Ar vartotojai linkę pasirinkti ir mokėti už Sąžiningos prekybos produktus?

2015 01 05

Vartotojų sąmoningumas vis auga ir vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosauginiams ir socialiniams maisto produkcijos ir tiekimo aspektams. Tam, kad vartotojai būtų informuoti apie jų vartojamo maisto produktų pridėtinę vertę (socialiniu ir aplinkosauginiu aspektu), dažniausiai naudojami įvairūs ženklai (etiketės). Remiantis šių ženklų informacija, vartotojai gali sąmoningai pasirinkti vienus ar kitus produktus. Tuo pačiu taip skatinami vartojimo pokyčiai, didinamas vartotojų informuotumas ir atsakomybė. Todėl labai svarbu ir ženklų patikimumas, ir pasitikėjimas jais. Vien ženklas negarantuoja sąmoningo pasirinkimo, labai svarbu, kad vartotojas žinotų, kas „slepiasi“ už vieno ar kito ženklo, ir teisingai suprastų ženklo teikiamą informaciją.

Atlikta nemažai tyrimų, ar vartotojai rinktųsi aplinkai palankius produktus, tačiau dar palyginti mažai yra studijų apie produktus, atsižvelgiant į jų socialinius aspektus (darbuotojų darbo sąlygas, saugos priemonių naudojimas, lygios teisės, vaikų neišnaudojimas ir pan.). Esantys tyrimai rodo, kad vartotojai yra linkę rinktis ir mokėti daugiau tiek už aplinkai palankesniu produktus, tiek ir už Sąžiningos prekybos sistemos produktus, t. y., būtent tokius, kurie pagaminti laikantis žmogaus teisių. Tokių produktų pardavimai nuolat auga.

Italų mokslininkų (Veccio, Annunziata, 2014) tyrimas parodė, kad respondentams nepriimtinas moterų ir vaikų išnaudojimas (42%), kad jiems rūpi gyvenimo ir darbo sąlygos besivystančiose šalyse (27%). O renkantis maisto produktus labai svarbu ne tik sveikatos aspektai (37%) ir skonis (35%), bet ir tai, ar maisto produktai buvo pagaminti gerbiant žmogaus teises (43%), neišnaudojant moterų ir vaikų (39%).

Renkantis tarp trijų skirtingai paženklintų šokolado plytelių, tyrime dalyvavusieji buvo pasiryžę mokėti iki 20 % daugiau už Sąžiningo prekybos (angl. Fair trade) produktus nei už Rain Forest Alliance ženklu ir 10 % už Carbon Footprint ženklu pažymėtą šokoladą (1 pav.). Toks pasirinkimas siejamas būtent su altruistinėmis nuostatomis, kalbant apie darbo sąlygas ir žmogaus teises besivystančiose šalyse. Moterys ir jaunesni vartotojai buvo dažniau linkę rinktis Fairtrade produktus.

Fairtrade (Sąžininga prekyba) sertifikuotas šokoladas

Rain Forest Alliance (Tropių miškų alijansas) sertifikuotas šokoladas

Carbon Footprint  (Anglies pėsakas) sertifikuotas šokoladas

Šis sertifikatas suteikia apčiuopiamą įrodymą apie bendrovės pastangas įveikti skurdą ir suteikti daugiau galių gamintojams skurdžiausiose pasaulio šalyse.

Šis sertifikatas suteikia apčiuopiamą įrodymą apie bendrovės pastangas išsaugoti biologinę įvairovę ir pagerinti nykstančių rūšių gyvenimo sąlygas.

Šis sertifikatas suteikia apčiuopiamą įrodymą apie bendrovės pastangas sumažinti anglies dioksido išmetimą ir savo įsipareigojimą tai daryti ateityje.

1 pav. Tyrime naudoti ženklai ir informacija apie juos (pagal Veccio, Annunziata, 2014)

Tačiau daug vartotojų nežino, ką reiškia vienas ar kitas ženklas. Grunert ir kt. (2014) tyrimas taip pat parodė, kad vartotojai yra susirūpinę dėl vaikų išnaudojimo maisto gamybos sistemoje, badu ir nepakankamu maitinimusi, jiems nemažiau svarbu ir tropinių miškų naikinimas, pesticidų naudojimas. Tačiau renkantis konkrečius maisto produktus, tiek aplinkosauginiai ženklai, tiek socialiniai ženklai neturėjo tokios svarbos kaip kaina ar maistinė vertė. Tokį vartotojų pasirinkimą dažniausiai sąlygojo menkas ženklų ir jų pateikiamos informacijos žinojimas. Tie vartotojai, kurie buvo jau anksčiau matę atskirtus aplinkosauginius ar socialinius ženklus, daug dažniau teisingai įvardindavo ir ką jie reiškia. Taigi švietimas ir informavimas išlieka gan svarbiu veiksniu siekiant sąmoningesnio vartojimo.

Parengta pagal:

Vecchio R., Annunziata A. 2014. Willingness-to-pay for sustainability-labelled chocolate: an experimental auction approach. Journal of Cleaner Production. Article in press.

Grunert K. G., Hieke S., Wills J. 2014. Sustainability labels on food products: Consumer motivation, understanding and use. Food Policy 44 (2014) 177–189