Naujienos

2014 12 29

Atsakingesnis maisto vartojimas – nauda ir žmogui, ir aplinkai

2014 m. lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje įvyko Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams skirti mokymai apie atsakingą maisto vartojimą. Lietuvos vartotojų instituto organizuotų mokymų dalyviams pristatyta ne tik aktuali teorinė medžiaga, bet ir pravestos įdomios praktinės užduotys.

Maisto poveikis aplinkai dažnai užmirštamas

Valgome kasdien, bet ne kasdien susimąstome, ar maistą vartojame atsakingai. Todėl mokymai prasidėjo grupine diskusija, kurios tikslas buvo pasidalinti mintimis, kaip mokytojai supranta atsakingą maisto vartojimą apskritai ir jo sąsajas su pilietiškumu. Diskusijos dalyviai sutarė, kad kalbant apie atsakingą pirkimą, dažniausiai akcentuojamas taupymas ir maisto kokybė, bet per mažai dėmesio teikiama mūsų pirkinių poveikiui socialinei ir gamtinei aplinkai.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė pabrėžė, kad pilietiškumo skatinimas pasitelkiant atsakingą vartojimą yra inovatyvus požiūris, nes taip atkreipiamas dėmesys ne tik į vartotojo teises, bet ir į jo pareigas aplinkai bei visuomenei. Be to, skatinamas vartotojų aktyvumas. Galiausiai, tam tikri atsakingo maisto vartojimo principai, pvz., vietinių produktų vartojimas, tiesiogiai prisideda prie savo šalies ekonomikos skatinimo.

Ekologiški produktai: išskirtiniai ne tik ženklinimu

Ekologiškų produktų išskirtinumą pristatė Aleksandro Stulginskio universiteto lektorė dr. Daiva Šileikienė. Paskaitininkė pirmiausiai atkreipė dėmesį į tyrimų duomenis, kurie rodo, kad produktai, pagal mitybos piramidę sveikiausi žmogui, taip pat daro mažiausią neigiamą poveikį aplinkai. Todėl, anot lektorės, labai svarbu pradėti dar nuo mažumės ugdyti vartotojų sąmoningumą, kad jų pasirinkimų nevaldytų vien tik kainos kriterijus.

Ekologiškų produktų kokybę garantuoja sertifikatas, kurį paliudija ant maisto prekių dedamas specialus ženkliukas. Sertifikuojant tikrinamas visas produkto gamybos procesas - nuo aplinkos sąlygų, dirvos paruošimo, technologijų parinkimo iki produktų pateikimo galutiniam vartotojui. Tikrinimas užtikrina, kad užauginti produktai yra maistingesni ir sveikesni, nes jų auginimo metu nebuvo vartotos cheminės sintetinės medžiagos, GMO, taip pat antibiotikai, pesticidai ar kiti chemikalai.

D. Šileikienė mokymų dalyviams taip pat pristatė Lietuvos vartotojų instituto sukurtą ekologinių ūkių žemėlapį (www.tausojantismaistas.lt), kuriame galima rasti visus ekologinius ūkius Lietuvoje, turinčius VšĮ Ekoagros išduotą sertifikatą. Paskaitininkė mokytojams davė ir praktinę užduotį - ragauti įvairių jogurtų ir bandyti pagal skonio savybes atspėti, kuris iš jų ekologiškas. Išvada - ne visada galima pasitikėti savo skonio receptoriais, todėl reikia vadovautis ekologiškų produktų ženklu (lapelis iš baltų žvaigždučių šviesiai žaliame fone).

Maisto etiketės tikrina vartotojų atidumą

Moksliniai tyrimai rodo, kad maisto ir gėrimų vartojimas yra viena iš taršiausių vartojimo grupių ir sudaro apie vieną trečdalį viso vartojimo poveikio aplinkai. Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Z. Čeponytė susirinkusiems mokytojams pristatė atsakingą maisto pasirinkimą pagal maisto etiketėse pateiktą informaciją ir šiemet įsigaliojančias ženklinimo reglamentavimo naujoves.

Nors galiojantys teisės aktai numato vartotojui teisę gauti teisingą informaciją apie maisto produktus, etiketėse neretai pasitaiko neįskaitomos, netikslios ar klaidinančios informacijos. Tokiu atveju labai daug kas priklauso ir nuo paties vartotojo kritiško požiūrio ir parodyto aktyvumo pranešant valstybės institucijoms apie įtarimų sukėlusias etiketes. Todėl praktinė užduotis skatino mokymų dalyvius atidžiau paanalizuoti pateiktas maisto produktų etiketes ir įvertinti, ar jose nėra klaidų, netikslumų arba klaidinančios informacijos.

Koks jūsų vandens pėdsakas?

Vandens išteklių ir atsakingo vartojimo sąsajas aptarusi Aleksandro Stulginskio universiteto prof. dr. Laima Česonienė pristatė naują metodą, kaip įvertinti vartojimo pasekmes aplinkai. Tai vadinamasis vandens pėdsakas arba tiksliau tariant - visas gėlo vandens kiekis, reikalingas konkretiems produktams pagaminti ar paslaugoms suteikti.

Individualus vandens pėdsakas yra visų vieno asmens sunaudotų prekių ir paslaugų vandens pėdsakų suma. Pvz., daug kavos geriančio ir reguliariai mėsą valgančio asmens vandens pėdsakas bus daug didesnis nei vegetaro, geriančio vandenį iš čiaupo. Praktinė užduotis, kurią davė prof. dr. Laima Česonienė, buvo apskaičiuoti vienos dienos individualų vandens pėdsaką, atsižvelgiant į pusryčiams, pietums ir vakarienei valgytą maistą. Tiek pranešimas, tiek užduotis susilaukė itin didelio mokymuose dalyvavusių mokytojų dėmesio.

Būvio ciklas: nauja, bet svarbu

Prieš atsidurdamas ant mūsų stalo kiekvienas maisto produktas nukeliauja ilgą kelią, pradedant užauginimu, baigiant galutiniu suvartojimu ir išmetimu. Kiekviena maisto produkto būvio ciklo stadija daro neigiamą poveikį, aplinkoje palikdama savo pėdsaką. Ši Lietuvos padangėje nauja, bet labai svarbi tema mokytojams pristatyta ir pasitelkiant būvio ciklą per bulvių traškučio pavyzdį iliustruojantį animacinį filmą „Bulvių traškučio kelionė".

Anot dr. Z. Čeponytės, svarbu atsiminti, kad maisto vartojimas daro ir netiesioginį poveikį aplinkai - per maisto produktų gamybą, apdorojimą, transportavimą. Tuo tarpu atsakingo maisto vartojimo principai reikalauja rinktis produktus, kurių neigiamas poveikis aplinkai mažiausias viso produkto būvio ciklu. Taigi, ekologiški prieskoniai iš Indijos gali būti mažiau palankūs už tradiciškai užaugintus vietinius produktus.

Sveikatinanti mityba

Dėl netinkamos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo kylančios širdies ir kraujagyslių ligos tiesiog šienaute šienauja Lietuvos gyventojus. Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytoja dr. Virginija Dulskienė pastebėjo, kad Lietuvoje antsvoris ir nutukimas yra pasiekę epideminį lygį. Prognozuojama, kad iki 2050 metų gyvenimo trukmės sumažėjimas dėl nutukimo gali išaugti nuo 2 iki 6 metų.

Parduotuvių lentynoms lūžtant nuo nesaikingai kaloringo maisto, aktualus tampa gebėjimas apskaičiuoti savo paros energijos poreikį. Būtent tokia praktinė užduotis ir buvo skirta mokymų dalyviams, kurie pagal fizinio aktyvumo lygį ir pagrindinę medžiagų apykaitą turėjo įvertinti, kiek kalorijų konkrečiai jiems reikia kasdien.

Žmonės nutunka, kai su maistu gauna daugiau energijos negu jos išeikvoja. Anot dr. V. Dulskienės, kad mūsų mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą. Rekomenduojama nors 5 kartus per dieną valgyti daržovių ir vaisių. Moksliniai tyrimai rodo, kad taip maitinasi vos 3 proc. tirtų Lietuvos gyventojų. Vadinasi, sveikos mitybos svarba vis dar nepakankamai suvokiama.

Visiems mokymų dalyviams įteiktas Lietuvos vartotojų instituto išleistas leidinys „Atsakingas vartojimas. Mokytojo knyga", kuriame aptariamos pilietiškumo sąsajos su atsakingu vartojimu, pateikiama išsami informacija apie atsakingą maisto vartojimą ir asmeninių finansų tvarkymą.

freeimages.com nuotrauka

Atgal 0

Rašyti komentarą