Naujienos

2014 12 31

Vartotojai turi ne vien teises, bet ir atsakomybę

Gruodžio 16 d. Vilniuje įvyko Lietuvos vartotojų instituto projekto „Pilietiškumo skatinimas per atsakingą vartojimą" baigiamoji konferencija. Renginyje aptarti įvairūs atsakingo vartojimo aspektai, akcentuojant jų svarbą vartotojų švietimo procese.

Vartotojų švietimui trūksta platesnio požiūrio

Konferenciją „Atsakingas vartojimas: investicija į asmens, visuomenės, valstybės ir planetos gerovę" atidariusi Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje vartotojų politika ir vartotojų švietimas dažniausiai siejami su vartotojų teisių problematika - pasirinkimu, ginčų nagrinėjimu, žalos atlyginimu.

Kitose Europos šalyse požiūris į vartotojų švietimą yra platesnis. Pvz., Švedijos vartotojų agentūra vykdo atsakingo vartojimo skatinimo planą „Pagalvok dusyk" („Think twice"), vykdo švietimą apie efektyvesnį namų ūkio tvarkymą. Anot Z. Čeponytės, Lietuvoje irgi svarbu pereiti nuo vartotojų teisių akcentavimo prie švietimo ir kitais klausimais, pvz., apie atsakingą vartojimą.

Gerąją patirtį pristačiusi projekto koordinatorė Eglė Pieslikaitė pasidžiaugė sėkmingomis veiklomis, kurios susilaukė daug dėmesio ir teigiamų atsiliepimų iš tikslinių grupių atstovų - moksleivių ir mokytojų. Įgyvendinant projektą išleista pirmoji Lietuvoje knyga Brailio raštu apie vartotojų teises ir atsakingo vartojimo principus, sukurti 3 animaciniai filmai, suorganizuoti moksleivių ir mokytojų mokymai, įvyko dvi vartotojų teisių savaitės, žurnalistinių tyrimų konkursas jaunimui ir t.t.

Pilkojo turinio įkaitai

Kintančius vartojimo modelius per žiniasklaidos prizmę aptaręs neseniai naujai perrinktas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pristatė šiuo metu žiniasklaidoje vis populiaresnį reiškinį - turinio rinkodarą, atsiradusią kaip naujas iššūkis šiuolaikiniam reklamos vengiančiam vartotojui. Turinio rinkodara - tai tarpinis variantas tarp žiniasklaidos ir reklamos, pilkoji zona, kai prekių ženklai atsiduria šalia vartotojui aktualios informacijos arba į ją yra tiesiog integruojami, pvz., per tikslines rubrikas.

Nors LŽS neseniai atliktas tyrimas rodo, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų vertindamai informacijos pateikimą susimąsto, jog tai gali būti paslėpta reklama, tiesiog šokiruoja abejinga auditorijos reakcija. Net 53 proc. apklaustųjų į tai tiesiog nekreipia dėmesio, t. y. nesiima jokių veiksmų. D. Radzevičius pastebėjo, kad žmonės per dažnai tikisi pokyčių iš žiniasklaidos pusės ir per mažai įsisąmonina, kaip patys galėtų tuos pokyčius paskatinti. Juk žiniasklaida gyvena iš savo auditorijos dėmesio, tad nusigręžimas nuo šališką informacijų siūlančių žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių būtų geriausias pokyčių katalizatorius.

Kiek planetų mums reikia?

VšĮ Darnaus vystimosi iniciatyvos atstovė Inga Ringailaitė konferencijos dalyviams kalbėjo apie ekologinį pėdsaką, t.y. rodiklį, kiek išteklių mes sunaudojame palyginti su tuo, kokio Žemės ploto mums reikia, kad gamta atkurtų mūsų naudojamus išteklius ir absorbuotų išmetamą taršą. Šis terminas sugalvotas siekiant plačiajai visuomenei vaizdžiai pristatyti, kokios žalingos planetai yra nesaikingo mūsų vartojimo pasekmės.

Siekiant daryti kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai svarbu efektyviai tvarkyti savo namų ūkį - taupyti vandenį, mažinti atliekų skaičių, kuo efektyviau nauodti elektrą ir šilumą, rinktis iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją. Vartotojams taip pat patariama turėti mažiau daiktų, kai įmanoma, rinktis panaudotus daiktus, vienkartinius daiktus keisti daugkartiniais, pagal galimybes pirkti daiktus pagamintus iš perdirbtų medžiagų, su kuo mažiau įpakavimo ir pan.

Pradėkite rinktis savo maistą

Kalbant apie maitinimo verslą, jau kuris laikas pasaulyje ryškėja atsakingesnio vartojimo tendencijos - valgiaraščiuose daugėja vietinės mėsos ir žuvies produkcijos, intensyviau bendradarbiaujama su vietiniais žemdirbiais, daugiau gaminama iš natūralių produktų, kreipiamas dėmesys meniu subalansavimui, vaikams siūlomos specialios sumažintos porcijos. Šiuos pokyčius pristatęs VšĮ Kultūros idėjų instituto atstovas Artūras Nečejauskas apgailestavo, kad Lietuvos restoranuose vietinės žaliavos sunkiai skinasi kelią, nes kaina vis dar svarbesnė už kokybę.

Apibendrindamas savo pranešimą A. Nečejauskas pasitelkė pavyzdį. Lektorius papasakojo, kaip garsus virtuvės šefas Jamie Oliveris demaskavo greitojo maisto tinklą „McDonald's", kuris į mėsainius dėdavo chemikalais apdorotą prastą mėsą (mėsainiams skirta jautiena buvo gaminama iš likučių, nuplaunaamų amonio hidroksidu, kad dingtų žmogui pavojingos bakterijos). „McDonald's" pripažino, kad kaltinimai pagrįsti, atsiprašė vartotojų ir pakeitė gamybos receptūrą. A. Nečejauskas siūlė ir susirinkusiems pradėti rinktis savo maistą, aktyviai siekti teigiamų pokyčių lietuviškame maitinimo versle ir rinkti maistiškai naudingiausią vietinę sezoninė produkciją.

Imunitetas reklamai - kritinis mąstymas

Mykolo Romerio universitete dėstanti dr. Natalija Norvilė atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad norėdama mus sugundyti pirkti, reklama siekia sužavėti, parodyti naujas galimybes, kurias esą gautume, nusipirkę vieną ar kitą prekę. Nors dažnai ir nenorime to pripažinti, tyrimai rodo, kad reklaminė informacija veikia mūsų emocijas, mintis, nuomones ir konkrečius poelgius.

Kaip atsispirti reklamos kerams? Siekiant nepasiduoti manipuliacijom svarbiausia ugdytis kritinį mąstymą. Reikia domėtis ir gilintis, ką iš tiesų perki, užduoti klausimus, antraip gali būti sunku įvertinti, kuris pasirinkimas tau naudingas, o kuris - ne. Galiausiai, kartais tiesiog būtina paklausti, ar man apskritai reikia to, kas siūloma?

Įsisąmoninta patirtis - elgesio pokyčių garantas

Patirtinio mokymo(si) galimybes ugdant atsakingą ir aktyvų vartotoją pristatęs dr. Artūras Deltuva, VšĮ „Kitokie projektai" konsultantas, pradėjo pajuokaudamas, kad šiais laikas visi reikalauja daug, greitai ir pigiai, o jo pristatomas metodas veikia priešingu principu - mažai, lėtai ir brangiai. Vis dėlto palyginus su kitais pažinimo būdais - informacijos gavimu, kritiniu mąstymu - patirtinis mokymasis išskirtinis tuo, kad turi didžiausią poveikį elgesio pakyčiams.

Anot A. Deltuvos, atsakingas, etiškas elgesys gimsta tik reflektuojant autentišką ir realią savo patirtį. Naudojant patirtinio mokymosi metodą, asmuo paskatinamas nuo žinių ir apmąstymų pereiti prie konkrečių veiksmų. Šis metodas itin patrauklus jaunimui, nes patiriami asmeniniai iššūkiai, lygiavertis santykis su vadovais ir kitais grupės nariai, išgyvenama bendrystė.

Konferencija „Atsakingas vartojimas: investicija į asmens, visuomenės, valstybės ir planetos gerovę" iš viso sutraukė 30 dalyvių - valstybinių institucijų, universitetų, kolegijų ir mokyklų atstovų ir žurnalistų. Po lektorių pasisakymų dalyvaujantieji kėlė įvairius klausimus, įsitraukdavo į diskusijas. Tai tik dar kartą parodo, kokia aktuali atsakingo vartojimo tema yra šiandieniniam žmogui.

I. Bereznicko piešinys

Atgal 0

Rašyti komentarą