Naujienos

2013 11 08

Kalvarijos moksleiviai: greitieji kreditai – lengvas akių dūmimas

Greitųjų kreditų minusai nustelbia pliusus, nes atiduoti reikia daug daugiau nei pasiskolini, o paslaugas pristatantys reklaminiai vaizdo klipai manipuliuoja vartotoju, nepateikdami išsamios informacijas. Tokias išvadas padarė 2013 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vartotojų instituto organizuotuose mokymuose dalyvavę Kalvarijos gimnazijos moksleiviai.

Analizuodami įvairius greitųjų kreditų įmonių reklaminius vaizdo klipus, moksleiviai pastebėjo keletą reikšmingų dalykų. Pirmiausiai, reklamose žaidžiama žiūrovų emocijomis, vaizduojamas lengvas kasdienių problemų sprendimas ir gyvenimas be rūpesčių. Taip kuriama lengvų pinigų iliuzija ir skatinami nesaikingi vartojimo įpročiai, visiškai neskatinant apmąstyti būtinybę įsigyti norimą dalyką.

Visos greitųjų kreditų reklamos vartotojui žada praktiškai tą patį - galimybę greitai pasiimti ir lengvai grąžinti paskolą. Kai kurios iš reklamų detalizuoja, kad bus galimybė kuriam laikui atidėti paskolos mokėjimą, sumažinti mėnesio įmokas prailginant mokėjimo terminą ir t. t. Dažniausiai nekalbama apie jokias neigiamas pasekmes, nors vienos iš reklamų pabaigoje klientas skatinamas įvertinti savo finansines galimybes skolintis.

Reklamas aptarinėję moksleiviai jas įvertino neigiamai, nes vaizdo klipuose neatskleidžiamos tikrosios kredito ėmimo ir grąžinimo sąlygos, rodoma pagražinta tikrovė. Žmogų, kuriam skubiai prireikia papildomų finansų, reklamos įtikina, nes skatina savo problemas spręsti negalvojant, kaip reikės grąžinti didžiuliais procentais apmokestintą paskolą.

„Greitųjų kreditų reklamos labai veikia žmogų, nes viskas atrodo labai gražu, labai lengva. Analizuojant reklamas man pasirodė, kad greitieji kreditai yra lengvas akių dūmimas. Reklamoje nėra nė pusės to, ką perskaitai greitųjų kreditų bendrovės svetainėje. Tai daug sudėtingesnė ir painesnė paslauga, nei maniau iki šiol. Savo finansus patikėčiau tik profesionalioms, informaciją detaliai ir tiksliai pateikiančioms įmonėms", - dalinosi mintimis Kalvarijos gimnazijos mokinė Monika Šataitė.

Apie Lietuvoje paplitusią neatsakingo skolinimo ir skolinimosi praktiką byloja Lietuvos banko pateikiama statistika. 2011 m. duomenimis, 36 proc. asmenų, sudariusių smulkiojo vartojimo sutartis, buvo jaunesni nei 25 metų amžiaus, dažnai neturintys pastovaus darbo ir pastovių pajamų, todėl susiduriantys su sunkumais grąžinant kreditą. 2013 m. liepos 1 d. duomenys rodo, kad būtent jaunimas dažniausiai įklimpsta į skolas - 40 proc. visų pradelstų greitųjų kreditų mokėjimų sutarčių taip pat priklauso jaunesniems nei 25 metų asmenims.


Iliustracija: Ilja Bereznicko piešinys 
Atgal 0

Rašyti komentarą