigi, negalvojančiųjų perkant mėsą bei jos gaminius Lietuvoje yra 65 proc. Lietuvos gyventojų požiūris nežymiai skiriasi nuo kai kurių kitų ES valstybių gyventojų požiūrio.

Dviejuose trečdaliuose ES valstybių didesnė respondentų dalis taip pat atsakė, kad jie rinkdamiesi maistą negalvoja apie gyvūnų gerovę. 74 proc. čekų, 73 proc. slovakų, 68 proc.estų, 69 proc. lenkų teigia, kad labai retai ar niekada negalvoja apie gyvūnų gerovę pirkdami maistą. Tai daugiausia naujosios ES šalys, išskyrus Kiprą.

Tuo tarpu 67 proc. švedų, 66 proc. graikų, 64 proc.liuksemburgiečių pirkdami maistą galvoja apie gyvūnų gerovę.

Kaip matyti iš duomenų pateiktų aukščiau, Lietuvos vartotojų požiūris gerokai skiriasi nuo ES gyventojų (vidurkis) ir kai kurių senųjų ES valstybių požiūrio.

Pažymėtina, kad vartotojai, pirkdami prekes susiduria su tam tikrais sunkumais, visų pirma informacijos apie gyvūnų gerovę, stoka. Net 51 proc. apklaustų ES gyventojų teigia maisto produkto etiketėje nesuradę informacijos apie gyvūnų gerovę, o 30 proc. tai atrodo iš viso neįmanoma.  Informacijos stokos problema ypatingai aktuali naujosiose ES valstybėse.


2 pav. Respondentų atsakymai į klausimą Ar pirkdami kiaušinius, mėsą ar pieną galite lengvai iš etikečių nustatyti, kurie produktai yra pagaminti laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų?

75 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad jie labai retai gali nustatyti ar niekada to negali padaryti skaitydami maisto produktų etiketes, ir tik 14 proc. teigė tai galintys padaryti dažnai ir kartais. Tuo tarpu kitose šalyse respondentų procentas, kurie labai retai gali nustatyti ar niekada to negali padaryti yra dar didesnis, pvz. Slovakijoje 85 proc., Čekijoje ir Lenkijoje - 82 proc.

Kur kas kitokią situaciją matome Švedijoje, kur  yra 72 proc. vartotojų, galinčių indentifikuoti maisto produktų etiketėje gyvūnų gerovę, Nyderlanduose ir Austrijoje tokių yra po 68 proc., Vokietijoje -64 proc.
Tyrimas taip pat parodė ir kai kurias socialines demografines charakteristikas. Moterys (46 proc.), asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (47 proc.) ir vadovai (54 proc.) gali identifikuoti iš etiketės,  ar laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.

Tyrimo metu respondentams taip pat buvo pateiktas klausimas apie tai, ar įtakoja naminių paukšių laikymo sąlygos perkant kiaušinius.


3 pav. Respondentų atsakymai į klausimą „
"Ar pirkdami kiaušinius atsižvelgiate į tai, kokiomis sąlygomis buvo laikomi paukščiai...?"

Lietuvos gyventojai atsakydami į aukščiau pateiktą klausimą dažniausiai teigė, jog perka narvuose laikomų paukščių kiaušinius (37 proc.). 18 proc. atsakė, kad perka laisvai lauke laikomų vištų kiaušinius. Net 28 proc. apklaustųjų iš viso neatsakė į klausimą.

Kitų ES valstybių gyventojų atsakymai labai įvairuoja.  63 proc. Švedijos, 61 proc. Liuksemburgo, 60 proc. Austrijos, 50 proc. Danijos gyventojų perka laisvai lauke laikomų vištų kiaušinius. Tuo tarpu 28 proc. Estijos,  26 proc. Suomijos, 27 proc. Lenkijos ir Slovakijos gyventojų visai nekreipia dėmesio į paukščių laikymo sąlygas.

Palyginę Lietuvos gyventojų atsakymus su ES vidurkiu, matome, kad situacija labai skiriasi. 38 proc. ES gyventojų teigia, jog jie perka laisvai lauke laikomų vištų kiaušinius, ir tik 16 proc. - narvuose laikomų vištų kiaušinius.

Tyrimas taip pat parodė, kad moterys dažniau negu vyrai perka laisvai lauke laikomų vištų kiaušinius (santykis 43:34). Tai matyt, apsprendžia faktas, kad moterys yra dažniau atsakingos už maisto pirkimą.
Tyrimo duomenys rodo, kad vartotojai daugiau linksta pirkti laisvai laikomų vištų kiaušinius, negu mėsą.

 
4 pav. Respondentų atsakymai į klausimą „Ar tikite, kad pirkdami gyvūnų gerovei draugiškus produktus galite turėti teigiamą poveikį gerovei/ naminių gyvulių apsaugai?"

Didesnė Lietuvos gyventojų dalis (56 proc., atsakiusieji „tikriausiai taip" ir „taip") galvoja, kad jie gali pagerinti naminių gyvūnų gerovę pirkdami jiems palankius produktus. Kita dalis (21 proc., atsakiusieji „ne" ir „tikriausiai ne") mano, kad gyvūnų gerovei palankių produktų pirkimas įtakos neturės.

74 proc. (atsakiusieji „tikriausiai taip" ir „taip")  ES gyventojų yra įsitikinę, kad  jų veiksmai perkant draugiškus gyvulių gerovei produktus turės teigiamos reikšmės gyvūnų gerovei, o 19 proc. (atsakiusieji „ne" ir „tikriausiai ne")  mano, kad neturės.

Reikia pastebėti, kad yra šalių, kur labai didelė gyventojų dalis įsitikinusi, jog gyvulių gerovei palankių produktų pirkimas turės reikšmės gyvūnų gerovei. Štai Švedijoje net 94 proc., o Kipre 80 proc. įsitikinusių apie teigiamą poveikį.

Apibendrindami, turėtume pasakyti, kad Lietuvoje perkant maisto produktus, dar per mažai atsižvelgiama į gyvūnų gerovės reikalavimus. Viena iš priežasčių galėtų būti informacijos apie gyvūnų gerovės reikalavimus, jos poveikį maisto produktų kokybei bei vartotojų sveikatai stoka.

Naudota literatūra:
1.Attitudes of consumers towards the welfare of farmed animals. 2005. Special Eurobarometer 229/Wave 63.2. http://ec.europa.eu/food/animal/welfare/euro_barometer25_en.pdf
2.Attitudes of EU citizens towards Animal Welfare. 2007. Special Eurobarometer 270/Wave 66.1. http://ec.europa.eu/food/animal/welfare/survey/sp_barometer_aw_en.pdf

Atgal 0

Rašyti komentarą