Naujienos

2014 12 30

Kaip išmokti tvarkyti asmeninius finansus atsakingiau?

Lietuvoje finansinio raštingumo lygis tebėra gana žemas, todėl į mokytojus orientuotas finansinis švietimas yra itin aktualus. 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn. Lietuvos vartotojų instituto organizuotuose mokymuose dalyvavę mokytojai galėjo susipažinti ne tik su aktualiausiomis atsakingo asmeninių finansų tvarkymo temomis, bet ir buvo mokomi analizuoti ir spręsti realias problemines situacijas.

Atsakingas finansų tvarkymas naudingas visuomenei

Mokymai prasidėjo grupine diskusija „Kas yra atsakingas finansų tvarkymas ir kaip jis susijęs su pilietiškumu?". Šios užduoties tikslas buvo ne tik pasidalinti mintimis, kaip mokytojai supranta atsakingą finansų tvarkymą, bet ir aptarti finansinio elgesio sąsajas su pilietiškumu.

Mokymų dalyviai sutarė, kad atsakingas finansų tvarkymas naudingas ne tik asmeniui, bet reikalingas ir visai visuomenei tam, kad būtų sumažinta finansinė atskirtis, užtikrintas didesnis finansinis stabilumas. Taip atsakingas asmeninių finansų tvarkymas prisideda ir prie visos šalies gerovės.

Kai žinai kryptį, joks vėjas nebaisus

Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė kalbėdama mokymų dalyviams priminė, kad finansinei edukacijai niekad ne per anksti: geriau didelės klaidos su mažais pinigais, nei mažos - su dideliais. Lektorė taip pat akcentavo, kad aktyvus asmeninių finansų valdymas suefektyvina pinigų srautus ir padeda pasiekti finansinių tikslų, taip leisdamas užsitikrinti finansinį saugumą ir stabilumą. Santaupos suteikia ne tik finansinę apsaugą, bet ir padeda išlaikyti tolygią gyvenimo kokybę skirtingomis ekonominėmis aplinkybėmis.

Anot O. Bložienės, atsakingas finansų tvarkymas toli gražu neturėtų apsiriboti išlaidų čekių rinkimu. Biudžetas - pagrindinė priemonė efektyvesniam asmeninių finansų valdymui, kadangi jis atspindi pinigų srautus, disciplinuoja ir padeda pastebėti problemines sritis, suvaldyti rizikingas situacijas ir siekti finansinių tikslų. Kodėl pastarieji yra reikalingi? Jei nežinome, kuria kryptimi plaukti, joks vėjas nebus palankus.

Paskaitininkė aptarė ir dažniausiai pasitaikančius požiūrio į biudžetą mitus - esą biudžetas reikalingas tik tiems, kas nesuveda galo su galu; kad asmeninis biudžetas reikalauja per daug žinių ir laiko; kad vesti biudžetą yra nuobodus užsiėmimas, atimantis gyvenimo džiaugsmą etc. Tačiau tai tik neracionalūs bandymai pateisinti savo netvarkingą finansinį elgesį.

Amžinas klausimas: taupyti ar skolintis?

Aptardama taupymą asmeninių finansų trenerė Marija Bunkaitė pastebėjo, kad dažniausiai žmonės netaupo ne dėl finansinių, o emocinių priežasčių. Pinigų taupymui nelieka ne tik mažas pajamas gaunantiems, bet ir dažnai išties neblogai uždirbantiems žmonėms. Ir paklaustas kiekvienas randa pasiteisinimą ar net kelis, kodėl nepradeda rūpintis savo ir šeimos ateitimi. Vis dėlto visas emocines priežastis pranoksta savidrausmės ir atsakomybės trūkumas.

O. Bložienė mokymų dalyviams priminė, kad paskola yra finansinis instrumentas, kuriuo gali būti tinkamai arba netinkamai pasinaudota. Anot asmeninių finansų ekspertės, pirmiausiai būtina atvirai savęs paklausti, ar egzistuoja realus poreikis skolintis? Ar man tikrai reikia to, kam skolinuosi? O gal galėčiau tokią sumą sutaupyti? Poreikis skolintis laikomas pagrįstu, kuomet skolintos lėšos kuria vertę. Pavyzdžiui, skolinantis būsto įsigijimui, studijoms ar verslui, nes šios investicijos ateityje potencialiai atneš didelę grąžą. Tačiau jei iš skolintų lėšų įsigyjamos kasdienio vartojimo prekės, greitai nuvertėjantys daiktai ar pan., tai nėra geras motyvas skolintis.

Galiausiai, dar prieš prisiimant finansinį įsipareigojimą būtina gerai žinoti ir suprasti visas jo sąlygas. Kadangi paskolos gavimo procesas nesibaigia kredito sutarties pasirašymu ar lėšų išmokėjimu, patariama prieš pasirašant kredito sutartį peržiūrėti savo biudžetą ir susimodeliuoti būsimą, po paskolos gavimo. Pastebima, kad noras turėti naują daiktą ar džiaugsmas galiausiai įsigyjant nuosavus namus, neretai užgožia racionalumą ir žmogus užmirta, kad turės ir kitų finansinių įsipareigojimų.

Ateičiai kaupk šiandien

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausioji specialistė Irmina Judickaitė aptarė, kaip asmeninių finansų tvarkymas susijęs su skirtingų gyvenimo etapų iššūkiais. Lektorė akcentavo, kad jauniems žmonėms jau savarankiško gyvenimo pradžioje rekomenduotina pradėti kaupti finansus. Pamažu augant pajamoms reikia lygiagrečiai diversifikuoti ir finansų kaupimui naudojamas finansines priemones.

Mokymų dalyviams I. Judickaitė taip pat davė praktines užduotis, pagal duotas sąlygas įvertinti, kokias finansines priemones tam tikru gyvenimo etapu reikėtų naudoti, norint maksimaliai efektyviai išnaudoti gaunamas pajamas ir užsitikrinti ilgalaikį finansinį stabilumą.

Finansinės paslaugos: ar apsaugoti vartotojai?

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė aptarė vartotojų apsaugos finansinių paslaugų srityje aktualijas. Ekspertė pastebėjo, kad paprastai verslininkai parduodami prekes ar teikdami paslaugas iš anksto rengia standartines sutartis, kurias pateikia pasirašyti vartotojams. Standartinės sutartys naudingos verslui, nes yra daug greitesnės ir pigesnės, paprastesnis jų administravimas. Tačiau tai ne visada palanku vartotojui, nes verslininkams atsiranda galimybė sutarčių sąlygas panaudoti savo naudai.

Pateikdama konkrečius pavyzdžius skundų, adresuotų iš draudimo bendrovėms, bankams ir kitoms finansines paslaugas teikiančioms įstaigoms, dr. Z. Čeponytė pastebėjo, kad pasitaiko įvairiausių pažeidimų. Dažnai vartotojams apribojama galimybė nutraukti sutartį arba nustatoma per didelė atsakomybė (pvz., nepagrįstai didelės baudos, mokesčiai ar pan.). Be to, vartotojai dažnai įpareigojami vykdyti sąlygas, su kuriomis neturėjo galimybės susipažinti. Pvz., sutartyje nurodoma, kad vartotojas privalės vykdyti įvairias taisykles, tačiau šios nepridedamos prie sutarties, nedetalizuojama, kur su jomis galima susipažinti.

Ekspertė priminė, kad dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų vartotojai visada gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. O jei skundas susijęs su kredito sutarties ar kitų finansinių paslaugų, pvz., draudimo sąlygomis, vartotojai turėtų kreiptis į Lietuvos banką.

Mokymų dalyviams taip pat buvo išduodami pažymėjimai bei įteiktas leidinys „Atsakingas vartojimas. Mokytojo knyga", kuriame pateikiama daug vertingos informacijos ir apie racionalų finansų tvarkymą.

freeimages.com nuotrauka

Atgal 0

Rašyti komentarą