Aliejaus gaminimo ir vartojimo poveikis aplinkai

Genovaitė Liobikienė, 2011 m. rugsėjis

Maistui naudojamas aliejus yra skystas, augalinės kilmės produktas, kurį sudaro daugiausia nesočiosios riebalų rūgštys. Kaip maisto produktą, aliejaus yra naudojama gana mažai: daugiausia kepimui, salotų padažams bei iš jo yra gaminamas margarinas. Tačiau aliejaus suvartojimo kiekiai kiekvienoje šalyje yra gana skirtingi.

Pav 1. Europos Sąjungos šalių augalinių riebalų ir aliejaus suvartojimas kg/žmogui, 2005 m.

Europos statistikos departamento duomenimis (EUROSTAT), iš pateiktų Europos šalių duomenų, daugiausia augalinės kilmės riebalų ir aliejaus 2005 m. suvartojo graikai. Tais metais vienas graikas suvartojo net 49 kg augalinio aliejaus, kai tuo tarpu italai bei ispanai – tik 20 kg, nedaug nuo jų atsiliko ir olandai. Lietuvoje, kaip ir Maltoje, tais pačiais metais vienas žmogus augalinės kilmės riebalų ir aliejaus suvartoja apie 16 kg. Prancūzijoje, Estijoje ir Vengrijoje vienas žmogus šių produktų suvartojo dar mažiau – atitinkamai 13, 12 kg. 2005 metais mažiausiai šių produktų sunaudojo suomiai ir švedai. Taigi galėtume daryti išvadą, kad pietinėse šalyse, kur klimatas yra šiltesnis ir kur labiau paplitę augalai iš kurių yra gaminamas aliejus, šių produktų vartojimas yra didesnis nei šiaurinėse šalyse (pav. 1).

Pav. 2. Lietuvių augalinių riebalų ir aliejaus suvartojimas kg/žmogui, 2005-2010 m.

Nepaisant to, kad 2005 metais lietuviai augalinių riebalų ir aliejaus suvartojo daugiau nei prancūzai, vengrai ir kitos šiaurinės Europos šalys, tačiau šių produktų vartojimas 2005-2010 metų laikotarpyje Lietuvoje labai sumažėjo. Jau 2008 metais šių produktų vartojimas buvo apie trečdalį mažesnis nei 2005 metais ir sudarė apie 6 kg vienam žmogui. 2009-2010 metų laikotarpiu, aliejaus vartojimas Lietuvoje kito nežymiai ir jis buvo panašus į šiaurinių Europos šalių suvartojamą kiekį (pav. 2).

 

Maistinio aliejaus rūšys

Kalbant apie maistinio aliejaus vartojimo poveikį aplinkai, pradžioje aptarsime maistinio augalinio aliejaus rūšis. Jos yra skirstomos pagal:
• žaliavos kilmę
• gamybos būdą
• degimo temperatūrą

Pagal žaliavos kilmę, aliejaus rūšių yra labai daug. Pasaulyje populiariausi augaliniai aliejai yra šie: saulėgrąžų, rapsų, alyvuogių, palmių, sojų ir kukurūzų. Rečiau naudojami aliejai yra šie: avokadų, abrikosų branduolių, čili pipirų, medvilnės, migdolų, lazdyno, makadamijos, žemės ir graikiškų riešutų, garstyčių, sezamo, kedrų, aguonų, moliūgų sėklų, ryžių luobelių, dygminų, arbatmedžio, kviečių gemalų, agurklių aliejai.

Pagal gamybos būdus, aliejus yra skirstomas į pirmo spaudimo aliejų – tai mechaniniu būdu (presais) ir šildant išgautas aliejus. Šiuo būdu, presuojant ir aukštos temperatūros sąlygomis (iki 105oC), yra gaunamas aromatingas, maistingas ir biologiškai vertingas aliejus. Taip pagaminti aliejai ilgai išlieka kokybiški ir tinkami vartoti. Kita pagal gamybos būdą maistinio aliejaus rūšis yra šalto spaudimo aliejus – tai mechaniniu būdu (presais) be šildymo (būtina sąlyga, kad presavimo metu temperatūra nebūtų didesnė nei 49oC) išgautas aliejus. Šis aliejaus gavimo būdas yra gana brangus, tačiau aliejus pasižymi stipresniu skoniu, maksimalia maistine verte, bet deja, šalto spaudimo aliejaus vartojimo terminas yra daug trumpesnis nei pirmo spaudimo aliejaus.

Aliejai dar yra skirstomi ir pagal degimo temperatūrą. Šis skirstymas yra svarbus maistinį aliejų vartojant, kadangi ne visi aliejai yra tinkami kepimui ir virimui.
Lietuvoje daugiausia naudojami saulėgrąžų ir rapsų aliejai. Rapsų aliejus yra netgi gaminamas Lietuvoje, todėl kalbėdami apie aliejaus gamybos poveikį aplinkai daugiau remsimės šio aliejaus gamybos procesu.

Maistinio aliejaus gamybos poveikis aplinkai

Norėdami tiksliau įvertinti rapsų aliejaus gamybos proceso poveikį aplinkai, suskirstysime šį procesą į keturias stadijas: žaliavų gavybos (žemės ūkio), aliejaus gamybos (presavimo ir rafinavimo), transportavimo bei vartojimo stadijas (pav 3).

Pav. 3. Aliejaus poveikio aplinkai vertinimo schema.

 

Žaliavų gavyba

Rapsų aliejus yra spaudžiamas iš užaugintų rapsų sėklų. Tad pagrindinis poveikis aplinkai yra daromas žaliavos gavybos lygmenyje. Lietuvoje pasėtų rapsų plotai nuo 2005 metų iki 2011 metų padidėjo 2,3 karto. Derlingumas per šiuos metus buvo nepastovus. Didžiausias derlius buvo 2009 metais – 2,17 t/ha, o mažiausias 2006 metais – 1,16 t/ha. Tiksliai nustatyti, kokį poveikį rapsų auginimas daro aplinkai yra labai sunku. Janicc Smith (2010) nustatė, kad žemės ūkyje išauginant vieną toną rapsų yra išmetama nuo 1,7 iki 2,22 t CO2 (eq). Ši tarša susidaro rapsus sėjant, tręšiant, purškiant pesticidais bei nuimant derlių. Be to, naudojant trąšas yra teršiamas vanduo, todėl yra skatinamas pelkėjimas (eutrofikacija) ir gali būti sutrikdoma vandens telkinių ekosistemų pusiausvyra. Dėl pesticidų naudojimo gali būti užteršiami tiek paviršiniai vandens telkiniai, tiek gruntiniai vandenys, tiek dirvožemis. Naudojant pesticidus, kurie yra nuodingi ir faunai, gali būti mažinama ir jų biologinė įvairovė. Taip pat nuėmus rapsų derlių susidaro ir papildomos atliekos – tai šiaudai, kurie yra sudeginami arba iš jų yra ruošiami fermose naudojami pakratai. O tvarkant šias atliekas, yra reikalingi dar ir papildomi ištekliai bei yra išmetama papildomai teršalų.

Aliejaus gamyba

Rapsų aliejus yra gaunamas šalto spaudimo metu, t.y. nekaitinant, o tik mechaninio spaudimo būdu. Jei perkant aliejų ant pakuotės yra nurodyta, kad aliejus yra pagamintas pirmo spaudimo būdu, vadinasi, spaudžiant aliejų, yra kaitinama žaliava, todėl lengviau yra išspaudžiamas aliejus. Tam, aišku, reikalingi didesni energijos ištekliai, tačiau aliejaus išgavimas yra efektyvesnis, kadangi reikalinga mažiau žaliavos tam pačiam aliejaus kiekiui gauti.

Po išspaudimo, aliejus gali būti rafinuojamas arba ne. Rafinuotas aliejus – tai reiškia išvalytas nuo teršalų ir kitų priemaišų. Rafinuotas aliejus yra veikiamas šarmu (sodos hidroksidu) maždaug 450 oC temperatūroje ir taip yra pašalinamos riebalų rūgštys bei fosfolipidai. Rafinuoti aliejai yra neryškios spalvos bei galintys greitai apkarsti. Po rafinavimo aliejus yra filtruojamas, dezodoruojamas ir balinamas. Balinimo ir filtravimo procedūra apima karšto aliejaus filtravimą per aktyviąją anglį ar aktyvuotą molį. Šio proceso metu yra pašalinamas chlorofilas ir vitaminas A bei yra sumažinamas aliejaus atsparumas gedimui. Nerafinuotas aliejus yra toks, iš kurio yra pašalintos tik mechaninės priemaišos. Kokį aliejų labiau verta vartoti, yra skirtingos nuomonės. Vieni sako, kad rafinuojant yra pašalinamos kenksmingos cheminės medžiagos, nors jų yra nežymus kiekis, o valymo metu yra sunaikinama tik nedidelė dalis naudingųjų medžiagų ir aliejaus kokybė menkai nukenčia. Kiti mano, kad rafinavimas yra nereikalingas, nes pašalinama vitaminai A ir E bei fosforo junginiai, tokie kaip lecitinas. Ir dar, kadangi rafinavimo procedūra sumažina aliejaus stabilumą, todėl sutrumpėja jų galiojimo laikas, o jo prailginimui yra naudojami papildomi konservantai. Aišku, ekologiniu požiūriu geriau yra vartoti nerafinuotą, šaltai spaustą aliejų, nes rafinavimui reikalinga papildoma energija bei šio proceso metu taip pat yra ir teršiama aplinka.

Transportavimas

Kalbant apie aliejaus transportavimą ir jo daromą poveikį aplinkai, yra turima galvoje transportavimas iš gamyklų į prekybos centrus. Kadangi Lietuvoje yra gaminamas tik rapsų aliejus, tad jo vartojimas, transportavimo atžvilgiu, būtų pats palankiausias aplinkai. Tačiau turime neapsigauti, nes vartotojai yra įpratę, kad Lietuvoje gaminamas rapsų aliejus yra pavadintas „Obelių aliejus“. Deja, bet tai netiesa! „Obelių aliejus“ etikete besipuikuojantis aliejus yra gaminamas Estijoje, o Lietuvoje yra gaminamas ir platinamas rapsų aliejus „Tyras“.

Grįžtant prie transportavimo poveikio aplinkai vertinimo, buvo analizuojamas Maximoje pateiktas aliejų asortimentas. Tyrimo metu buvo žiūrima kokios rūšies aliejus iš kur yra atvežtas. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad Maximoje rapsų aliejus yra atvežamas iš Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos. Saulėgrąžų aliejus transportuojamas iš Vokietijos, Vengrijos, Argentinos, Ukrainos ir Rusijos. Tuo tarpu alyvuogių aliejus yra atgabentas iš Italijos, Ispanijos bei Graikijos, o sojų aliejus iš Vokietijos ir Belgijos. Graikinių riešutų, sėmenų, makadamijų riešutų, sezamų bei kviečių gemalų aliejus yra atvežamas iš Vokietijos, moliūgų sėklų iš Siera Leonės bei Slovėnijos, linų sėmenų aliejus iš Latvijos, vynuogių sėklų iš Italijos ir Ispanijos.

Kokį poveikį aplinkai transportavimo metu daro aliejus atvežtas tarkim iš Vokietijos ar kitos šalies, galima įvertinti naudojantis maisto mylių skaičiuotuvu (angl. Food miles calculator), jį rasite šiame internetiniame puslapyje: http://www.fallsbrookcentre.ca/cgi-bin/calculate.pl . Tarkime, jei renkatės litrą rapsų aliejaus, kuris pavyzdžiui yra pagamintas Vokietijoje, tai jį transportuojant susidaro apie 0,3 kg CO2, o jeigu renkatės Lenkijoje ar Estijoje pagamintą aliejų – tai jį transportuojant yra išmetama mažiau, jau apie 0,1 kg CO2. Taigi renkantis kokį aliejų perkate, reiktų atsižvelgti, ir į tai, kur jis yra gaminamas.

Vartojimas

Vartojant aliejų tiesioginis poveikis aplinkai yra daromas tik tada, kai mes išmetame suvartoto aliejaus tarą, o tai rodo, ar mes didiname atliekų kiekį ar ne. Tad norint sumažinti poveikį aplinkai reiktų šias atliekas rūšiuoti ir mesti į joms skirtus atliekų konteinerius.

Ir visgi, vartotojai nors ir netiesiogiai, bet daugiausia įtakos poveikiui aplinkai turi rinkdamiesi, kokį aliejų pirkti. Žinoma, kokį geriausia aliejų vartoti: ar saulėgrąžų, ar rapsų, ar sėmenų, ar alyvuogių, negalime pasakyti, kadangi jų poveikis aplinkai nėra ištirtas, išskyrus saulėgrąžų, palmių ir rapsų aliejus. Jų rezultatai parodė, kad saulėgrąžų aliejus lyginant su rapsų ir alyvuogių aliejumi yra pats nepalankiausias aplinkai. Bet taip pat reikia nepamiršti įvertinti ir daromą poveikį aplinkai transportuojant aliejų, nes šis neigiamas poveikis transportavimo metu gali atsverti gamybos metų išmetamą mažesnį teršalų kiekį.

O kai jau pasirinkote, kokį aliejų pirksite, pavyzdžiui, rapsų aliejų, norėdami sumažinti poveikį aplinkai, reikėtų atkreipti dėmesį į jo pagaminimo būdą. Geriausiai, kad aliejus būtų šaltai spaustas, nerafinuotas ir didesnėje pakuotėje bei, kad būtų pagamintas Lietuvoje. Na, žinoma, jei lietuviško nėra, tai reiktų rinktis tą, kuris yra gaminamas kuo arčiau Lietuvos. Taigi, vadovaudamiesi šiais kriterijais tikrai prisidėsite prie aliejaus vartojimo poveikio aplinkai mažinimo.

Literatūra:
1.Schmidt, J.H. 2010. Comparative life cycle assessment of rapeseed oil and palm oil. Journal of Life cycle assess Vol. 15 p. 183 – 1997.

2. http://www.fallsbrookcentre.ca/cgi-bin/calculate.pl