Tikros istorijos

Sukčiai apmovė signatarą

Ilgame sąraše asmenų, kuriuos apgavo telefoniniai sukčiai, – dar vienas garsus vardas. Tai Kovo 11-osios Akto signataras. 80-metį politikos veteraną išradingi aferistai užliūliavo išvardiję jo nuopelnus Lietuvai. 8000 litų – maždaug dviejų mėnesių signataro rentos – netekęs asmuo sulaukė į mobilųjį telefoną sukčių skambučio. Policijos tyrėju prisistatęs vyras signatarui paaiškino, kad policija gaudo pavojingus nusikaltėlius ir taip išviliojo el. bankininkystės slaptažodį bei atpažinimo kodą. Plačiau.

Kaip klaipėdiškė tapo nusikaltėle Amerikoje...
 
Kartą klaipėdietė Lina (vardas pakeistas), dirbanti verslo sektoriuje, sugalvojo pasitikrinti, ką apie ją galima rasti internete. Moteris liko apstulbusi, kadangi internete ji įvardija
ma kaip nusikaltėlė Amerikoje, įvykdžiusi 17 apiplėšimų, kurių vertė 3 mln. JAV dolerių. Klaipėdiškė internete susipažino su tamsaus gymio savo „antrininke“. Antrininkės vardas, mergautinė pavardė, gimimo data sutapo, išskyrus nuotrauką. Buvo nurodyta, kad nusikaltimus 2013 m. kovą įvykdę asmenys areštuoti. Lina anksčiau dirbo JAV, todėl yra įsitikinusi, kad sukčė duomenis galėjo neteisėtai gauti iš JAV institucijų duomenų bazių arba dar 2006 m., nes tada klaipėdietei buvo pavogti asmeniniai daiktai su asmens tapatybės kortele. Moteris supranta, kad būtent dėl šios situacijos jai gali kilti kliūčių vykti su šeima atostogų į JAV ar kitur laisvai keliauti. Lina kreipėsi į policiją, tačiau nieko nepešė. Plačiau.


Pavogus duomenis apdrausta svetima mašina
Vilniuje gyvenanti Dalia (vardas pakeistas) 2012 m. sužinojo, kad pasinaudojant jos duomenimis per UAB „Naiva“ buvo apdraustas BMV markės automobilis. BTA draudimo sutartyje nurodytas jos vardas, pavardė, asmens kodas, tačiau parašas akivaizdžiai buvo padirbtas. Moteris pasirašinėjo mergautiniu parašu, o čia buvo bandyta atkartoti jos esamą pavardę. Dalia niekada neturėjo tokio automobilio, su BTA draudimu taip pat niekada nėra sudariusi draudimo sutarčių. Ji suprato, kad kažkas jos duomenis pavogė, o tai reiškia, kad juos ir toliau gali naudoti nusikalstamais tikslais. Be to, kiek yra draudimo sutarčių, kurios sudarytos pasinaudojant kitų žmonių duomenimis. Tačiau po dviejų metų detektyvo bandant išsiaiškinti teisybę moteris nuleido rankas, įrodyti UAB „Naiva“, kaip BTA draudimo tarpininko, kaltės nepavyko. Plačiau.



Aistros dėl pasisavintų Facebook nuotraukų

Sukčė iš Bulgarijos pasisavino kitos moters „Facebook“ profilyje esančias nuotraukas ir užmezgė romaną su jos melu patikėjusiu vyru. Apgavikė pasisavino daugiau nei šimtą kitos moters nuotraukų ir be jokios sąžinės graužaties įkėlė jas į socialinį tinklą kaip savas. Vėliau vyras, susiradęs tikrąją nuotraukų savininkę „Facebook“ socialiniame portale, perspėjo ją apie šią vagystę. Nukentėjusioji patyrė šoką. „Man tai buvo pamoka. Gal buvau naivi, kai maniau, kad neverta slėpti asmeninių duomenų. Mano draugai, turintys vaikų, pateikia tiek daug informacijos apie save ir savo šeimas, o juk jie nė nenumano, kad tai yra prieinama visiems. Dirbdama savo darbą puikiai suprantu duomenų slaptumo ir klientų konfidencialumo svarbą. Deja, virtualioje erdvėje mes kartais pamirštame būti atsargūs“, – vėliau teigė nukentėjusioji. Plačiau.

Kreditas svetimu vardu
Žmogaus, gyvenančio Sarema saloje (Estija), vardu, naudojantis suklastotais dokumentais, buvo atidaryta sąskaita ir paimtas 38 000 kronų (daugiau nei 8 tūkst. lt) kreditas Big banke. Buvo nustatyta, kad kreditui paimti buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas, tačiau jo numeris neatitiko tikrojo vairuotojo pažymėjimo numerio. Padirbtas vairuotojo pažymėjimas buvo naudotas tris kartus įvairiose bendrovėse. Nusikaltėlis, visų pirma, kreipėsi į Hansa banką gauti žmogaus sąskaitos išrašą, kad gautų kreditą. Tuomet atidarė naują sąskaitą žmogaus vardu Nordea banke ir paėmė Big banke kreditą, kurį pervedė į sąskaitą Nordea banke. Po to, per porą dienų nuo sąskaitos buvo nuimti visi pinigai. Vėliau nukentėjusysis sužinojo, kad jo vardu yra atidaryta nauja sąskaita, kuri jau buvo tuščia, o sąskaitai atidaryti buvo naudojami suklastoti dokumentai. Banke liko vairuotojo pažymėjimo kopija: vardas, pavardė, asmens kodas buvo tikri, tačiau nuotrauka jau kito asmens. Plačiau.

Sukčiams el. bankininkystės kodus padiktuoja net politikai
Seimo narė tapo telefoninių sukčių auka. Politikė telefonu nusikaltėliams padiktavo savo elektroninės bankininkystės kodus. Prie parlamentarės sąskaitos prisijungę sukčiai akimirksniu ištuštino visas politikės santaupas. Iš parlamentarės sukčiai pasisavino 21 tūkst. litų. Nusikaltėliai dar nesulaikyti.
Pastaruoju metu žmonėms skambinantys sukčiai prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ar policijos tyrėjais ir žmogui praneša, kad į jo banko sąskaitą pervedamos didelės pinigų sumos ir taip „plaunami“ pinigai. Po to sukčius įtikinda, jog norint sustabdyti neteisėtą ir nusikalstamą veiką, reikalingi elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys su visais slaptažodžiais. Plačiau.

Pavogtų elektroninio pašto adresų duombazė
Vokietijos teisėsaugos institucijų darbuotojai aptiko duomenų bazę su 18 milijonų elektroninio pašto adresų ir jų slaptažodžių, kuriuos pavogė programišiai. Duomenys perduoti Federalinei informacinės technikos saugumo žinybai, kad būtų imtasi priemonių galimoms kibernetinėms atakoms atremti. Sukčiai aktyviai naudoja pavogtus elektroninio pašto adresus siuntinėdami brukalus. Interneto leidinys „Spiegel Online“ nurodo, kad mažiausiai 3 milijonai iš pavogtų adresų priklauso vartotojams Vokietijoje. Taip pat buvo sužinota, kad programišiai pavogė maždaug 16 milijonų vartotojų prisijungimo vardų ir slaptažodžių, dauguma nukentėjusiųjų buvo Vokietijos piliečiai. Plačiau.